Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Renatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui R. A. dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovas, sužinojęs, kad ieškovė laukiasi kūdikio, pradėjo draugauti ir abu kartu apsigyveno. Po vaiko gimimo jis dar keturis mėnesius kartu gyveno, tačiau vėliau išvyko į Angliją ir nuo to laiko dukra nesidomėjo. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nuo kovo mėnesio ji pradės mokytis, atlikinėti praktiką. Apie vaiko poreikius aiškino, kad reikia sauskelnių, mišinukų, vaistų, drabužėlių. Dukra netrukus eis į darželį, ji, motina, įsidarbino Vilniuje, tačiau jos pajamos itin mažos. Atsakovas spalio 28 d. sumokėjo 100 Eur įsiskolinimą, todėl atitinkamai prašė jį sumažinti.

VTAS pateikė išvadą (b. l. 20-21), kurioje nurodė, kad nepilnametės T. A. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kadangi ji vaikui sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, jis aprūpintas būtiniausiais daiktais, ugdymo priemonėmis, drabužiais. VTAS sutiko dėl prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Rekomendavo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu, kadangi būtina stiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį.

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyvena su motina, yra jos prižiūrima, išlaikoma, gyvenamoji aplinka yra tinkama, ji aprūpinta būtiniausiais daiktais, ugdymo priemonėmis, drabužiais (b. l. 20-21). Tuo tarpu gyvenimas su tėvu teismo vertinimu akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams. Taigi, ieškovės reikalavimas bei VTAS siūlymas nustatyti mažametės dukros gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas ir geriausiai atitinka vaiko, bylos nagrinėjimo metu neturinčio nė dvejų metų amžiaus, interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje atitinkamai įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi yra vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės paprastai vertinamos vaikų interesų naudai.

Taigi dukros išlaikymo pareiga pagal įstatymą tenka ir atsakovui – vaiko tėvui, kuris yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl privalo dirbti ir uždirbti pakankamai lėšų vaiko reikmėms – ne tik maistui, bet ir aprangai, sveikatai ir kitiems būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nėra išreiškęs pozicijos, kiek pagal savo turtinę padėtį galėtų skirti vaiko išlaikymui. SODRA duomenimis atsakovas šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad savo mažametei dukrai jis neteikė išlaikymo nuo 2018-01-01, išskyrus vienkartinę 100 Eur sumą, sumokėtą 2018 m. spalio 28 d. Tuo tarpu ieškovė viena augina ir išlaiko dukterį, jos pajamos yra itin mažos ir jos teigimu pragyventi materialiai padeda motina bei močiutė (b. l. 21). Todėl darytina išvada, kad iš atsakovo mažametės dukters T. A. išlaikymui turi būti priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018-10-09 iki vaiko pilnametystės, nes toks išlaikymo dydis atitiks vaiko poreikius bei interesus.

Be to, iš jo priteistinas 1 250 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už devynis mėnesius, jį skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį ir išminusavus 100 Eur sumą, atsakovo skirtą geranoriškai.

Remiantis CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

CK 3.170 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys nekėlė reikalavimo nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, todėl teismas šiuo atveju jos nenustato.

A. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-06-19 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1398-11183 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 11-12). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Byloje mokėtinas 92 Eur žyminis mokestis už išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Kadangi ieškinys tenkinamas, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 82 straipsnį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 93 straipsnį, 96 straipsnį, iš atsakovo priteistinas tokio dydžio žyminis mokestis valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-02-15 pažyma patvirtina, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 138,26 Eur išlaidų (b. l. 29), todėl iš atsakovo Lietuvos valstybei priteistina ši išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą T. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2018-10-09 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš R. A. išlaikymo įsiskolinimą –1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) T. A..

Paskirti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

T. A. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina A. U..

Priteisti iš R. A. Lietuvos valstybei 92 Eur (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, įmokos kodas 5660 bei 138,26 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.