Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-847-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
1S-847-290/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47650-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-847-290/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47650-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Z. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 25 paroms, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 / 3 ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. sausio 20 d., jos pabaiga – 2022 m. sausio 20 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. rugsėjo 24 d.) buvo 1 metai 3 mėnesiai 26 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam V. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikyti.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. Z. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis skundu prašo pakeisti šią Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad neatsižvelgta į faktines aplinkybes bei kokiais aspektais pataisos įstaigose asmenys būna įtraukti (priimti) į mokslus, jei šie išreiškia norą mokytis ar lankyti socialinės reabilitacijos užimtumo programas.

5.2. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pataisos namuose pirmą kartą, faktiškai yra atlikęs 1 / 3 bausmės dalies, bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 20 d.

5.3. Teigia, kad bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus jis nebaustas. Ši aplinkybė rodo jo nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu.

5.4. Nurodo, kad per šį bausmės atlikimo laikotarpį jis pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, keitė savo elgesį kardinaliai, suvokė savo netinkamą elgesį praeityje bei savo praeities klaidas.

5.5. Dar skunde teigia, kad jis vienintelis iki bausmės išlaikė savo vaikus, rūpinosi jų gerove bei ugdymu.

5.6. Teigia, jog nori dengti įsiskolinimą valstybei, nori tapti pilnaverte visuomenės dalimi, būti pilietiškas, gyventi dorą ir teisingą gyvenimą.

5.7. Nurodo, kad pakeitė draugų ratą, nebendrauja su galimai blogą įtaką darančiais asmenimis.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo V. Z. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. V. Z. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos taikymo nuteistajam. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (87 balai), tačiau jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant jo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai / neigiamai jį apibūdinančių duomenų.

9. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus nebaustas, per šį bausmės atlikimo laikotarpį pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes (keitė savo elgesį kardinaliai, suvokė savo netinkamą elgesį praeityje ir savo praeities klaidas, pakeitė draugų ratą, nebendrauja su galimai blogą įtaką darančiais asmenimis), – aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai.

10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami keli kriminogeniniai veiksniai / rizika – padaryti teisės pažeidimai, nusikaltimų pobūdis, gyvenimo stilius ir draugai, buvęs piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas bei elgesys. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialisčių kompetentingumu apygardos teismo teisėjų kolegijai nekyla.

11. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo V. Z. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visą V. Z. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra jokio pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytų priemonių nevykdo – 2020 m. balandžio 24 d. sudaryto individualaus pataisos plano – papildomose reabilitacinėse programose nedalyvavo, nors ir buvo supažintas su reabilitacinėmis programomis, vykdomomis pataisos namuose.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis nesielgia taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, taigi savo elgesiu jis neįrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Nors praeityje padarytų nusikaltimų, už kuriuos asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad V. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikaltimą, teisiamas nuo 2015 m. ((duomenys neskelbtini)), jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl neigiamos vertybių skalės. Tuo labiau, kad, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. Z. ankstesni nusikalstami veiksmai, kaip ir minėta, yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

16. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš ankstesnių patyrimų nuteistasis nepasimokė ir nors ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį, negali būti sumenkinama.

17. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, kad tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

18. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistajam V. Z. buvo vieninga. Tai rodo, kad visi Komisijos nariai buvo įsitikinę nepakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį teigiama linkme.

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus.

20. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šioje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vien paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad Marijampolės apylinkės teismas ir Komisija netaikydami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Z., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo V. Z. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisAlgirdas JaliniauskasJurgis Kiškis