Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas J. Stubrys,

sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovės A. N. atstovei adv. D. Bajorinienei ir atsakovės A. K. atstovei adv. V. Savickienei, Institucijos atstovei J. Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės A. N. ir atsakovės A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2010-03-08 priimtas ieškovės A. N. ieškinys atsakovei A. K. dėl tėvystės nuginčijimo, dėl įrašo vaiko gimimo liudijime panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės ir atsakovės atstovės pateikė teismui šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti, kadangi šalys likusi ginčą nori užbaigti taikiai. Nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos užbaigimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas tenkintinas.

Taikos sutarties, kaip ir kitų rūšių sutarčių, juridinė esmė glūdi jų teisiniame turinyje. Kon­krečios taikos sutarties teisinį turinį sudaro sąlygos, kuriomis šalys sutaria baigti ginčą, išspręsti nesutarimus. Dėl daugialypio taikos sutarčių turinio įstatymuose jų esmė beveik nereglamentuojama pozityviuoju požiūriu (tai, kas turi (gali) būti). Susitelkiama į negatyviojo pobūdžio reglamentavimą - taikos sutarčių turinio, jų galiojimo draudimus, ribojimus. Taiko sutartimi abi šalys iš esmės patenkina savo tikruosius poreikius ir interesus, plačiau pažvelgia į konfliktą ir suderina pozicijas. Nei CK, nei kiti įstatymai nedraudžia šalių ginčą išspręsti taikos sutartimi. Tokių draudimų nenumato ir proceso įstatymai. Priešingai, CPK 231 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas vi­sas ginčas arba jo dalis (kai kurie reikalavimai).

Šalims sudarant taikos sutartį galima susitarti tik dėl tų materialiųjų (ir procesinių) teisinių reikalavimų, kuriais šalys gali disponuoti. Pripažintina, kad taikos sutartimi šalys negali spręsti trečiųjų asmenų, nesančių sutarties šalimis, teisių ir pareigų klausimo. Jos trečiųjų asmenų teisių turi nepažeisti ir netiesiogiai. Taikos sutartimi šalys gali pripažinti akivaizdžius faktus, kuriuos tuo pačiu patvirtina įrodymai, pavyzdžiui, eksperto išvadą (CPK 216 str.). Pastebėtina, kad sudarant taikos sutartį šalys gali susitarti tik dėl tų materialiųjų teisinių reikalavimų, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra pareikšti ieškinyje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procese taikos sutartimi šalys gali susitarti ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nors ir neaptartų ieškinyje, bet iš jo išplaukiančių - reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu (CPK 94 str. 2 d.) ir panašiai. Be to šalys, bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje, gali bylą baigti taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis atitinka šalių interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ir viešąjį interesą, taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla užbaigtina (CPK 42 str. 2d.). Teismui, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, remiantis CPK 87 str. 2 dalimi ieškovei grąžintini 75 procentai žyminio mokesčio sumokėto į valstybės biudžetą. Teismui patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, atskirai nespręstinas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo klausimas, nes byla baigiama teismo sprendimu patvirtinant taikos sutartį, o tokiu atveju, remiantis proceso teisės doktrinoje skelbiama priežasties teorija, jog kai kurios ar visos bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju yra neatlyginamos. Išaiškintina šalims, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293-295 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1.Patvirtinti ieškovės A. N. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2010-11-11 sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

,, Ieškovė A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokatės Danguolės Bajorinienės ir atsakovė A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei jos advokatė Violeta Savickienė, civilinėje byloje Nr. Nr. 2-3109-772/2010 dėl tėvystės nuginčijimo, tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą ir visus kitus su šiuo ginču susijusius klausimus.

Vadovaujantis LR CPK 140 str. 3 dalies pagrindu, šalys teismui pateikia rašytinę taikos sutartį. Šalių sudaryta taikos sutartis atitinka jų interesus, nepažeidžia šalių teisių bei nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovės A. N. advokatė Danguolė Bajorinienė, atsakovė A. K. ir advokatė Violeta Savickienė teismo prašo patvirtinti 2010-11-10 šalių pasirašytą taikos sutartį pagal jų susitartas sąlygas ir užbaigti civilinę bylą.

1. Šalys susitaria, kad atsakovė A. K. pripažįsta ieškovės Antaninos Norvaišienės ieškinio reikalavimą, kad D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), (miręs 2009-11-28) nėra ieškovės A. K. vaiko - dukters I. N., gimusios (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. N., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini) duktė.

2. Atsakovė A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sutinka, kad būtų panaikintas vaiko I. N., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo akte grafoje „Žinios apie tėvą“ ir vaiko gimimo liudijime grafose „Tėvas“ įrašas, jog D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini), yra I. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

3. Abi šalys susitaria, kad I. N., gimusios (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) pavardė būtų pakeista iš „N.“ į „K.“.

4. Ieškovė A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsisako dalies, t.y. 600 Lt (šešių šimtų litų), patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl likusios dalies 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) ieškovės A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų šalys susitaria taip, kad 500 Lt (penkis šimtus litų) atsakovė A. K. sumokėjo Taikos sutarties pasirašymo dieną. Likusius 2000 Lt (du tūkstančius litų) atsakovė A. K. sumokės per 15 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 133,33 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus 33 ct). Pinigus atsakovė A. K. perves į ieškovės A. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Šiaulių bankas.

5. Sutarties šalys žino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi jos šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

6. Šalims yra žinomos LR CPK 293 str. ir 294 str. 1 dalies nuostatos bei taikos sutarties patvirtinimo teisme pasekmės.

7. Šalys prašo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovei A. K. dėl tėvystės nuginčijimo užbaigti.“

2. Šalims yra aiškios, žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos užbaigimo pasekmės, numatytos LR CPK 140 str., 293 str. 1d. 5p.

3. Civilinę bylą Nr. 2-3109-772/2010 užbaigti.

4. Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. N. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra 97,50 Lt (devyniasdešimt septynis litus 50 ct) sumokėto 2010-03-05 įmokos mokėjimo kvitu.

Sprendimo nuorašą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo, išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys