Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-659-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
AN2-659-397/2017
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00086-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
P. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-659-397/2017Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00086-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimo P. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 25 d. P. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 79ANP-104880706-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 17 d., apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini) namo, vairuodamas keturratį ATV-200, atbuline eiga išvažiavo į Sodų gatvę ir atsitrenkė į keliu važiavusį automobilį Nissan Terrano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, dėl to A. J. padaryta 88,88 Eur turtinė žala, iš eismo įvykio pasišalino. Keturratis be valstybinio numerio ženklo, neregistruotas, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros. Po eismo įvykio P. K. atsisakė tikrintis blaivumą.Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimu P. K. pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bauda; ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų 00 ct) bauda; ANK 415 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinė nuobauda – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bauda; ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti atėmimu 4 (keturiems) metams ir su keturračio ATV-200, konfiskacija; ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi šios nuobaudos subendrintos ir P. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1300,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų 00 ct) bauda su teisės vairuoti atėmimu 4 (keturiems) metams ir su keturračio ATV-200, konfiskacija.Apeliaciniame skunde P. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-163-1023/2017 ir pripažinti P. K. nepadarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų.Skunde jis teigia, kad byloje esanti medžiaga iš esmės prieštarauja K. U. surašytiems protokolams. Protokole nurodoma, jog jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau remiantis policijos atlikto tyrimo duomenimis bei byloje esančia medžiaga, bylos 11 ir 12 lapai, nurodoma, kad „eismo įvykio dalyvis nepasišalino iš įvykio vietos“, dėl šios priežasties yra pagrįstas pagrindas teigti, jog jis neatliko neteisėtos veikos, nepasišalino iš įvykio vietos, o teismas nepagrįstai jį nubaudė, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Policijos įvykio nuotraukos yra nespalvotos, be laiko informacijos ir oficialių antspaudų, todėl jos negali būti laikomos tinkamais įrodymais, kadangi neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Paties nukentėjusiojo transporto priemonės nuotraukos, policijos pareigūnų buvo atliktos ne įvykio vietoje, o keliose skirtingose vietose, dėl ko galima teigti, jog siekiama nubausti nekaltą žmogų, o reali žala niekam nepadaryta.Skunde nurodoma, kad teismas nevertino byloje esančios prieštaraujančios medžiagos, įrodymų esančių byloje, tokių kaip: esminiai neatitikimai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir nuotraukų padarymo vietos ir kt. Dėl ko Prienų rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas buvo išskirtinai grindžiamas nukentėjusiojo ir neleistinais policijos pareigūno parodymais (klaidingi įvykio vietos protokolo duomenys, klaidinanti informacija apie apelianto pasišalinimą iš įvykio vietos, šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi), kas sąlygojo neteisėto nutarimo priėmimą. Kaltinimas yra grindžiamas pareigūno K. U. vietos įvykio duomenimis ir parodymais, buvo supildyti du ANK protokolai beveik identišku pagrindu tik pakeičiant kaltininko transporto priemonės duomenis ir protokolo surašymo datą, siekiant ANK veikas priskirti nekaltam asmeniui. Tyrimo metu nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, kurie panaikintų esančias byloje abejones ir prieštaravimus. Nebuvo atliktas transporto priemonių aukščių nustatymas, apelianto patraukimas atsakomybėn grindžiamas vien tuo, jog jis išėjo į gatvę ir buvo purvinais darbužiais. Teismas netgi nenagrinėjo klausimo, ar keturratis, kuris buvo apelianto kieme, yra važiuojantis.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas, atliekantis viršininko funkcijas, A. J. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija patį pažeidimo padarymo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai apelianto kaltei paneigti, dėl ko P. K. nepagrįstai nubaustas ANK tvarka.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Kadangi su jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jiems pritardamas, jų neatkartoja, pasisakydamas tiek dėl esminių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad P. K. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.ANK 415 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus, atitinkamai 1 dalyje už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą; 2 dalyje atsakomybė už transporto priemones, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos arba be valstybinės techninės apžiūros; 3 dalyje už įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų vairavimą ir t.t. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsako asmuo už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

10.Nors P. K. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau jie įrodyti byloje surinkta medžiaga: 2017 m. rugpjūčio 25 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 36), K. U. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti pažeidimo padarymo vieta (b. l. 6), nuotraukomis (b. l. 13-15, 69), A. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti pažeidimai (b. l. 4), AAS BTA Baltic Insurance Company žalos sąmata (b. l. 31-32), teismo posėdžio metu duotais liudytojų K. U. ir A. J. parodymais, bei kita bylos medžiaga.

