Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. ir jo atstovei advokatei Ingridai Krolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui M. B. skirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – kad prašyme atidėti bylos nagrinėjimą jo parašas yra suklastotas. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas turi turėti duomenis apie tai, kad jis žino apie teismo posėdį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-781/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-735/2007 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad šaukimas, kuriuo M. B. buvo informuojamas apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. posėdį, jo gyvenamosios vietos adresu (Saulėtekio al. 41-27, Vilnius) asmeniškai jam nebuvo įteiktas (grąžintas teismui su pastaba, jog namie nerastas) (b. l. 24), todėl pakartotinai išsiųstas jo prašyme nurodytu adresu (Kedrų g. 9, Vilniuje) ir įteiktas (b. l. 25). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai UAB „Teisingumas“ buveinės adresas (b. l. 29). Pirmosios instancijos teisme 2010 m. sausio 5 d. faksu buvo gautas M. B. pasirašytas prašymas atidėti 2010 m. sausio 6 d., 9.30 val., vyksiantį teismo posėdį, nes nespėjo susirasti tinkamo atstovo (b. l. 26). Gavęs šį raštą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad M. B. buvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl teismas, nutaręs, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui nedalyvaujant, ATPK 272 straipsnio nuostatų nepažeidė. Nors apeliantas teigia, kad 2010 m. sausio 5 d. faksu teisme gautame prašyme yra ne jo parašas, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra, ši aplinkybė nebuvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui, nusprendusiam bylą nagrinėti M. B. nedalyvaujant. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka ir apie jos nagrinėjimą apeliantą informavęs įstatyme numatyta tvarka (b. l. 57), jam suteikė galimybę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl darytina išvada, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta M. B. teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti prašymus, kaip ir kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, nebuvo pažeistos.

Apeliantas taip pat teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. ATPK 281 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą (1 d.). Šio kodekso 119, 122–130 <...> straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą (2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. B. 2009 m. lapkričio 1 d. su prašymu kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, prašydamas perduoti jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nes jis gyvena Vilniuje (b. l. 19). Kartu su prašymu pateikta viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ 2009 m. lapkričio 17 d. išduota pažyma patvirtina, kad M. B. gyvena Vilniaus universiteto bendrabutyje, esančiame Saulėtekio al., Vilniuje (b. l. 20). Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi M. B. prašymą tenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (b. l. 21). Kaip minėta, ATPK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ATPK 130 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą, todėl darytina išvada, kad M. B. byla Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėta nepažeidžiant ATPK 281 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo vietos taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas M. B. kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje aprašytas automobilių apgadinimų pobūdis ir mastas (apgadintas automobilio „Audi 80“ kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, o M. B. vairuotojo automobilio „Fiat Bravo“ – dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis ir dešinės pusės priekinės durelės (b. l. 9)) sudaro pagrindą išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti atsitrenkęs į kitą automobilį. Kad juto automobilių susidūrimą, neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b. l. 11). Tai, kad iš eismo įvykio vietos M. B. pasišalino siekdamas, jog jo tapatybė nebūtų nustatyta, įrodo tai, kad nuo eismo įvykio vietos iki sustojimo, M. B. nuvažiavo apie 2 kilometrus ir pasuko į dešinę (b. l. 11, 13–14) bei tai, kad M. B. sustojo ne laisva valia, o jį sustabdė jį pasivijęs, eismo įvykį matęs, N. S., kuris paaiškino, kad M. B. vairuojama transporto priemonė sustojo po tik to, kad jis ją aplenkė (b. l. 13). Taigi darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad M. B. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Padaryta veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl nėra pagrindo tenkinti M. B. apeliacinį skundą, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.