- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-335-873/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15965-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Edmundas Būbelis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant A. P., įgaliotajam atstovui advokatui Edmundui Bubeliui, nukentėjusiajam D. Š., išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2016 m. birželio 22 d., nuo 10.40 val., Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, paliko stovėti automobilį „Ford Transit FT 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitraukė iš savo vietos nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, padaryta 150 Eur žala, po to iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 147 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys, 222 punkto reikalavimą, numatantį, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. P. paaiškino, kad jis 2016 m. birželio 22 d. su bendradarbiu V. atvažiavo į Birželio 23-iosios g. jis pastatė savo automobilį prie ryškios spalvos automobilio, paliko automobilį su pavara. Nuėjo į įmonę „Ralko“, ten užtruko 10-15 min. Grįžo, aliuminio profilį įkrovė per keleivio priekinių durelių langą, ten buvo 5 metrų ilgio daiktas. Apėjęs automobilį iš galo A. P. įlipo į jį, įjungė pavarą ir išvažiavo. Nebuvo nei menkiausio įtarimo, kad automobilis gali būti pariedėjęs. Apie įvykį sužinojo, kai paskambino įmonės direktoriui. Pasakė, kad autobusiukui reikia atvykti, bet negalėjo atvykti, nes automobilis buvo išvažiavęs į kitą miestą. A. P. yra ne vienintelis šio autobusiuko vairuotojas. Praėjo maždaug valanda nuo išvažiavimo iš galimos įvykio vietos, kol paskambino direktoriui. Parduotuvėje, kurioje pirko aliuminio profilį, užtruko apie 10-15 min., į cechą atvyko per 10 min. Atvykęs jis nuėjo toliau dirbti. Automobilį paliko, direktorius liepė važiuoti kitam darbuotojui. Priekinis automobilio numerio ženklas toks buvo jau seniai. Toje vietoje nėra nuokalnės, lygi vieta. A. P. nebuvo jokių abejonių, kad kažkas galėjo įvykti. Jei būtų įtarimų, nebūtų tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Priekyje autobusiuko stovėjo kažkoks ryškus automobilis. Už pastatymą jie nemokėjo, nes atvažiavo tik dešimčiai minučių, išbuvo ilgiausiai 15 minučių, galėjo būti ir mažiau. Autobusiuko numeris seniai apgadintas, tai buvo padaryta plaunant. Kodėl automobilio numeriai nusitrynę vienoje linijoje, negali pasakyti. Policijoje pradėjo aiškinti, kad prisilietė prie mašinos, todėl jis paaiškinime ir parašė, kad nepastebėjo, jog yra prisilietę prie kitos mašinos. Išklausęs nukentėjusiojo, A. P. paaiškino, kad jeigu būtų matęs, kad automobiliai susilietę, nebūtų išvykęs, mano, kad pats nukentėjusysis prisilietė savo automobiliu prie jo automobilio. Ant automobilio sugadinimų nėra, buvo tik nutrinti valstybinio numerio skaičiai, šis nutrynimas negali būti nuo kontakto su „Toyota“ automobiliu. Numeris negali palikti jokių pėdsakų ant plastmasinio bamperio.
Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad jis atvažiavo, automobilį pasistatė mokamo parkavimo vietoje, tuo metu už jo automobilio nebuvo. Grįžęs iš parduotuvė, atsisėdo į automobilį, pamatė, kad į jo pusę rieda automobilis. Jis bandė rankomis sustabdyti tą automobilį, bet jis buvo per sunkus, jam nepavyko, automobiliai susilietė. Jis palaukė 10-15 minučių, bet niekas neatėjo. Jis išėjo į parduotuvę, kai grįžo, mašinos jau nebebuvo. Jis telefonu padarė nuotraukas, pranešė policijai, pareigūnai atvažiavo, surašė protokolą. Tuo metu pareigūnai bandė skambinti įmonės direktoriui, kad tas žmogus atvyktų į įvykio vietą. Direktorius nepatikėjo, kad skambino policijos pareigūnas. Pareigūnai prašė to vairuotojo numerio, bet direktorius nedavė. Kol atvažiavo pareigūnai, praėjo 30 minučių. Jis gavo išmoką iš draudimo, buvo apie 150 Eur. Nuotraukas jis darė iš karto, toje pačioje vietoje. Žmogus turbūt pamiršo užtraukti rankinį stabdį. Bamperyje padaryti tik įbrėžimai. Vietoje jis palaukė apie 15 minučių, paskui išėjo savo reikalais, užtruko apie 10 min., kai grįžo, pamatė, kad to automobilio nebėra, paskambino policijai. Tas automobilis atsitrenkė priekiu į jo galinį bamperį, automobilis labai aukštas, numeris buvo be plastmasinio rėmelio, todėl jo bamperį įbrėžė numeriu. Iš pradžių nesimatė įbrėžimų, bet kai atvažiavo į policiją, nuvalė dulkes, tie įbrėžimai pasimatė. Automobilis neriedėjo stipriai, o iš lėto. Kai išlipo iš automobilio, atstumas tarp riedančio automobilio ir jo automobilio buvo apie 1 metras. Vairuotojo jis nematė. Jis bandė stabdyti automobilį rankomis, klientas iš plovyklos net juokėsi. Apgadintas bamperis, įbrėžimai gal ties viduriu ir šiek tiek į dešinę pusę, tiksliai neprisimena. Pagarsinus nukentėjusiojo paaiškinimą, b. l. 9, jis nurodė, kad yra rusakalbis, gal neteisingai išreiškė savo mintis, pagarsinus b. l. 10, nukentėjusysis nurodė, kad buvo taip, kaip ten parašyta – jis pastatė automobilį, telefonu užsakinėjo parkavimo paslaugą, išlipdamas pastebėjo, kad link jo rieda automobilis. Jis du kartus vaikščiojo į parduotuvę, susimaišė, buvo taip, kaip nurodyta paaiškinime. Jis laukė automobilio savininko apie 10-15 min., ilgiau nelaukė, nes nežinojo, kiek laiko asmuo užtruks. Jis išėjo, automobilį paliko stovintį atsirėmusį.
Liudytojas V. C. paaiškino, kad jie atvažiavo į parduotuvę nusipirkti profilio, grįžo, atsisėdo ir išvažiavo. Atvažiavus A. P. mašiną pastatė „ant bėgio“, priešais stovėjo kita, ryškios spalvos mašina. Jie nuėjo į parduotuvę, užtruko apie 10 min. Grįžo su profiliu į mašiną. Pradžioje galvojo profilį įkelti su mašinoje esančiu liftu, paskui nutarė įkišti pro keleivio pusės langą. A. P. įsėdo į mašiną apėjęs iš galo. Automobiliai nebuvo įsirėmę. Važiavo dviese pirkti profilio, po to A. P. vienas važiavo į objektą, o V. C. liko ceche. Į mašiną įkišo išlenktą profilį, važiavo į darbą, nes jį reikėjo supjaustyti. Toliau A. P. važiavo į objektą. Direktorius išsiuntė prie profilio klijuoti apšvietimo ledus. A. P. išvažiavo automobiliu, tikriausiai, tuo pačiu. A. P. išvažiavo pas klientus, bet 100 procentų to teigti negali. Direktoriui dėl to įvykio skambino tą pačią dieną. Bendradarbiai kalbėjo, kad kažkas skambino direktoriui dėl kažkokio įvykio. Jie sustojo už ryškios spalvos automobilio, gali būti, jis buvo raudonos ar baltos spalvos. Sustojo, išlipo, nuėjo nupirkti profilį, užtruko apie 10 min., grįžo, įdėjo profilį, grįžo atgal į cechą.