11.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas P. K. nutarė pripažinti kaltu padarius ANK pažeidimus neturėdamas pakankamai įrodymų ir nepašalinęs prieštaravimų, tačiau tokius argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad važiuodamas pagrindiniu keliu matė, kaip pro jį pravažiavo keturratis, kuris bandė užvažiuoti ant kalniuko, tačiau į jį neužvažiavo ir atbuline eiga važiuodamas nuo kalniuko, ant pagrindinio kelio jiems susilyginus, keturračio vairuotojas dešine ranka numušė jo automobilio dešinį veidrodėlį. Vairuotojas buvo girtas, keikėsi. Paskambino policijai, o P. K. tuo metu nuvažiavo. Atvykusiems pareigūnams paaiškino į kurią pusę nuvažiavo, tačiau pats pažeidėjas išėjo į pagrindinį kelią ir rodė įvairius gestus (b.l.49). Todėl akivaizdu, kad esant tokiai situacijai visiškai tikėtina, jog į A. J. vairuojamą automobilį Nissan Terrano atsitrenkė P. K. su ketturačiu ir jį apgadino. Šiuos parodymus A. J. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ANK 581 straipsnį (b.l. 47), duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. Be to, minėtosios parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Vyriausiojo patrulio K. U. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2017 m. birželio 17 d. apie 04.25 val. gavo Alytaus VPK budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) namo įvyko eismo įvykis, iš kurio su keturračiu pasišalino įvykio kaltininkas. A. J. jam paaiškino jau anksčiau minėtąsias įvykio aplinkybes (b.3). Tokius pačius parodymus K. U. davė ir pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytoju (b.l.50). Jis taip pat parodė, jog priėjęs prie keturračio, jį patikrino – variklis buvo karštas, keturratis buvo purvais apdribęs (b.l.50) , todėl teismui nekilo abejonių, jog jis galėtų būti nevažiuojantis, beje, ir pats pažeidėjas teisme nenurodė, jog keturratis yra nevažiuojantis. Byloje esančia AAS BTA Baltic Insurance Company žalos sąmata patvirtina, jog automobiliui „Nissan Terrano“ buvo padaryta žala (b.l. 31-32). Taigi, iš aptartųjų įrodymų visumos akivaizdu, kad būtent P. K. neteisėtais veiksmais buvo apgadintas A. J. priklausantis automobilis ir pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos. Ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai logiška, jog teismas, pripažindamas P. K. padarius ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimą, savo nutarimą grindė P. K. kaltę pagrindžiančiais įrodymais, tame tarpe A. J. ir K. U. parodymais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad P. K. suvokė, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, nes pats jį sukėlė, ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog vien tai, kad dokumentuose dėl eismo įvyko (bylos 11 ir 12 lapai) nurodoma, kad „eismo įvykio dalyvis nepasišalino iš įvykio vietos“, reiškia P. K. neatliko neteisėtos veikos, nepasišalino iš įvykio vietos, o teismas nepagrįstai jį nubaudė. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų P. K. kaltei pagrįsti, o minėtieji dokumentai dėl eismo įvykio yra pildomi vadovaujantis pirminiais duomenimis, tame tarpe ir nukentėjusiojo bei įvykio vietą atvykusio pareigūno parodymais, todėl šis atsiradęs prieštaravimas yra vertintinas kaip duomenų suvedimo klaida.

