Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. RV-22-5259 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 150 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 150 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 284 straipsnio 1 dalį (7 epizodai) - 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 11 metų laisvės atėmimas ir 12 MGL dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis ir V. N. paleistas lygtinai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK 157 straipsnio 3 dalį. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies - 3 metų 5 mėnesių ir 24 dienų pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį ir skirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. spalio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5259 taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Komisijos nutarime nurodyta, kad stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis tinkamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkine ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. N.. Prokurorės skundas motyvuotas tuo, kad Komisija taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių ir nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdu, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika nesumažėjo, išliko vidutinė, o pokyčiai yra itin minimalūs ir neapčiuopiami. Nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Anksčiau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Buvo parodytas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidėjo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti jam likusios skirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytą tvarką, iš jų vieną kartą baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Be to nuteistasis nėra pateikęs jokių oficialių duomenų dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Prokurorė pažymi, kad nusikalstamos veikos įvykdytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Todėl prokurorės vertinimu, Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų bei nenusikals. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą prokurorė prašo panaikinti Komisijos priimtą nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam V. N..

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. N. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo jau buvo įvertintas įkalinimo vietų įstaigos administracijos – laisvės atėmimo nuo 2023 m. sausio mėn. atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo elgesio teigiama korekcija bausmės atlikimo metu, darbinė veikla bei teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, gauti šešiolika paskatinimai (paskutinis 2022 m. gruodžio 27 d.) – visa tai bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo V. N. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokurorės skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos įvertinimo išliko nepakitusi, neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus ir nėra stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, kadangi nuteistojo elgesyje, be to, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, gausu dinaminių kriminogeninių veiksnių. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Pažymėtina, kad nuteistajam penkis kartus buvo vertinama nusikalstamo elgesio rizika (2020m. liepos 27 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. lapkričio 6 d.) ir visus kartus buvo nustatyta vidutinė rizika. Darytina išvada, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika nesumažėjo, išliko vidutinė, o pokyčiai yra itin minimalūs ir neapčiuopiami. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas 2 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Sutiktina, su prokurorės argumentu, kad nuteistajam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau teigiamos įtakos jos nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Be to buvo parodytas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra 2018 m. lapkričio 9 d., tačiau nuteistasis pažeidė jo sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti jam likusios skirtos bausmės. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Dabartiniai nusikaltimai nėra sunkesni palyginti su ankstesniais, tačiau yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę iki lygtinio paleidimo teisės pažeidėjas net ir struktūruotoje aplinkoje ne visuomet gebėjo elgtis tinkamai, buvo stebimas ne itin disciplinuotas teisės pažeidėjo elgesys, jis buvo baustas drausmine tvarka. Grąžintas tęsti bausmės po lygtinio paleidimo padarė du teisės pažeidimus, tačiau drausmine tvarka baustas buvo vieną kartą (2023 m. liepos 11 d.). Aukščiai paminėtos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi nuteistasis prieš darydamas pažeidimą su laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis jau buvo gerai susipažinęs, tokiu būdu spręstina, kad nuteistasis net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, kur jo elgesys yra griežtai stebimas, yra linkęs demonstruoti savo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus. Toks nuteistojo veikimas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, įvertinus ir tai, kad praeityje jis buvo paleistas lygtinai, tačiau sąlygas pažeidė, teismui neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šioje vietoje pritartina prokurorės skundo argumentams ir atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra tik nuteistąjį asmenį liečiantis institutas, priešingai jo taikymas yra itin glaudžiai susijęs su visuomenės interesų užtikrinimu, o dabartinėje pataisos stadijoje nuteistąjį paleidus lygtinai, visuomenės teisė į saugumą nebus pilnai įgyvendinta, nes dabartinis nuteistojo elgesys dar nesuponuoja išvados, kad jis jau yra tiek pasitaisęs, kad tolimesnis pataisos procesas galėtų vykti jo neizoliavus nuo visuomenės.

Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis V. N. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam V. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. RV-22-5259 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.