Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-18 · Byla Nr. 2SA-344-450/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
2SA-344-450/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24305-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., Danske Bank A
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2SA-344-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24305-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 114.9.6.4.; 122.2; 122.4;(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. skundą suinteresuotiems asmenims A. S., Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl antstolio V. M. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2013-07-15 skundu dėl antstolio V. M. 2013-05-23 Patvarkymo Nr. 0240/10/03424 atsisakyti skirti papildomą ekspertizę, prašydamas panaikinti minėtą patvarkymą ir paskirti papildomą ekspertizę bei sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus atlikta papildoma ekspertizė. Savo skundą pareiškėjas grindė tuo, kad ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra neadekvati, neatitinkanti šių dienų realijų, turto vertei nustatyti yra būtina daugiau nei viena turto vertinimo ataskaita. Be to, kadangi turto vertė yra didelė, būtina kreiptis į didesnę patirtį bei kvalifikaciją turinčius vertintojus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl savo sunkios finansinės padėties negalėjo sumokėti antstolio prašomos sumos už papildomą ekspertizę, ir tikėjosi, kad ji bus paskirta antstolio iniciatyva.

Antstolis V. M., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013-07-19 patvarkymu Nr. 0240/10/03424 netenkino pareiškėjo 2013-07-15 skundo ir pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, galinčių sukelti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės teisingumo. Antstolis nurodė, kad skolininkui R. S. pateikus prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, nustatė skolininkui 5 darbo dienų terminą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti atitinkamą sumą už prašomą paskirti papildomą ekspertizę, tačiau skolininkas ekspertizės išlaidų nesumokėjo, nepateikė antstoliui prašymo atleisti jį nuo papildomos ekspertizės išlaidų ar atidėti jų mokėjimą. Antstolis nurodo, kad skolininkas R. S. jokių įrodymų, pagrindžiančių jo abejones dėl turto vertės įkainojimo, nepridėjo, prieštaravimus grindė tik savo samprotavimais. Antstolio teigimu, skolininkas nuo vykdomosios bylos iškėlimo (2010-06-29) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų realizuoti turtą už kuo didesnę kainą ir nesurado nei vieno potencialaus pirkėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio V. M. 2013-05-23 Patvarkymo atsisakyti skirti papildomą ekspertizę Nr. 0240/10/03424 atmetė. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininko gaunamos pajamos 2013 metų sausio-kovo mėnesiais sudarė 4410,83 Lt – 5000 Lt, kas beveik penkis kartus viršija šiuo metu nustatyto minimalaus darbo užmokesčio lygį. Be to, pareiškėjas nepateikė antstoliui prašymo atleisti jį nuo papildomos ekspertizės išlaidų arba atidėti jų mokėjimą. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidų dėl savo sunkios finansinės padėties, o pats antstolis neskyrė papildomos ekspertizės savo iniciatyva nurodydamas, kad skolininko R. S. prieštaravimai dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės yra nemotyvuoti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones turto vertės įkainojimo teisingumu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojos ekspertizės metu nustatyta turto verte, per įstatymo nustatytą terminą šalys turto vertintojai nušalinimo nepareiškė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nuo vykdomosios bylos užvedimo pradžios nesurado nei vieno potencialaus pirkėjo, todėl darė išvadą, kad R. S. nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2013 m. gegužės 23 d. antstolio V. M. patvarkymą Nr. 0240/10/03424 ir paskirti papildomą ekspertizę. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nemotyvuota, todėl naikintina CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas jo finansinę padėtį, turėjo atsižvelgti ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į išlaidas bei įsipareigojimus. Apelianto manymu, teismas neįvertino to, kad jis turi išlaikyti dvi dukras, kad už areštuoto namo išlaikymą turi mokėti 1000 Lt už komunalines paslaugas, dukrų išlaidos mokslams/studijoms siekia apie 1000 Lt, taip pat kitos išlaidos sudaro apie 1000 Lt. Nurodė, kad pasikeitus ir žymiai pablogėjus jo finansinei situacijai, apeliantas negali vykdyti jokių finansinių įsipareigojimų, nes jų negali padengti gaunamos pajamos pagal darbo sutartį, todėl jam gali būti keltina fizinio asmens bankroto byla. Apeliantas mano, kad jo finansinis nepajėgumas atsiskaityti su vertintojais negali tapti kliūtimi bei užkirsti