12.Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje supildyti du ANK protokolai beveik identišku pagrindu tik pakeičiant kaltininko transporto priemonės duomenis ir protokolo surašymo datą, siekiant ANK veikas priskirti nekaltam asmeniui. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, jog Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, grąžino institucijai, administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumams pašalinti bei visai reikalingai medžiagai surinkti, nurodydamas, kad nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais kito asmens turtui buvo padaryta žala, nenustatytas žalos dydis ir dėl to administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Taigi, akivaizdu, jog pakartotinis 2017 m. rugsėjo 25 d. protokolas surašytas teismo nutarties pagrindu, protokole pašalinant teismo nurodytus trūkumus, t.y. nurodytas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis dėl apgadintos transporto priemonės, patikslinta, jog pažeidėjas važiavo ne „Yamaha 4 PW“ markės keturračiu, nes, kaip nurodė pats pažeidėjas, ant keturračio šono yra „Yamaha“ lipdukai, tačiau keturratis yra ATV200 (b.l.49). Administracinio nusižengimo protokole yra nurodoma jo surašymo data. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepažeidžiant ANK 608 straipsnyje nustatytos tvarkos ir atitinka ANK 609 straipsnyje nustatytus turinio reikalavimus.

13.Pasak apelianto, kadangi policijos įvykio nuotraukos yra nespalvotos, be laiko informacijos ir oficialių antspaudų, todėl jos negali būti laikomos tinkamais įrodymais, nes neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Nuotraukos yra vienu iš įrodymų šaltiniu. Teismo posėdžio metu P. K. patvirtino, kad nuotraukose yra užfiksuotas būtent jo keturratis. Jis taip pat neginčijo, jog nuotraukose būtų užfiksuotas ne A. J. priklausantis „Nissan Terrano“. Abi įvykyje dalyvavusios transporto priemonės atvykus pareigūnams buvo pasitraukusios iš įvykio vietos, todėl nebuvo realios galimybės transporto priemones nufotografuoti būtent įvykio vietoje. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nėra reikalavimo, jog nuotraukos, galinčios būti įrodymais administracinio nusižengimo byloje, turi būti tik spalvotos ir kad jose privalo būti nurodyta data, todėl šioje byloje esančios nuotraukos (b.l.13-15) yra tinkamais įrodymais. Apelianto vertinimu, byloje taip pat nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, kurie panaikintų esančias abejones ir prieštaravimus, kaip antai, transporto priemonių aukščių nustatymas. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas turi prasmę tik tuomet, kai juos atliekant yra manoma, kad bus atskleistas administracinis nusižengimas ir jį padariusiam asmeniui bus pritaikyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju buvo atlikti visi objektyviai galimi veiksmai ir jų pakanka P. K. pripažinti padarius ANK 426 straipsnio 1 dalies nusižengimą, atlikti transporto priemonių aukščių matavimą aukštesniojo teismo vertinimu nėra tikslinga, be to, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, P. K. tokio prašymo taip pat neišreiškė.

14.Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutarimu P. K. taip pat pripažino padarius 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis nustatytus nusižengimus. Pats apeliantas neneigia, jog jo keturratis be valstybinio numerio ženklo, neregistruotas, neapdraustas valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be techninės apžiūros, tačiau, jo paaiškinimais, keturratis nėra eksploatuojamas gatvėje, jį ketino išardyti dalimis, todėl nedraustas ir be galiojančios techninės apžiūros. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindu administracinei atsakomybei pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis panaikinti, nes 2017 m. birželio 17 d. įvykis kilo P. K. dalyvaujant viešajame eisme. Kodėl apeliantas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nenurodė, todėl aukštesnysis teismas visiškai pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams jų neatkartoja.

15.Patikrinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniams teisės nusižengimams įrodyti. Aplinkybių, keliančių abejonių veikų kvalifikacija ar pačių pažeidimų įvykdymu, nenustatyta, todėl faktinės bylos aplinkybės laikomos įrodytomis, veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Teisingai kvalifikavus P. K. veiksmus, administracinės nuobaudos taip pat parinktos ir subendrintos tinkamai. Nuobaudos paskirtos įvertinus administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.

16.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas