- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-7199-1177/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02659-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui E. T., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. J. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po jos mamos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) po jos patėvio P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjos brolis R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad gimė (duomenys neskelbtini) neištekėjusiai mamai J. (J.) B.. Mama papasakojo, kad jai esant nėščiai, pareiškėjos tėvas žuvo. Gimimo liudijime tėvas įrašytas tik vardas „P..“ Pareiškėjos mama pradėjo draugauti su A. L. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sesuo E. T. (L.). (duomenys neskelbtini) mama J. B. susituokė su A. L.. Tačiau A. L. netrukus mirė. (duomenys neskelbtini) mama ištekėjo už P. J.. Mamai J. J. gyvenant santuokoje su P. J., (duomenys neskelbtini) gimė brolis P. J., o (duomenys neskelbtini) gimė brolis R. J..
2.1. Privatizacijos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, pareiškėjos patėvio P. J. vardu buvo išpirktas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos mamos ir patėvio santuokos metu, nors ir teisiškai registruotas tik vieno-P. J. vardu, pagal turto įgijimo metu galiojusį Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, šis turtas laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
2.2. Pareiškėjos mama J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko įpėdiniai pareiškėja, pareiškėjos sesuo, du broliai ir pareiškėjos mamos sutuoktinis P. J.. Pagal mamos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį, palikimą priimti galėjo visi keturi vaikai, ir jos sutuoktinis P. J., per tris mėnesius paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau mamos J. J. mirties metu nė vienas iš įpėdinių nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po mamos mirties nėra užvesta.
2.3. Po mamos J. J. mirties, mamai priklausiusioje buto dalyje liko gyventi jos sutuoktinis P. J.. Jis tvarkė, prižiūrėjo butą, mokėjo reikiamus mokesčius ir jį išlaikė. Jam liko visi mamai priklausę kilnojamieji, relikvijos. asmeniniai daiktai, šeimos Todėl laikytina, kad po palikėjos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjos mamos sutuoktinis P. J., pradėdamas faktiškai valdyti visą palikėjai priklausiusio turto dalį. Patėvis P. J. palikimą priėmė aktyviais veiksmais, nes mamai priklausiusią nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį valdė kaip savo ir jį valdyti pradėjo iš karto po mamos mirties, mokėjo reikiamus mokesčius ir visapusiškai šį turtą išlaikė.
2.4. Pareiškėjos patėvis P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jį jau gyveno pareiškėjos brolis, palikėjo sūnus R. J.. Galimai neturėdamas jokių teisinių žinių, jis pas notarą nesikreipė ir pareiškimo, kad palikimą priima po savo tėvo mirties, neparašė. Tačiau palikimą po savo tėvo P. J. mirties brolis R. J. priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes po jo tėvo mirties prižiūrėjo jo tėvams priklausiusį butą, tvarkė jį, mokėjo mokesčius. Šiuos veiksmus pradėjo atlikti iš karto po tėvo P. J. mirties ir viską tvarkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Tėvų adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, todėl laikytina, kad po palikėjo P. J. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sūnus (mano brolis) R. J., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2.5. (duomenys neskelbtini) mirus mano broliui R. J., pareiškėja kreipėsi į notaro biurą ir parašė, kad palikimą po brolio mirties priima. Brolis R. J. buvo nevedęs, neturėjo vaikų ar vaikaičių, tėvai jau mirę. Todėl ji yra artimiausia giminaitė palikimui priimti. Be jos dar yra sesuo, E. T., kuri dėl palikimo priėmimo po brolio R. J. mirties pas notarą nesikreipė ir nepageidauja palikimą priimti. Pareiškėjos brolis P. J., gim. (duomenys neskelbtini) savo šeimos ir vaikų neturėjo. Jis mirė (duomenys neskelbtini).
3. Juridinių faktų nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo pareiškėjos patėvio P. J. vardu į mamai J. J. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį. Po to, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo pareiškėjos brolio R. J. vardu į jo tėvui P. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
4. Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė ir nepateikimo priežasčių nenurodė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai – asmeniškai.
5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėja ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. J., dukra. Pareiškėjos mama pradėjo draugauti su A. L. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sesuo E. T. (L.). (duomenys neskelbtini) mama J. B. susituokė su A. L.. Tačiau A. L. netrukus mirė. (duomenys neskelbtini) mama ištekėjo už P. J.. Mamai J. J. gyvenant santuokoje su P. J., (duomenys neskelbtini) gimė brolis P. J., o (duomenys neskelbtini) gimė brolis R. J..
7. Privatizacijos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, pareiškėjos patėvio P. J. vardu buvo išpirktas dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą pareiškėjai įgijo būdami santuokoje. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pareiškėjos mama J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos patėvis P. J..
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Tiek pagal J. J., tiek pagal P. J. mirties dieną galiojusio CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmą turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po J. J. mirties, jos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad po J. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
9. Nors per įstatymo nustatytą terminą po J. J. mirties nei pareiškėja, nei jos patėvis P. J. ar kiti įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus J. J., visą jos likusį turtą priėmė jos sutuoktinis, pareiškėjos patėvis P. J.. Pareiškėjos patėviui liko visi mirusios sutuoktinės kilnojamieji, asmeniniai daiktai bei relikvijos. Jis ir toliau liko gyventi minėtame bute, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po J. J. mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis P. J., tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).
10. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui, nei pareiškėja nei kiti galimi įpėdiniai į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tai patvirtina Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad po P. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
11. Nors nei pareiškėja nei kiti įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą laiku nesikreipė, tačiau rašytine bylos medžiaga bei rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad tuo metu pas P. J. jau gyveno pareiškėjos brolis, palikėjo sūnus R. J.. Jis palikimą po savo tėvo P. J. mirties priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nes po jo tėvo mirties prižiūrėjo jo tėvams priklausiusį butą, tvarkė jį, mokėjo mokesčius, tėvų adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Šiuos veiksmus pradėjo atlikti iš karto po tėvo P. J. mirties ir viską tvarkė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po P. J. mirties, jo palikimą priėmė sūnus R. J., tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).
12. Suinteresuotas asmuo E. T. dėl pareiškėjos prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų atsiliepimo nepateikė ir nenurodė, kad prieštarauja prašomiems nustatyti juridiniams faktams.
13. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimų išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėjos brolis R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.