tam kelio, nes tai pažeidžia jo kaip vienos iš vykdymo proceso šalių teisėtus interesus. Nurodė, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nesutiko su teismo išvada, kad skolininkas neaktyvus, kad nesurado nei vieno potencialaus pirkėjo, nes turtas yra itin didelės vertės ir jį nėra paprasta parduoti, nors ir siūlė pirkti ne vienam asmeniui. Pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta kaina yra per maža ir joks investuotojas nesutiks pirkti už didesnę kainą nei nurodyta vertinime. Tam, kad tikėtis didesnių pajamų, būtinas atitinkamas turto vertinimas, tačiau antstolis nepaskyrė papildomos ekspertizės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. S. skundas dėl antstolio V. M. 2013-05-23 Patvarkymo atsisakyti skirti papildomą ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad antstolio patvarkymas priimtas teisėtai, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami LR CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka (LR CPK 510 str.). Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (LR CPK 513 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. S. 2013-07-15 skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, priėmė šiuo atveju skundžiamą 2013 m. liepos 26 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas atmestas. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, prašydamas ją panaikinti ir, priimti naują sprendimą - panaikinti 2013 m. gegužės 23 d. antstolio V. M. patvarkymą Nr. 0240/10/03424 ir paskirti papildomą ekspertizę. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., nes privalėjo išdėstyti išsamius motyvus, kodėl buvo padaryta vienokia, o ne kitokia išvada, tačiau to nepadarė. Apeliantas nurodė, kad teismo nutarties motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nemotyvuoto procesinio sprendimo priėmimo (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.), neturi jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo neišsamus motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, jeigu sprendimas (nutartis) yra be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2010). Dėl to netgi nustačius, kad skundžiama teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, ji negali būti naikinama, jeigu klausimas išspręstas teisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi byloje esančiais bei ištirtais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes bei argumentavo savo išvadas, atmesdamas pareiškėjo R. S. skundą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, plačiau pasisako konkrečiais apelianto R. S. atskirajame skunde nurodytais argumentais. Apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti 2013 m. gegužės 23 d. antstolio V. M. patvarkymą Nr. 0240/10/03424 ir paskirti papildomą ekspertizę, nurodydamas, jog jo finansinis nepajėgumas atsiskaityti su vertintojais negali tapti kliūtimi bei užkirsti tam kelio, nes tai pažeidžia jo, kaip vienos iš vykdymo proceso šalių, teisėtus interesus.

LR CPK 681 str. 4 d. yra nurodyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. LR CPK 682 str. 2 d. yra numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkui R. S. 2013-01-24 antstolio patvarkymu buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 500 Lt sumą už prašomą paskirti ekspertizę (vyk. b. Nr. 0240/10/03424, l. 155-157), tačiau pastarasis nesumokėjo nurodytos sumos ir taip pat neprašė atleisti jį nuo 500 Lt sumos sumokėjimo. Todėl antstolis priėmė 2013-05-23 patvarkymą atsisakyti skirti papildomą ekspertizę (vyk.b.Nr. 0240/10/03424, l. 192). Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog pasikeitus ir žymiai pablogėjus jo finansinei situacijai jis negalėjo apmokėti vertinimo išlaidų, nes nepaisant jo gaunamų pajamų turi daug išlaidų: už areštuoto namo išlaikymą turi mokėti 1000 Lt už komunalines paslaugas, dukrų išlaidos mokslams/studijoms siekia apie 1000 Lt, taip pat kitos išlaidos sudaro apie 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pajamos 2013 m. sausio - kovo mėnesiais sudarė 4410,83 Lt – 5000 Lt, tuo tarpu antstolio patvarkymu nustatyta suma už prašomą paskirti ekspertizę - 500 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto argumentai dėl sunkios finansinės padėties yra nepagrįsti.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad antstolis savo iniciatyva galėjo paskirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju antstolis, nustatęs, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/03424 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. pakartotinė eksperto išvada, nekelia abejonių areštuoto turto vertės tinkamu nustatymu. Ginčydamas areštuoto turto vertę, skolininkas nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę, nenurodė aplinkybių leidžiančių abejoti nustatytos turto vertės pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė