Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-07-15 · Administracinė byla Nr. I3-3391-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
I3-3391-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01509-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Tomas Blinstrubis (pirm.)
Pareiškėjas
"Oreus"
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-3391-1063/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01509-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Oreus“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. SKP- 2 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 21R-238(AG-147/06-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą priimti naują teisės aktus atitinkantį sprendimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), kuria siekė gauti paramą mini krautuvui įsigyti, o projekto pagrindiniai tikslai buvo užsiimti specializuotomis statybos paslaugomis statybvietėse ir vykdyti betono gaminių gamybą užsakovų objektuose. Tvirtina, kad pagrindinė projekto idėja buvo įsteigti ir išvystyti Kelmės rajono kaimiškoje vietovėje sėkmingai veikiančią verslo įmonę, kurioje būtų sukurtos dvi darbo vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad Paraiška buvo vertinama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Atkreipia dėmesį, kad NMA, atlikusi Paraiškos vertinimą, neturėjo pastabų dėl įmonės įsipareigojimų, verslo plano ir kitų aplinkybių, dėl kurių vėliau kilo ginčas, todėl 2019 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis), 2019 m. lapkričio 27 d. įmonei avansu išmokėta 19940 Eur, o 2020 m. vasario 10 d. įmonė pateikė galutinį prašymą dėl 19940 Eur sumos, tačiau 2020 m. liepos 9 d. gavo NMA raštą, kuriuo buvo prašoma grąžinti sumokėtą paramą, o NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. SKP-38 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ įmonei taikytos sankcijos dėl 19940 Eur susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) panaikinus minėtą sprendimą, 2021 m. sausio 22 d. priimtas sprendimas Nr. SKP-2, kuriuo, pasak pareiškėjos, iš esmės atkartotas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. SKP-38 turinys, paskirtos tos pačios sankcijos. Nurodo, kad ginčijamu Agentūros sprendimu sankcijos paskirtos už galimai sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Sąlygų metodika), nuostatas bei už galimai nuslėptą informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, kaip numatyta Administravimo taisyklių 243.1 punkte.

Šalies argumentai

Nurodo, kad dėl Agentūros sprendimo su skundu kreipėsi į LAGK, kuri skundą atmetė, kaip nepagrįstą, laikydama, kad Sąlygų metodika įmonės atžvilgiu nebuvo taikoma, o įmonei sankcijos skirtos už tai, kad ji neva sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės, priimant sprendimą suteikti paramą ir išmokėti lėšas. LAGK traktavo, kad įmonė buveinę nurodytu adresu registravo fiktyviai, turėjo įdarbinti darbuotojus, gyvenamąją vietą deklaravusius projekto įgyvendinimo vietoje, nors ir nenurodė, kokia teisės norma nustato tokį reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad Agentūros sprendime akivaizdžiai įvardijamas Įgyvendinimo taisyklių 23.21 papunktis, kas patvirtina, kad NMA traktavo, kad įmonė sukūrė dirbtines sąlygas, ir sankcijas taikė, laikydama, kad įmonė bendradarbiavo su kitais minėtame sprendime įvardintais subjektais. Tai patvirtina ir Agentūros sprendime aprašomas tariamas įmonės sąryšis su kitomis įmonėmis ir sąlygų analizė, todėl mano, kad LAGK apskritai neįsigilino į įmonės skundą. Pabrėžia, kad pagal Sąlygų metodikos 5.2 punktą galimai neteisėtos sąlygos gali būti konstatuojamos tais atvejais, kai keli subjektai vieningai kartu suderina sąlygas, kuriomis siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, o pagrindiniai neteisėtų sąlygų nustatymo kriterijai įtvirtinti Sąlygų metodikoje ir jos priede. Nurodo, kad Agentūros sprendimu, įvertinus visus privalomus rizikos kriterijus, konstatuotas geografinis, ekonominis ryšys tarp įmonės ir kitų nurodytų subjektų.

Neneigia geografinio artumo su kitomis įmonėmis, tačiau akcentuoja, kad geografinis ryšys negali būti lemiamas kriterijus, patvirtinantis išvadą, kad tarp įmonių egzistuoja teisiniai, ekonominiai ar asmeniniai ryšiai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, patvirtinančia minėtą išvadą. Mano, kad Agentūros sprendime nepateikta jokių argumentų ar įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama išvada apie tai, kaip geografinis ryšys rodo įmonės sąsajas su kitomis 14 nurodytų įmonių. Paaiškina, kad pateikdami paraišką deklaravo, jog veikla bus atliekama pagal klientų buvimo vietą, t. y. statybvietėse ir objektuose, o ir NMA sprendime nurodė, kad įmonė nebuvo viena iš 7 įmonių, melagingai nurodžiusių, kad projekto vykdymo vieta sutampa ir yra adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl Agentūros sprendimu nustatyto ekonominio ryšio pažymi, kad įmonės ir kitų subjektų veiklos panašumas, t. y. užsiėmimas tuo pačiu kodu pažymėtomis veiklomis, savaime negali būti ekonominio ryšio konstatavimo pagrindas. Pažymi, kad veikia savarankiškai, o NMA, konstatuodama ekonominį ryšį, nenurodo, kaip pareiškėjos veikla susijusi su kitomis įmonėmis. Mano, kad Agentūros sprendimu iš tiesų yra nustatytas ne ekonominis ryšys, o geografinį ryšį turinčios įmonės sugrupuotos pagal veiklas.

Teigia, kad Agentūros sprendime išskirti 7 požymiai, pagal kuriuos laikoma, kad įmonė nevykdo veiklos registracijos vietoje ir taip savo veikla sukūrė dirbtines sąlygas gauti didesnį balų skaičių, neįrodo sąmoningo įmonės ir kitų asmenų veiksmų derinimo, siekiant įgyti pranašumą gauti paramą. Pažymi, kad NMA nenurodė nei vieno Sąlygų metodikos punkto, kuriuo remdamasi konstatavo, jog pareiškėja, veikdama kartu su kitomis įmonėmis įgijo neteisėtą pranašumą, o pasiremdama Sąlygų metodikos 7 punktu, neįgyvendino normos dispozicijoje įtvirtintos sąlygos normai taikyti, neįrodė, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.

Pažymi, kad Agentūros sprendimas neatitinka ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, bet ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo. Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir nurodo, kad galimai neteisėtos sąlygos turi būti vertinamos, kaip visuma aplinkybių, kurios turi patvirtinti, jog buvo sukurtas susitarimas Sąlygų metodikos 5.2 punkto prasme, tačiau NMA pavienės aplinkybės jokiu būdu nerodo visumos, kad galimai įmonė galėjo neteisėtai koordinuoti veiksmus su kitomis įmonėmis.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 23.21 punkte numatyto reikalavimo, kad įmonė nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos privalo užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, pažymi, kad įmonės buveinė nurodomu adresu buvo registruota dar iki paraiškos pateikimo, todėl negalima teigti, kad NMA nurodomos sąlygos (įmonės buveinės registravimas Kelmės rajone) buvo sukurtos po Paramos sutarties pasirašymo.