Liudytojas D. J. paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, A. P. dirba šioje įmonėje nuo 2000 metų, jis puikiai charakterizuojamas. Nurodytą dieną jis privažiavo prie dirbtuvių, dar sėdint automobilyje sulaukė skambučio. Prisistatė, kad yra iš policijos, jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, prašė prisistatyti į įvykio vietą. Jis prisiminė, kad liepė autobusiuku nuvažiuoti paimti faneros. Kai skambino tyrėja, buvo 10-11 val. A. P. jau nebuvo darbe, jis ir porininkas C. turėjo išvažiuoti į Savanorių g. esančią „Rimi“ parduotuvę, kuria mašina jie važiavo, jis nežino. Kada atsirado juosta ant automobilio valstybinio numerio, jis nežino. Parodžius nuotrauką, D. J. nurodė, kad matyti susiglaudę automobiliai, valstybiniai numeriai kaip ir prisiglaudę. A. P. sakė, kad automobiliai nebuvo susiglaudę.
A. P. 2016 m. birželio 29 d. paaiškinimo duomenimis, jis 2016 m. birželio 22 d. atvažiavo į firmą „Ralko“ su bendradarbiu. Išėjo pasiimti prekių, užtruko 10 minučių, grįžo atgal, o atsisėdę nepastebėjo, kad transporto priemonė „Ford Transit“ būtų prisilietusi prie kitos transporto priemonės. Atėjo iš galo, pakrovė krovinį. Niekas nepriėjo, jei ir matė, kad pariedėjo jų transporto priemonė. Nieko neįtarė, užvedė ir išvažiavo. Važiavo su C. V., vairavo transporto priemonę „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Nukentėjusiojo D. Š. 2016 m. birželio 22 d. paaiškinimo duomenimis, jis 2016 m. birželio 22 d., 09.41 val., atvažiavo savo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Birželio 23-osios g. 10 ir ten jį paliko. Už jo automobilio stovėjo automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo nebuvo. Išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad automobilis „Ford“ rieda tiesiai į jo automobilio galinę dalį. Bandė stabdyti rankiniu būdu automobilį „Ford“, todėl į automobilį smūgis nebuvo stiprus. Nors vis tik automobilis apgadintas. Automobilį nufotografavo, palaukė apie 6 minutes automobilio „Ford“ vairuotojo. Nesulaukė ir išėjo į šalia esančią parduotuvę. Grįžus po 10-15 minučių, automobilio „Ford“ jau nebuvo. Vairuotojas automobilio „Ford“ negalėjo nepastebėti eismo įvykio, automobilis „Ford“ buvo įsirėmęs į automobilį „Toyota Avensis“ (b. l. 9).
Nukentėjusiojo D. Š. 2016 m. birželio 30 d. paaiškinimo elektroniniu paštu duomenimis, 2016 m. birželio 22 d. Birželio 23-osios gatvėje atvykus į įvykio vietą, jis pasistatė automobilį leistinoje vietoje ir telefonu užsisakinėjo stovėjimo vietą. Tuo metu už jo prisiparkavo kitas automobilis „Ford Transit“. Jis, telefonu susimokėjęs už stovėjimo vietą, išlipo iš savo automobilio ir tik tada pastebėjo, kad į jo automobilį rieda „Ford Transit“, kuriame tuo metu nebuvo vairuotojo (b. l. 10).
Iš D. Š. pateiktų nuotraukų matyti, kad krovinis automobilis „Frod“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra priekiniu bamperiu įsirėmęs į tamsiai pilkos spalvos automobilio galinį bamperį ( b. l. 10).
Liudytojo V. C. 2016 m. birželio 30 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. birželio 22 d., jis su vairuotoju atvažiavo į firmą „Ralco“ Birželio 23-osiso gatvėje atsiimti aliuminio profilių. Priėję prie automobilio galo ruošėsi nuleisti liftą, bet paskui persigalvojo ir nutarė įdėti pro dešinės pusės priekinių durelių langą, ką ir padarė. Jis atsisėdo, o vairuotojas A. P. apėjęs mašiną iš galo atsisėdo į vairuotojo vietą. Išvažiavo pajudėdami atgal, po to sukdami į kairę (b. l. 15).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausios patrulės E. Č. 2016 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. lapkričio 22 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., apie 10.56 val., gavo pranešimą iš AVPK OVS budėtojo, kad Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, apgadintas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas – „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko „Toyota“ vairuotojas, kuris jiems paaiškino, kad 2016 m. birželio 22 d., apie 09.41 val., atvažiavo su savo automobiliu adresu Birželio 23-osios g. 10, išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad už jo stovintis automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rieda, o vairuotojo jame nėra. „Toyota“ automobilio vairuotojas D. Š. bandė automobilį „Ford“ stabdyti rankomis, kad jis neatsitrenktų į „Toyota“ tačiau nepavyko, minėti automobiliai vis tiek susidūrė. D. Š. dar kurį laiką laukė „Ford“ vairuotojo, tačiau nesulaukęs užėjo į šalia esančią parduotuvę, o grįžus iš jos po 10-15 minučių automobilio „Ford“ jau nebebuvo. D. Š. teigė, kad abu automobiliai stovėjo susirėmę, todėl „Ford“ vairuotojas turėjo tai pastebėti. Automobilis „Ford“ priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Paskambinus įmonės numeriu, atsiliepęs asmuo paaiškino, kad sugrįžti į įvykio vietą automobilio „Ford“ važiavęs vairuotojas negali, o pats automobilis perduotas kitam vairuotojui. Kadangi kalbėjo 2 kartus, asmuo pareiškė, kad „Ford“ vairuotojas nematė, teigė, kad automobilis įsirėmęs nebuvo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, gatvė nefilmuojama, pašalinių liudininkų nėra (b. l. 5).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. birželio 22 d., 10.56 val., gautas pranešimas, kad prieš 15 minučių stovėjimo aikštelėje, Birželio 23-osios g. 12, Vilniuje, automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitas pilkos spalvos, krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas laukia (b. l. 6).
2016 m. birželio 22 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: „Ford Transit FT 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 7-8).
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo eismo įvykio byloje duomenimis, atlikus transporto priemonių „Ford Transit FT 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą nustatyti apgadinimai: „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis; „Ford Transit FT 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis valstybinio numerio ženklas. Apgadinimai ant automobilio „Toyota Avensis“ atsirado po kontakto su automobiliu „Ford Transit“. Fotolentelės duomenimis, automobilių „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit FT 350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų aukščiai sutampa, apgadinimų aukštis nuo 0,5 iki 0,6 m (b. l. 16-17).
Nors A. P. nepripažino savo kaltės, teismas vertina, kad eismo įvykis užfiksuotas nuotraukose, nukentėjusiojo padarytose tuojau po eismo įvykio. Teismas vertina, kad A. P., atėjęs ir pamatęs susilietusius automobilius, galėjo neįvertinti žalos dydžio, bet ne paties eismo įvykio, jo vietoje nepasiliko, pasišalino. Teismas atmeta versiją, kad, neva, nukentėjusysis, nesant A. P., įvažiavo į jo automobilį, padarė nuotrauką, pasišalino, grįžo, iškvietė policiją, kaip visiškai nelogišką, išgalvotą. Taip pat, teismas atmeta versiją, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas ne šio įvykio metu – susidūrimas užfiksuotas nuotraukoje, apgadinimai nustatyti policijos pareigūnams atvykus į vietą, transporto priemonių sugretinimo metu apgadinimų aukščiai ir mechanizmas sutapo.
Nukentėjusiojo D. Š. parodymų, tarnybinio pranešimo, policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, fotolentelės, nuotraukų duomenimis nustatyta, kad A. P. paliko stovėti automobilį nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti, automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, padaryta 150 Eur žala, A. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė. A. P. veikimas pagal pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 1 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei buvo numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi nebėra numatytos nuobaudos – arešto. Įvertinus tai, A. P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidimo pobūdį – žala padaryta netyčiniais veiksmais, nėra didelė, į jo asmenybę – dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant nuobaudą, artimą minimaliai, numatytai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 620 Eur baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.