- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- 1S-874-493/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- R. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. LPK-137 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. N. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, R. N. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. LPK-137 nutarta taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 (mėnesių) 29 (dvidešimt devynių) dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos) laisvės atėmimo bausmės.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą dėl nuteistojo R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog R. N., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, o teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. N. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje neapgrįstai nurodyta, kad R. N. lygtinio paleidimo metu padarė nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad lygtinis paleidimas jam buvo taikytas tik vėliau, kuomet jis susibarė su sugyventine. Kartu atkreipė dėmesį, kad taikant jam lygtinį paleidimą, jis sąžiningai lankėsi probacijos įstaigoje, dalyvavo jam probacijos pareigūnų skiriamose programose. Visgi, likus dviem mėnesiams iki lygtinio pabaigos, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir skyrė jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vėliau ši bausmę buvo subendrinta. R. N. skunde paaiškino, kad pataisos įstaigoje dirba, yra atlyginęs 387,82 eurų žalos. Išėjęs į laisvę turės didesnes galimybes dirbti ir padengti priteistus civilinius ieškinius. Skunde nuteistasis pažymi, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. N. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, vien tik šių aplinkybių, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažanga turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja.
11. Įvertinus nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. N. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, vieną kartą skatintas. R. N. pataisos įstaigoje įdarbintas pagalbiniu ūkio paskirties darbams, palaiko socialinius ryšius su šeima, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties sprendimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 47 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl neabejotina, kad R. N. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Juolab, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo (2019 m. balandžio 17 d.) nesumažėjo, nors net 27 balus sudaro svetiniai taškai – kintantys veiksniai. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
13. Šių duomenų kontekste, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog vis dar išskiriami R. N. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, panašus teisės pažeidimų modelis, iškelti kaltinimai už padarytas veikas, miglota ateitis laisvėje, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, jog nuteistasis dėjo maksimalias pastangas siekdamas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinam nusikalstamumui.
14. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, nuo 2015 metų asmuo laisvėje nedirbo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesistengia įgyti naujų profesinių kvalifikacijų, kurios išėjus į laisvę sudarytų palankesnes sąlygas įsidarbinti. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo įsidarbino galimybės yra minimalios. Nors nuteistasis skunde teigia, jog būdamas laisvėje galėtų dirbti ir greičiau atlyginti turimus įsiskolinimus, tačiau faktiniai duomenys leidžia pagrįstai abejoti tokia išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. buvo teisiamas dėl turtinių nusikaltimų padarymo, todėl, sprendžiant iš jo nusikalstamo elgesio, akivaizdu, kad legaliai gaunamų pajamų asmeninių poreikių tenkinimui nepakakdavo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis R. N. nusikalstamų veikų buvo daromos norint pagerinti finansinę padėtį, abejonių tinkamu jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi nuteistasis turi teismo priteistų įsiskolinimų, o likusi nesumokėta 29 026,24 Eur suma yra itin didelė.
15. Nuteistasis bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius, anksčiau teistas. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, padarė atlikęs anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamą nutartį nagrinėjęs teismas nepagrįstai nurodė, kad naujas nusikalstamas veikas R. N. darė po laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (skunde vartojama sąvoka „lygtinis paleidimas“), tačiau ankstesni teistumai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į jam skiriamas bausmes bei teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia teigti, kad ankstesni teistumai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia R. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo autorius ne tik keturis kartus teistas, bet ir, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje R. N. kaltinamas padaręs BK 182 straipsnio 1 dalyje (18 veikų) ir 182 straipsnio 2 dalyje (17 veikų) numatytas nusikalstamas veikas.
16. Pastebėtina ir tai, kad smurtinį nusikaltimą R. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats apeliantas skunde nurodo, kad jo nusikalstamas veikas įtakojo alkoholio vartojimas. Visgi, nuteistasis nededa realių pastangų turimos problemos sprendimui, pataisos namuose Anoniminių alkoholikų susirinkimų nelanko, ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje nedalyvauja, ir tokiu būdu, nesistengia eliminuoti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu psichika veikiančiomis medžiagomis. Tuo labiau, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis sugeba atpažinti ir įvardyti problemas, yra motyvuotas jas spręsti, tačiau ne visada pasirenka tinkamus problemų sprendimo būdus. Šios aplinkybės rodo, kad pataisos procesas R. N. atžvilgiu vis dar galimas, nuteistasis dar turi įdėti pakankamai pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, imtų iš esmės spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog R. N. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.
17. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais ar teigiamas požiūris į darbą. Nors abejonių tuo, jog R. N. palaiko ryšius su savo artimaisiais nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog R. N. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
18. Taigi, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, asmenybę charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. N. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.