Dėl to, kad įmonė teikdama Paraišką nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimui suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priimti, ir taip dirbtinai sukūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos Kelmės rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, dėl ko buvo gauta maksimali 15 balų suma, kurie faktiškai ir turėjo lemiamą įtaką paramai skirti, pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra keliami jokie reikalavimai, kuriuos ginčijamame sprendime nurodė NMA ir pritaikė pareiškėjai. Taip pat pažymi, kad jokiame teisės akte nėra numatyti kriterijai dėl darbuotojų, akcininkų gyvenamosios vietos deklaravimo Įmonės registracijos vietoje, o ekonominė veikla pagal Įgyvendinimo taisykles gali būti vykdoma visoje šalies teritorijoje. Atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose nustatytus tikslus sėkmingai pasiekė. Kelmės rajone įkūrė įmonę, kuri našiai vykdo ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir savo registracijos vietoje moka mokesčius. Tvirtina, kad tiek, NMA, tiek LAGK ignoruoja įmonės argumentus dėl mokestinės naudos. Pabrėžia, kad įmonė registruota Kelmės rajone, čia yra mokami mokesčiai už visoje Lietuvoje suteiktas paslaugas, dėl to ekonominę naudą gauna būtent Kelmės rajonas.

Nesutinka su NMA išvada, kad pareiškėja nuslėpė reikšmingą informaciją, pagrįsta argumentais, kad pareiškėja su Kelmės rajonu neturi nieko bendra, išskyrus tai, kad įmonė ten registruota, kadangi akcininkė, direktorius, darbuotojai gyvenamąją vietą deklaruoja ne įmonės buveinės regione, o įmonės veikla vykdoma visoje Lietuvoje, ir atkreipia dėmesį, kad teikdami paraišką nurodė, kad vykdoma veikla bus atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o reikalavimų pateikti informaciją apie akcininkų, darbuotojų gyvenamąsias vietas paraiškoje nebuvo, taip pat nebuvo reikalavimų, kur minėti asmenys gyvenamąsias vietas turėtų deklaruoti. Vienintelė teisės aktais pareiškėjams keliama sąsajumo su projekto įgyvendinimo vieta sąlyga – verslo vykdymas Kelmės r.

Dėl įmonės veiklos sąsajų su įmonės registracijos vieta pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje numatyta, kad, jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, registruotame kaimo vietovėje, o projekto įgyvendinimo vieta laikoma juridinio asmens buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje. Teigia, kad turi teisę įsigytą techniką saugoti bet kurioje kaimiškoje vietovėje, o projekto įgyvendinimo vieta bet kokiu atveju pagal teisės aktus bus laikoma įmonės buveinės registracijos vieta. Tai, kad patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad įmonės technikos registracijos vietoje nėra, nes ji naudojama mobiliems darbams atlikti, pareiškėjos manymu, yra logiška ir atitinka paraiškoje nurodytą informaciją, kad projektas bus atliekamas užsakovų objektuose, todėl mano, kad teiginiai, kad pareiškėja nesilaiko Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 punkto reikalavimų, yra nepagrįsti.

Dėl Administravimo taisyklių 243.1 punkto pažeidimo pažymi, kad įmonė visą informaciją nurodė Paraiškoje, o NMA pažeidimą konstatavo, remdamasi Paraiškos duomenimis, kas, anot pareiškėjos, reiškia, kad ne Paraiškoje buvo melaginga informacija, o pasikeitė institucijos vertinimas dėl Paraiškoje pateiktų duomenų, dėl ko buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Tai, kad, gavusi Paraišką, NMA ją įvertino ir patvirtino, rodo, kad institucija pripažino, kad visa jai pateikta informacija yra priimtina, o Paraiška tinkama paramai gauti. Vadovaujasi LVAT praktika ir nurodo, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia teisė jam nesuteikta įstatymais.

Atkreipia dėmesį, kad Ministerijos 2020 m. spalio 28 d. sprendime pažymėtos aplinkybės, kad NMA 2020 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 23.21 punktu, t. y. dėl galimai neteisėtų sąlygų sukūrimo, atsižvelgdama į tai, kad įmonė įdarbino darbuotojus ne iš Kelmės rajono, patvirtina Agentūros sprendimo nepagrįstumą, kadangi tokio galimai neteisėtų sąlygų sukūrimo kriterijaus, pačio teisės aktų leidėjo nuomone, nenumato nei Sąlygų metodika, nei Įgyvendinimo ar Administravimo taisyklės.

Pabrėžia, kad sutartis su pareiškėja pasirašyta ir lėšos išmokėtos po to, kai buvo nustatytos su paraiška susijusios rizikos, todėl mano, kad sprendimų priėmimo metu atsakovė nelaikė reikšmingais įmonės veiksmų dėl veiklos vietos registravimo. Teigia, kad reikalavimas, kad priimami darbuotojai deklaruotų gyvenamąją vietą projekto įgyvendinimo vietoje turėjo būti atskleistas pasirašant sutartį arba turėjo būti numatytas pačioje sutartyje.

Pareiškėja NMA paskirtą sankciją vertina kaip neproporcingą. Remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad griežčiausia poveikio priemonė, t. y. paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai ir kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą, pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos. Pabrėžia, kad įsipareigojimus pagal Paraišką vykdo, projekto tikslai pasiekiami, nes vien jau iš vykdomos veiklos mokami mokesčiai pagal įmonės registracijos vietą. Pažymi, kad įmonės pajamos nesiekia grąžinti reikalaujamos sumos, o neišmokėta parama didina finansinių įsipareigojimų naštą, todėl bet kokios sankcijos lemtų įmonės nemokumą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, pareiškėjai 2018 m. lapkričio 29 d. pateikus paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, 2019 m. lapkričio 15 d. pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad pagal Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktą atlikę įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatę, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimą suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas, ir įmonę įregistravusi Kelmės rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų projektų atrankos kriterijų ir gautų daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie ir lėmė skiriant paramą, vadovaudamiesi Administravimo taisyklių 188, 189 ir 243.1 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 18 ir 20 punktais, priėmė sprendimą susigrąžinti 19 940,00 Eur išmokėtą paramą ir neskirti likusios 19 940,00 Eur paramos sumos bei nutraukti Paramos sutartį.

Kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad atsakovė, atlikusi Paraiškos vertinimą, neturėjo pastabų ar paklausimų dėl įmonės įsipareigojimų ir pažymi, kad Paraiškos vertinimo metu veikla dar nebuvo vykdoma, o darbuotojai dar nebuvo įdarbinti, todėl nebuvo jokių galimybių patikrinti, ar įsipareigojimai ateityje bus realiai vykdomi.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja plečiamai aiškina aplinkybes, susijusias su NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. SKP-38 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris nėra šio ginčo dalykas. Mano, kad Ministerijos 2020 m. spalio 29 d. raštu Nr. 3JA-251 nurodytas NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo neatitikimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems individualaus administracinio akto reikalavimams ir įpareigojimas priimti naują sprendimą, nereiškia, kad NMA buvo įpareigota priimti priešingą sprendimą. Pabrėžia, kad Ministerija rašte pažymėjo, kad ankstesniame NMA sprendime neaptartas sankcijų metodikos taikymas, tačiau nekonstatuota, kad NMA netinkamai atliko surinktų faktų vertinimą.

Dėl pareiškėjos argumento, kad pagal Sąlygų metodiką neteisėtas sąlygas galima nustatyti tik esant susitarimui tarp kelių ūkio subjektų, kurie gauna paramos lėšas ir kartu suderina sąlygas, kuriomis siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažymi, kad šiuo atveju galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti buvo sukurtos tuo aspektu, kad pareiškėja registruota Kelmės r. tik tam, kad būtų gauta 15 atrankos balų, tačiau daugiau niekas su šia vietove pareiškėjos nesieja: pareiškėjos direktoriaus ir akcininkų gyvenamosios vietos yra pakankamai toli nuo įmonės buveinės ir investicijų saugojimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini) 26 dėl sudarytų nuomos / panaudos sutarčių faktiškai viršijamas pastato plotas ir dėl registruotų įmonių kiekio nėra galimybių objektyviai užtikrinti sąlygų įmonės, realiai vykdančios deklaruojamą veiklą, buveinei; paraiškoje nurodyta investicijų saugojimo vieta, nuo projekto vykdymo vietos nutolusi 93 km atstumu; buveinės adresas iš Vilniaus į Kelmės rajoną pakeistas prieš pat Paraiškos pateikimą; 2019 m. rugpjūčio 19 d. atlikta patikra projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), kur nieko, kas būtų susiję su įmone, nerasta.

Remiasi teismų praktika ir nurodo, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.

Atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, o šiuo atveju nei darbuotojai buvo įdarbinti kaimo vietovėje, nei veikla vykdoma kaimo vietovėje, nei skatinama socialinė įtrauktis.

Dėl pareiškėjos argumento, kad būtina aplinkybių visuma ir geografinis ryšys negali būti lemiamas kriterijus, pažymi, kad sprendime įvertintos ir nurodytos visos reikšmingos aplinkybės. Taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad, nors nustatytos aplinkybės, vertinant jas atskirai, savaime nėra neteisėtos, tačiau nustatytas aplinkybes patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos kartu. Nurodo, kad nėra gavusi jokių dokumentų, kad apskritai kokios nors pareiškėjos paslaugos būtų buvę teikiamos Kelmės r.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Agentūros sprendime nepateikta jokių argumentų ar įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama išvada apie tai, kaip geografinis ryšys rodo įmonės sąsajas su kitomis 14 nurodytų įmonių, ir pažymi, kad šiuo atveju nustatyta įmonių grupė, kurios beveik tą pačią dieną buvo registruotos tuo pačiu adresu, nors pastatas apgriuvęs, nenaudojamas, aplink jį ganosi naminiai paukščiai, t. y. nustatyta, kad 15 balų negalėjo būti skirta, nes įmonės registracija Kelmės rajone buvo fiktyvi. Pabrėžia, kad Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad atrankos balai suteikiami, jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis, nei vidutinis Lietuvoje, o prioritetas, skiriant papildomą balų skaičių, teikiamas paraiškoms, kurias įgyvendinus būtų sukurta darbo vietų jautriausiuose šalies regionuose. Kiekviena parama turi būti tikslingai skiriama tam, kad pasiekti šia parama siekiamų tikslų. Vienas iš Reglamento Nr. 1306/2013 tikslų yra nedarbo lygio ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas, todėl, pasak atsakovės, siekiant, kad projektas pasiektų minėto programos priemonės veiklos srities prioritetą, Pareiškėja nors dalį savo teikiamų paslaugų turėjo teikti Paraiškoje numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje, o šiuo atveju paslaugos teiktos Vilniaus r., darbuotojai taip pat gyvena Vilniuje. Atkreipia dėmesį, kad ne tik pareiškėja, bet ir kitos iš ten pat registruotų įmonių registracijos adresą pakeitė tik prieš pat pakeičiant registracijos vietą. Nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnį lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

Pažymi, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 20.16 punktą projekto, kuriuo teikiamos mobilios paslaugos, įgyvendinimo vieta laikoma ir pagal atrankos kriterijų, dėl kurio kilęs ginčas, yra vertinama būtent įmonės buveinės registracijos vieta. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pozicija dėl technikos saugojimo vietos nenuosekli: atsakovei 2020 m. gegužės 21 d. teiktame paaiškinime pareiškėja teigė, kad technika saugoma Projekto įgyvendinimo vietoje, o kilus ginčui pakeitė poziciją ir nurodė, kad ją galima saugoti bet kur.

Mano, kad argumentu, kad jokie kriterijai dėl darbuotojų, akcininkų buvimo ir registracijos vietos teisės aktuose nėra numatyti, o Įgyvendinimo taisyklės suteikia galimybę ekonominę veiklą vykdyti visoje šalies teritorijoje, pati pareiškėja pripažįsta, kad su Kelmės r. įmonės niekas nesieja.

Nepritaria pareiškėjos pozicijai, kad Agentūros sprendimas ir jo pagrindu atlikta tyrimo procedūra nėra paremta galiojančiomis teisės aktų normomis, kadangi galimai neteisėtų sąlygų sukūrimo kriterijaus nenumato nei Sąlygų metodika, nei Įgyvendinimo taisyklės ar Administravimo taisyklės. Pažymi, kad Administravimo taisyklių 179 punktas teikia nuorodą į Sąlygų metodiką, o Įgyvendinimo taisyklės taip pat apibrėžia, kad parama neteikiama, jei remiantis Sąlygų metodika, nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą (21.2 punktas), o pareiškėjai pagal Įgyvendinimo taisyklių 23.21 punktą nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos įsipareigoja užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Sąlygų metodikoje.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad NMA nesirėmė jokiu galiojančiu teisės aktu ir nuo 2019 m. spalio 22 d. vykdė savotišką nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, pažymi, kad pažeidimo tyrimo veiksmus atliko, laikydamasi teisės aktų nuostatų, ir surinko visus esamai situacijai aktualius ir reikšmingus įrodymus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad viso Skundo argumentus paneigia naujausia LVAT suformuota praktika analogiškose bylose dėl projektų, registruotų kaimo vietovėse su dideliu nedarbingumo lygiu siekiant tik formaliai atitikti kriterijus, kurioje laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens, kuris įgyvendina projektą, buveinė realiai turi veikti atitinkamoje savivaldybėje, t. y. tokioje, kur nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje, pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte pateiktos lentelės 2 eilutę (atitinkamai 2.1, 2.2 ar 2.3 eilutes) tam, kad paraiška (projektas) galėtų gauti balų už atitinkamą atrankos kriterijų, o pareiškėjos buveinė, nors formaliai ir buvo registruota adresu Kelmės r., tačiau faktiškai neveikė. Todėl, atsakovės manymu, pagrįstai nustatyta, kad 15 balų už atrankos kriterijų buvo skirta nepagrįstai, o neskyrus minimų balų, parama Pareiškėjai neskirtina.

Nurodo, kad LAGK posėdžio metu pareiškėjos atstovas pats patvirtino, kad įmonės veiklos vykdymo su Kelmės r. niekas nesieja, nes ten nėra įdarbinti jokie darbuotojai, o įmonė Kelmės r. registruota sąmoningai, siekiant gauti atrankos balus už didelį nedarbo procentą savivaldybėje. Pareiškėjos argumentus, kad, siekiant gauti atrankos balus Projektui pagal Įgyvendinimo taisykles, pakanka tik registruoti įmonės buveinę, t. y. buveinė faktiškai neturi veikti, laiko nepagrįstais, kadangi Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte pateiktos lentelės nuostata, kad jeigu projekte numatyta teikti mobiliąsias paslaugas, projekto įgyvendinimo vieta laikoma ta savivaldybė, kurioje pareiškėjas – fizinis asmuo – deklaravo gyvenamąją vietą arba yra registruota pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė, taikytina kartu būtent su toje pačioje eilutėje nurodyta nuostata, kad projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje. Teigia, kad projektą įgyvendinančio juridinio asmens buveinė realiai turi veikti atitinkamoje savivaldybėje, kur nedarbo lygis aukštesnis, nei vidutinis Lietuvoje, pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punktą tam, kad paraiška (projektas) galėtų gauti balų už atitinkamą atrankos kriterijų. Toks aiškinimas, pasak atsakovės, atitinka ir Įgyvendinimo taisyklių 6 punktą, kuriame numatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

Dėl pareiškėjos argumento, kad nebuvo sukurtos jokios neteisėtos sąlygos paramai, atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos ir turi būti taikomos, be kita ko, vadovaujantis 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) bei Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatomis. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Atkreipia dėmesį, kad vienas iš Reglamento Nr. 1306/2013 tikslų – nedarbo lygio ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas, kas lemia, kad atrankos balai suteikiami už aukštesnio nedarbo lygio teritorijos situacijos gerinimą, o pareiškėja, įmonę registruodama Kelmės r., tik siekė gauti 15 atrankos balų, kas turėjo lemiamos įtakos paramai skirti. Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas dirbtinai sukurtų sąlygų sąvoką, yra konstatavęs, jog siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.

Pažymi, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, paskirta pagal nustatytas faktines aplinkybes įsitikinus, kad pareiškėjos Projektas nepasieks tų tikslų, kurie buvo nurodyti Paraiškoje ir verslo plane, o prieš Paraiškos pateikimą atlikti veiksmai tik įrodo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir siekė įgyti pranašumą kitų pareiškėjų atžvilgiu. Pažymi, kad pareiškėja nepasiekė Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose numatytų tikslinių sričių ir tikslų, o įmonės finansinė situacija nėra ir negali būti laikoma pakankama priežastimi nesusigrąžinti skolos.

Pažymi, kad įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, yra saistoma bendrųjų teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Mano, kad nuosekliai ir aiškiai nurodė teisės aktus ir normas, kuriuos pareiškėja pažeidė; pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti sankciją; ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Nurodo, kad Agentūros sprendime pateikiama išsami, detali ir aiški informacija – paaiškinta, kas nustatyta patikrų vietoje metu, kokių išvadų prieita atlikus surinktų faktų analizę, pateikta įmonių lyginamoji informacija.

Nesutinka, kad pareiškėjai buvo sukelti kokie nors lūkesčiai vien dėl to, kad buvo priimtas sprendimas skirti paramos lėšas, kadangi jokių garantijų, dėl kurių nevykdymo gali atsirast tam tikrų pasekmių, pareiškėjai nebuvo suteikta. Pareiškėja jokiu raštu ir jokia forma nebuvo informuota, kad parama bus nesusigrąžinama, nustačius pažeidimus.

Nurodo, kad savo veikloje vadovaujasi lygiateisiškumo principu, todėl tai, kad pareiškėja sutinka, kad su Kelmės rajonu ir su nedarbu didelio nedarbo lygio savivaldybėse, jos niekas nesieja, tačiau vis tiek mano, kad nepasiekusi Įgyvendinimo taisyklių tikslų, parama neturi būti susigrąžinama, laiko pareiškėjos siekiu, kad jai nebūtų taikomi teisės aktų reikalavimai, kurie taikomi visiems pareiškėjams be išimties.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą iš esmės pateikia panašius argumentus, kuriuos nurodo atsakovė. Pažymi, kad pagal Sąlygų metodikos 7 punktą, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, NMA gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą programos priemonę gauti paramą būtinas sąlygas).

Papildomai nurodo, kad NMA, priimdama sprendimą dėl sankcijų taikymo, vadovavosi Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinat Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo lentelės 18 ir 20 eilutėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. SKP-2 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, taip pat dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 21R-238(AG-147/06-2021), kuriuo pareiškėjos skundas dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjai pritaikyta 19940 Eur susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį, panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pateiktos bylos Nr. AG-147/06-2021 (toliau – ir Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021) medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo siekiama gauti paramą projektui „Įmonės steigimas kaimiškoje vietovėje“. Paraiška buvo prašoma skirti 39880 Eur paramą. Nurodyta, kad įmonė, registruota adresu (duomenys neskelbtini), užsiims specializuota statybos veikla – betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba, projekto metu pirks techniką (įrangą), t. y. mini krautuvą. Projekto įgyvendinimo vieta nurodyta įmonės registravimo vieta, o įsigyto turto buvimo ir saugojimo vieta – Butkelių k., Tauragės sen., Tauragės r. Paraiškos 5.1 papunktyje pareiškėja nurodė, kad projekto metu bus kuriamos 2 naujos darbo vietos kaimo vietovėje, kurioje nedarbo lygis daugiau, nei 4 proc. didesnis, nei šalies vidurkis, mažinama socialinė netolygybė, mažinama socialinė atskirtis tarp regiono gyventojų, plečiama ekonominė infrastruktūra kaimo vietovėje, mokami didesni mokesčiai į rajono ir valstybės biudžetą. Paraiškos 5.2 papunktyje pareiškėja nurodė, kad projekto metu bus kuriama ir plėtojama labai maža įmonė, įvairinama ūkinė veikla kaimo vietovėje, kuriamos dvi naujos darbo vietos kaimo gyventojams (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 98–114). Prie Paraiškos pridėto Verslo plano 1 dalyje nurodyta projektuojamo verslo tikslinė grupė, t. y. Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atlieka statybos darbus savo objektuose ir kuriems reikia betoninių konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbų (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 170–180).

NMA 2019 gegužės 3 d. raštu Nr. S-PA-0290894 „Dėl paramos skyrimo“ pareiškėja informuota, kad NMA direktoriaus 2019 m. balandžio 29 įsakymu Nr. BR1-121 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Įgyvendinimo taisykles, taikomas 2016 m. pateiktoms paraiškoms, ir Įgyvendinimo taisykles, taikomas 2018 m. pateiktoms paraiškoms, sąrašų patvirtinimo“ jos projektui įgyvendinti skiriama iki 39880 Eur dydžio parama (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 70–72).

NMA, atlikusi turimų duomenų analizę (2019 m. birželio 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP12-95 „Dėl projektų sisteminės rizikos analizės atlikimo“), nustatė, kad toje pačioje projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini) planuoja / planavo įgyvendinti projektus iš viso 15 įmonių: (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) projekto (duomenys neskelbtini); MB „Oreus“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini).

NMA, įtarusi, kad pažeista Įgyvendinimo taisyklių 23.21 papunkčio nuostata, 2019 m. birželio 17 d. registravo įtariamą pažeidimą ir atliko minėto pažeidimo tyrimą.

NMA, 2019 m. rugpjūčio 9–14 d. atlikusi patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VS-1123838), nustatė, kad projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nieko, kas būtų susiję su pareiškėja, nerasta. Telefonu susisiekus su įmonės direktoriumi, jis iš pradžių nežinojo, ar krautuvas įsigytas, ar ne, vėliau informavo, kad krautuvas dar neįsigytas, įmonė veiklos vykdyti dar nepradėjo, įmonės dokumentai saugomi Vilniuje, nes įmonės direktorius pats gyvena Vilniuje. Į el. paštu pateiktus klausimus dėl įmonės veiklos vykdymo ir projekte numatytos veiklos sąsajos su Kelmės r. pareiškėja atsakymų nepateikė (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 120–126).

NMA 2019 m. rugsėjo 25 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. PTI-56, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2019 m. spalio 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. RV9-2, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos veikla dar nevykdoma, o darbuotojai neįdarbinti, pažeidimo neregistravo ir tuo pačiu protokoliniu sprendimu nusprendė pareiškėjos projekto veiklos vykdymo faktinę vietą ir įdarbintų darbuotojų deklaruotą gyvenamąją vietą patikrinti, gavusi galutinį pareiškėjos mokėjimo prašymą.

2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja su NMA sudarė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, nepažeisdamas minėtos sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su verslo plano įgyvendinimu, reikalavimų.

2019 m. lapkričio 27 d. NMA pareiškėjai avansu išmokėjo 50 proc. skirtos paramos sumos, t. y. 19940 Eur. 2020 m. vasario 10 d. pareiškėja NMA pateikė galutinį mokėjimo prašymą dėl likusios 19940 Eur paramos sumos.

2020 m. balandžio 28 d. NMA, atlikusi patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VS-1192086), nustatė, jog projekto įgyvendinimo vietoje įsigytos technikos nėra, nes įmonė darbus atlieka objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/09/04-1 pasirašyta 2019 m. rugsėjo 4 d., tačiau darbai pradėti vykdyti tik šių metų balandžio mėnesį. Įmonės buveinės vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), viešinimo stendas užfiksuotas (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 127–129). Prie 2020 m. balandžio 28 d. ataskaitos pridėtos kompaktiško krautuvo GEHL R260 S/Nr.: GHL0R260E0E177004 ir pastato su viešinimo stendu nuotraukos (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 130–133).

NMA 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. BRK-2090 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad, vertinant 2020 m. vasario 10 d. pateiktą mokėjimo prašymą, kilo įtarimų, kad įgyvendinant projektą buvo pažeistos Įgyvendinimo taisyklių 23.21 papunkčio nuostatos, dėl ko yra atliekamas tyrimas (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 88–90).

NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-38 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjai dėl padarytų pažeidimų pritaikė 19940 Eur susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankciją, nutraukiant 2019 m. lapkričio 15 d. sudarytą Paramos sutartį.

Pareiškėja, nesutikdama su NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, Ministerijai pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. skundą, kuriame nurodė, kad NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendime nepateikė argumentų ar įrodymų, grindžiančių bet kokias sąsajas su kitomis įmonėmis, todėl sprendimas nepagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis ir yra neteisėtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjos manymu, tai, kad Įgyvendinimo taisyklėse buvo numatyta galimybė teikti mobiliąsias paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje ir įmonė pasinaudojo galimybe įregistruoti veiklą Kelmės r., nereiškia, jog sukuriamos galimai neteisėtos sąlygos. NMA padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nuslėpė reikšmingą informaciją, todėl priėmė nepagrįstą faktiniais duomenimis ir neteisėtą sprendimą (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 21–26).

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 3JA-251(8.14 E) nustatė, kad NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų, ir paprašė NMA priimti naują, teisės aktais pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

NMA 2021 m. sausio 22 d. priėmė naują sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nustatė, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimą suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas, ir įmonę įregistravusi Kelmės rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų projektų atrankos kriterijų ir gautų daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie lėmė skiriant paramą, tuo pažeisdama Administravimo taisyklių 243.1 papunktį, Įgyvendinimo taisyklių 4.6, 20.16.2, 23.21 papunkčius ir 24 punktą. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (paramos gavėja NMA pateikė neteisingą informaciją dėl projekto įgyvendinimo vietos), jo mastą ir sunkumą (parama buvos skirta projekte numatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, tačiau numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje pareiškėja nevykdo ir neturi sąlygų vykdyti veiklos, nėra galimybės saugoti investicijų bei įrengti įmonės buveinės, įmonė registruota Kelmės r. tik tam, kad atitiktų tinkamumo kriterijų ir būtų skirta 15 balų (įdarbinto darbuotojo deklaruota gyvenamoji vieta nėra susijusi su Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta)), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 18, 20 punktais, minėtu sprendimu pareiškėjai taikyta 19940 Eur susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.

Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, minėtą sprendimą 2021 m. vasario 22 d. apskundė LAGK, kuri 2021 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 21R-238(AG-147/06-2021) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama tiek su Lietuvos administracinių ginčų komisijos, tiek su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais, 2021 m. gegužės 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti atsakovę priimti naują teisės aktus atitinkantį sprendimą. Teigia, kad skundžiamuose tiek NMA, tiek LAGK sprendimuose neadekvačiai ir netinkamai vertinami įmonės siekiai bei tikslai įgyvendinant projektą, pateikiami nepagrįsti argumentai ir prielaidos apie sąmoningą ar tyčinį apgaulingą įmonės elgesį, plečiamai aiškinami ir taikomi teisės aktai, ko nebuvo galima numatyti paraiškos pateikimo metu, ignoruojami gero administravimo principai. Mano, kad taip pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės (teisėtumo), objektyvumo ir proporcingumo principai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 26 d.), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2021 m. sausio 26 d.), Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo” (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. gegužės 23 d.), Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 15 d.), 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotas reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 723/2017.

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ II dalies 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama; jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Šio Reglamento 110 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad bendrosios žemės ūkio politikos priemonių rezultatai vertinami atsižvelgiant, be kita ko, į darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse. Vienas iš šio Reglamento tikslų – nedarbo lygio ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas.

Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunktyje nustatyta, kad verslo planas – dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai.

Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas).

Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje nustatyta, kad tinkama projekto įgyvendinimo vieta: jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registracijos vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 24 punktą paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, ne didesnės, nei Įgyvendinimo taisyklių IX skyriuje numatytas paramos dydis. Netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Sankcijos taikomos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 58 punktas).

Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).

Dėl pažeidimo pobūdžio

Pareiškėja nepritaria LAGK sprendime padarytai išvadai, kad Sąlygų metodika pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikoma, ir teigia, kad ginčijamu Agentūros sprendimu sankcijos skirtos už du pažeidimus, t. y. už galimai sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą pagal Sąlygų metodikos nuostatas ir galimai nuslėptą informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą arba išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, kaip numatyta Administravimo taisyklių 243.1 punkte. Sąlygų metodikos taikymą kildina iš Agentūros sprendime nurodyto Įgyvendinimo taisyklių 23.21 papunkčio pažeidimo. Mano, kad pagal Sąlygų metodikos 5.2 punktą neteisėtas sąlygas galima nustatyti tik esant susitarimui tarp kelių ūkio subjektų, kurie gauna paramos lėšas ir kartu suderina sąlygas, kuriomis siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, o NMA pavienės aplinkybės, pasak pareiškėjos, jokiu būdu nerodo visumos, kad galimai Įmonė galėjo neteisėtai koordinuoti veiksmus su kitomis įmonėmis.

Nagrinėjamu atveju 19940 Eur susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankcija, nutraukiant paramos sutartį, pareiškėjai taikyta, NMA nustačius, kad paramos gavėja, teikdama Paraišką, sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimui suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priimti, ir taip dirbtinai sukūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos Kelmės r., kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, ir atitinkamai gavo daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie faktiškai ir turėjo lemiamą įtaką paramai skirti.

Tai, kad pareiškėja, įmonę įregistravusi Kelmės r., kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti didesnį balų skaičių už atitiktį atrankos kriterijams, NMA nustatė pagal 2019 m. rugpjūčio 9–14 d., 2020 m. balandžio 28 d. atliktų patikrų metu ir po minėtų patikrų NMA pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu nustatytas aplinkybes, minėtas aplinkybes įvertinusi pagal Sąlygų metodikoje įtvirtintus kriterijus.

Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte įtvirtinti įsipareigojimai, kurių privalo laikytis pareiškėjas ir paramos gavėjas. Pagal minėtų taisyklių 23.21 papunktį paramos gavėjas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos įsipareigoja užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Sąlygų metodikoje. Neteisėtas sąlygas pareiškėja išimtinai sieja su Sąlygų metodikos 5.2 įtvirtintu neteisėtų sąlygų apibrėžimu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos ir turi būti taikomos, be kita ko, vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 bei Reglamento Nr. 1306/2013 nuostatomis.

Minėta, kad Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nustatyta, jog nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Taigi 23.21 papunktyje įtvirtintą paramos gavėjo įsipareigojimą nesukurti neteisėtų sąlygų paramai gauti reikėtų aiškinti, remiantis ir minėtų Reglamentų nuostatomis. Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 15 d. su NMA sudaryta Paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, nepažeisdamas minėtos sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su verslo plano įgyvendinimu, reikalavimų.

Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pažeidimo sąvoka. Pažeidimas – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.

Pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Administravimo taisyklių 242 punktas).

NMA, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atlikusi pažeidimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu, nustatė, kad pareiškėja, įregistruodama įmonę Kelmės rajone, kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį lygį, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad gautų balų už atitiktį projektų atrankos kriterijams (15 balų), tuo pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 papunktį, kuriame numatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti. Tai, kad pareiškėja būtų sukūrusi neteisėtas sąlygas Sąlygų metodikos 5.2 papunkčio prasme, Agentūros sprendimu nenustatyta. Taigi, LAGK pagrįstai padarė išvadą, kad NMA sprendime nenurodė, jog pareiškėja galimai neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti (Sąlygų metodikos 5.2 papunktyje įtvirtintos sąvokos prasme), o padarė išvadą, kad ji sąmoningai nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimą suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas ir įmonę įregistravusi Kelmės r., kuriame 2017 m. vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra 4 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, dirbtinai sukūrė sąlygas, kad atitiktų projektų atrankos kriterijų ir gautų daugiau balų (maksimaliai 15 balų), kurie ir turėjo lemiamą įtaką paramai skirti.

Dėl projekto įgyvendinimo vietos ir darbuotojų

Įgyvendinimo taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Viena iš tokių sąlygų – pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti deklaruota kaimo vietovėje, pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė turi būti registruota kaimo vietovėje (Įgyvendinimo taisyklių 20.15 papunktis). Įgyvendinimo taisyklių 20.16 papunktis reglamentuoja, kas yra laikoma tinkama projekto įgyvendinimo vieta. Jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje (Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktis).

Pareiškėja teigia, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra keliami jokie reikalavimai, kuriuos ginčijamame sprendime nurodė NMA ir pritaikė pareiškėjai. Taip pat pažymi, kad jokiame teisės akte nėra numatyti kriterijai dėl darbuotojų, akcininkų gyvenamosios vietos deklaravimo Įmonės registracijos vietoje, o ekonominė veikla pagal Įgyvendinimo taisykles gali būti vykdoma visoje šalies teritorijoje.

Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, jog paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ skyrimo konkretiems paramos gavėjams tikslas – skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą ne kaimo vietovėse apskritai, bet konkrečiose projektų pagal atitinkamas paraiškas įgyvendinimo vietose, kurios turi būti kaimo vietovėse. Šio tikslo turi būti siekiama nepaisant planuojamos vykdyti veiklos pobūdžio, t. y. ar tokia veikla bus užsiimama vienoje konkrečioje projekto vykdymo vietoje, ar veikla bus vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (mobiliųjų paslaugų teikimo atveju). Su šiuo tikslu yra siejami ir Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte įtvirtinti projektų atrankos kriterijai, vienas kurių – projekto įgyvendinimas (kai projekto veiklos vykdymo vieta yra) savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, kaip atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose įtvirtintiems prioritetams ir tikslinei sričiai, Paraiškos 5.1 papunktyje pareiškėja nurodė, kad projekto metu bus kuriamos darbo vietos kaimo vietovėje (2 naujos darbo vietos), kurioje didelis nedarbo lygis (daugiau, nei 4 proc. didesnis, nei šalies vidurkis), mažinama socialinė netolygybė, mažinama socialinė atskirtis tarp regiono gyventojų, plečiama ekonominė infrastruktūra kaimo vietovėje, mokami didesni mokesčiai į rajono ir valstybės biudžetą, o Paraiškos 5.2 papunktyje nurodė, kad projekto metu bus kuriama ir plėtojama labai maža įmonė, įvairinama ūkinė veikla kaimo vietovėje, kuriamos 2 naujos darbo vietos kaimo gyventojams. Paraiškos 6 punkte nurodė, projekto įgyvendinimo vietą – (duomenys neskelbtini). Prie Paraiškos pridėto Verslo plano 1 dalyje nurodė projektuojamo verslo tikslinę grupę, t. y. Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių fizinius ir juridinius asmenis, kurie atlieka statybos darbus savo objektuose ir kuriems reikia betoninių konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbų. Taigi, pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą ne kaimo vietovėse apskritai, bet konkrečiose projekto pagal pateiktą paraišką įgyvendinimo vietose, kurios turi būti kaimo vietovėse, būtent Kelmės, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Klaipėdos rajonuose.

Šiuo atžvilgiu nepagrįstu laikytinas pareiškėjos teiginys, kad jokiame teisės akte nėra numatyta kriterijų dėl darbuotojų, akcininkų gyvenamosios vietos deklaravimo Įmonės registracijos vietoje, o ekonominė veikla pagal Įgyvendinimo taisykles gali būti vykdoma visoje šalies teritorijoje. Pažymėtina, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktais įtvirtintus Programos prioritetus ir tikslinę sritį NMA pateikta Paraiška pareiškėja įsipareigojo sukurti dvi naujas darbo vietas kaimo vietovėje, kurioje nedarbo lygis 4 proc. didesnis, nei šalies vidurkis, Paraiškos 6 punkte nurodė, kad projektas bus įgyvendinamas įmonės buveinės registracijos vietoje, t. y. Kelmės r., o mobilios paslaugos bus teikiamos Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos rajonuose (prie Paraiškos pridėtame Verslo plane išskirta projektuojamo verslo tikslinė grupė: Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atlieka statybos darbus savo objektuose ir kuriems reikia betoninių konstrukcijų gamybos ir įrengimo darbų).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NMA, atlikusi turimų duomenų analizę, nustatė, kad toje pačioje projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini) įgyvendinti projektus planavo iš viso 15 įmonių (pareiškėjų ir paramos gavėjų). O 2019 m. gegužės 9 d., atlikus patikrą vietoje, nustatyta, kad pastatas / buveinė yra gyvenamasis namas ir neturi nieko bendro su pareiškėjų ir paramos gavėjų numatyta vykdyti veikla, nė vienos įmonės buveinės pavadinimas ant pastato nebuvo nurodytas, namas apleistas, prie ūkinio pastato rasti aptverti ir auginami naminiai paukščiai (vištos). NMA 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikusi patikrą pareiškėjos projekto įgyvendinimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nieko, kas būtų susiję su UAB „Oreus“, nerado. Telefonu susisiekus su įmonės direktoriumi, direktorius nežinojo, ar krautuvas įsigytas, ar ne, vėliau informavo, kad krautuvas dar neįsigytas, įmonė veiklos vykdyti dar nepradėjo, o įmonės dokumentai saugomi Vilniuje, nes pats direktorius gyvena Vilniuje. Atsakymų į el. paštu pateiktus klausimus dėl įmonės veiklos vykdymo ir projekte numatytos veiklos sąsajos su Kelmės r. nepateikė. NMA 2020 m. balandžio 28 d. patikros vietoje metu nustatė, kad projekto įgyvendinimo vietoje įsigytos už paramos lėšas technikos nėra, nes darbai atliekami kitame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

Iš 2020 m. balandžio 28 d. NMA patikros vietoje duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio mėnesį pareiškėja darbus atliko Vilniaus r., o iš 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros (serija OR Nr. 00001) nustatyta, kad įmonė atliko žemės lyginimo darbus UAB „RV Holding“, registruotai Alytaus mieste. Taigi pareiškėjos pateikti atliktų darbų dokumentai rodo, kad pareiškėja 2019 m. paslaugas teikė Alytaus mieste registruotai įmonei, o 2020 m. darbus atliko Vilniaus r., nors paraiškoje projekto įgyvendinimo vietą buvo nurodžiusi (duomenys neskelbtini), o Verslo plane išskyrusio projektuojamo verslo tikslines grupes, t. y. Šiaulių, Telšių, Panevėžio, Klaipėdos apskričių fizinius ir juridinius asmenis.

Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad atrankos balai suteikiami, jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje, taigi, prioritetas, skiriant papildomą balų skaičių, teikiamas paraiškoms, kurias įgyvendinus būtų sukurta darbo vietų jautriausiuose šalies regionuose. Kiekviena parama turi būti skiriama tikslingai tam, kad pasiekti šia parama siekiamų tikslų.

Iš paramos gavėjo NMA, vertinant galutinę paramos gavėjos ataskaitą, pateiktų pažymų apie pareiškėjos įdarbintų darbuotojų gyvenamąsias vietas teismas nustatė, kad abiejų pareiškėjos įdarbintų darbuotojų, t.y. Igorio Sysko ir Ruslano Jeremejevo, gyvenamosios vietos deklaruotos Vilniaus mieste (Komisijos byla Nr. AG-147/06-2021, 1 t., b. l. 91–92). Minėta, kad Paraiškos 5.1 papunktyje pareiškėja nurodė, kad projekto metu bus kuriamos 2 naujos darbo vietos kaimo vietovėje, kurioje didelis nedarbo lygis (daugiau, nei 4 proc. didesnis, nei šalies vidurkis), tačiau įdarbino darbuotojus iš Vilniaus, o paslaugas teikė Vilniaus rajone ir Alytaus mieste registruotai įmonei, nors, siekdama projektu įgyvendinti programos priemonės veiklos srities prioritetą, bent dalį savo teikiamų paslaugų turėjo teikti Paraiškoje numatytoje projekto įgyvendinimo vietoje bei, atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose numatytus prioritetus bei tikslinę sritį, įdarbinti asmenis, gyvenančius projekto įgyvendinimo vietovėje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens, kuris įgyvendina projektą, buveinė realiai turi veikti atitinkamoje savivaldybėje (t. y. tokioje, kur nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje) pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkte pateiktos lentelės 2 eilutę (atitinkamai 2.1, 2.2 ar 2.3 eilutes) tam, kad paraiška (projektas) galėtų gauti balų už atitinkamą atrankos kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1039-442/2021). Minėtu aspektu paminėtina aplinkybė, kuri įvertinta ir Komisijos sprendime, kad pareiškėja buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje į adresą (duomenys neskelbtini) Kelmės r. pakeitė prieš pat Paraiškos pateikimą, o NMA patikrų vietoje metu nustačius, kad pareiškėja pagal naują buveinės adresą veiklos nevykdė ir nevykdo, darytina išvada, kad įmonė iš Vilniaus į Kelmės rajoną perregistruota tik siekiant gauti papildomų atrankos balų pagal Įgyvendinimo taisyklių 42 punkto lentelės 2.1 eilutę.

Pareiškėja teigia, kad visą informaciją nurodė paraiškoje, o tai, kad, konstatuodama Administravimo taisyklių 243.1 papunkčio pažeidimą, NMA remiasi paraiškos duomenimis, pasak pareiškėjos, reiškia, kad ne paraiškoje nurodyta melaginga informacija, tačiau pasikeitė institucijos vertinimas dėl paraiškoje pateiktų duomenų, kas lemia teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Dėl minėto pareiškėjos argumento pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu Agentūros sprendimu sankcijos pritaikytos remiantis patikrų vietoje užfiksuotomis aplinkybėmis bei po minėtų patikrų pareiškėjos pateiktų dokumentų pagrindu surinkta informacija. Pažymėtina, kad paraiškos vertinimo metu įmonės veikla dar nebuvo vykdoma ir darbuotojai dar nebuvo įdarbinti, todėl atsakovė neturėjo jokių realių galimybių patikrinti, ar įsipareigojimai ateityje bus realiai vykdomi.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Agentūros sprendimu iš esmės atkartotas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. SKP-38 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ turinys bei paskirtos tos pačios sankcijos, nesilaikant Ministerijos nurodymų, ignoruotas Ministerijos sprendime išreikštas pastebėjimas, kad NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendime nebuvo jokio pagrindo nustatinėti darbuotojų gyvenamąją vietą, teismas pažymi, kad minėtos bylos nagrinėjimo dalykas – NMA 2021 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. SKP- 2 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 21R-238(AG-147/06-2021), todėl teismas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su NMA 2020 m. rugsėjo 8 d. ir Ministerijos 2020 m. spalio 28 d. sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, plačiau nepasisakys.

Todėl LAGK, įvertinusi Agentūros nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja, įmonės buveinės – projekto įgyvendinimo vietoje – (duomenys neskelbtini) yra registruota fiktyviai, siekiant formaliai atitikti Įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, o Paraiškoje numatyta projekto įgyvendinimo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nėra susijusi su įmonės veikla, todėl Agentūros sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja, teikdama paraišką ir joje pažymėdama, kad veiklą vykdys bei naujas darbo vietas sukurs pagal įmonės buveinės vietą, joje nurodė neteisingą (melagingą) informaciją, taip dirbtinai sukūrusi sąlygas tam, kad atitiktų projektų atrankos kriterijus paramai gauti. Pažymėtina, kad paslaugos neteiktos ir Verslo plane numatytose prioritetinėse vietovėse.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos taikytos poveikio priemonės proporcingumo

Pareiškėja NMA pasirinktą sankciją ir faktinę situacija dėl tariamo paraiškoje buvusių duomenų nuslėpimo vertina neproporcingai.

Kaip minėta, Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Administravimo taisyklių 189 punkte numatyta, jog detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

Priemonių įgyvendinimo taisyklių 53 punktas numato, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Priemonių įgyvendinimo taisyklių 55 punktas nustato, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Administravimo taisyklėse ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų metodika) tiek, kiek šios taisyklės nenustato kitaip.

Sankcijų metodikos 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ir (arba), paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama. Už pažeidimus, nurodytus 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48), 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Sankcijų metodikos 5 punkte numatyta, kad sankcijos dydžiai yra nustatyti Metodikos priede. Tais atvejais, kai Metodikos priede yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą.

Taigi, iš pirmiau minėtų Administravimo taisyklių ir Priemonių įgyvendinimo taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtinta NMA teisė nustatyti pažeidimą ir priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo. Administravimo taisyklių 188 punkte, Įgyvendinimo taisyklių 53 punkte įtvirtintos sankcijų, kurios gali būti taikomos paramos gavėjui, rūšys, tuo tarpu Sankcijų metodikoje ir jos priede įtvirtinti principai, kuriais remiantis turi būti nustatomas konkretus taikomos sankcijos dydis.

Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 18 punkte numatyta, kad kai pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, ir (arba) partneris, teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, sąmoningai pateikia neteisingą informaciją arba sąmoningai nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, taikoma paramos neskyrimo arba paramos sumažinimo ir (arba) susigrąžinimo 100 proc. nuo paramos sumos sankcija. Taikant sankciją, pareiškėjui, paramos gavėjui arba partneriui taikoma ir papildoma sankcija – remiantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 723/2017 (toliau – Reglamentas Nr. 640/2014), 35 straipsnio 6 dalimi, neskiriama parama pagal tą priemonę arba atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, kai paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma sankcija paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją taip pat turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą, todėl, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymai draudžia tokius veiksmus, kuriais siekiama gauti asmeninės naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Europos Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020).

Atsižvelgęs į paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, jog LAGK, įvertinusi tai, kad parama buvo skirta veiklos vykdymui kaimo vietovėje, o pareiškėja šiuo atveju nevykdė numatytos veiklos paraiškoje nurodytoje kaimo vietovėje, t. y. ji neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal Paraišką bei Verslo planą. LAGK pagrįstai nustatė, kad NMA sprendimu taikyta 19940 Eur paramos susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankcija, ir sprendimas nutraukti paramos sutartį, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėjos argumentas, kad įmonė buvo registruota Kelmės r. ir čia mokėjo mokesčius už visoje Lietuvoje teiktas paslaugas, tik patvirtina išvadą, kad įmonė registruota minėtame rajone tik tam, kad atitiktų kriterijus paramai gauti ir kad realiai veiklos Kelmės rajone bei kitose Verslo plane nurodytose prioritetinėse vietose (srityse) nevykdė, nors mokesčiai formaliai buvo mokami įmonės buveinės registracijos vietoje. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ tikslo – skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą projekto pagal pareiškėjos paraišką įgyvendinimo vietose, kurios turi būti kaimo vietovėse, pareiškėja nepasiekė.

Įvertinęs ginčijamą sprendimą, teismas konstatuoja, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėja pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti 19940 Eur paramos susigrąžinimo ir 19940 Eur paramos neskyrimo sankciją, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, atitinkamai teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Komisijos sprendimas. Teismas taip pat nenustatė kitų skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pagrindinio pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą priimti naują teisės aktus atitinkantį sprendimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Oreus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis