Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-771/2015 R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. ir laikyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 100 MGL (3766 Eur). Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 22 d. Bausmė įvykdyta 2022 m. gegužės 25 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas nuteistojo R. J. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Jame nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta, taip pat kad nuteistasis šiuo metu dirba, gyvenamojoje vietoje jokių nusiskundimų dėl jo netinkamo elgesio nėra, siekia gauti leidimą šaunamajam ginklui.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. palaikė savo prašymą, prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

R. J. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-771/2015 buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje padarymą. Asmenims, nuteistiems už apysunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad R. J. baudą sumokėjo 2022 m. gegužės 25 d. (b. l. 23), todėl pusė teistumo laiko (1 metai 6 mėnesiai) jam suėjo 2023 m. lapkričio 25 d. Nustatyta, kad šiuo metu yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tai rodo, kad nuteistasis atitinka įstatyme nustatytą formaliąją sąlygą (suėjo ne mažiau kaip pusė teistumo termino), kuriai esant svarstytinas pateiktas prašymas panaikinti teistumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teismų praktika, spręsdamas teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo klausimus, teismas turi įvertinti duomenis, apibūdinančius bausmę atlikusį asmenį, jo darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo ir kitas aplinkybes, kurių visuma leidžia teismui spręsti apie tolimesnio nuteisto asmens teisių ir laisvių suvaržymo, sietino su teistumo teisinėmis pasekmėmis, taikymo tikslingumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. yra vedęs, dirbantis, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijoje dėl nuteistojo netinkamo elgesio nusiskundimų įregistruota nėra (b. l. 3), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 25), apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė įvykdyta, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 4-6). Pastarieji duomenys nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės vertintinos ir kitų duomenų kontekste.

Nagrinėjamu atveju R. J. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta 2014 metais. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo pastarasis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nėra. Nors byloje yra duomenys apie dviejų ikiteisminio tyrimo pradėjimą nuteistojo atžvilgiu, pastarieji buvo nutraukti nesant padarytos nusikalstamos veikos, todėl šias aplinkybes vertinti šiuo atveju kaip nuteistąjį charakterizuojančias nėra pagrindo.

Teismas pastebi, kad nuteistasis kaltės dėl 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šios aplinkybės buvo vertintos teismo skiriant bausmę, bet jos svarbios nagrinėjant ir teistumo panaikinimo klausimą, nes parodo nuteistojo požiūrį į savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, jų vertinimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. J. nuosprendžiu jam paskirtą baudą sumokėjo praėjus daugiau nei šešiems metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, kas, teismo vertinimu, rodo, jog R. J. nedėjo maksimalių pastangų kuo greičiau sumokėti baudą. Nors nuteistasis posėdžio metu teigė turėjęs finansinių sunkumų bei parodė, kad prie ilgai užtrūkusio baudos sumokėjimo prisidėjo antstolio veiksmai, tokius teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų nuteistasis teismui nepateikė.

Toliau pastebėtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis teistumo metu (2020 metais) buvo du kartus baustas administracine tvarka už eilę KET pažeidimų, tame tarpe abiem atvejais ir už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Nors už jam padarytus administracinius nusižengimus skirtos baudos sumokėtos ir galiojančių administracinių nuobaudų šiuo metu R. J. neturi, padarytų nusižengimų pobūdis, skaičius aiškiai rodo, kad asmuo sąmoningai ignoruoja norminių aktų, šiuo konkrečiu atveju – KET reikalavimus.

Teismas pažymi, kad būtent išimtinai nepriekaištingas asmens elgesys visą teistumo laikotarpį leidžia spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą, o tuo pačiu – ir bausmės tikslų nuteistojo atžvilgiu pasiekimą. Šiuo atveju neatsakingas ir lengvabūdiškas R. J. elgesys tiek bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek po bausmės atlikimo neteikia pagrindo išvadai, jog yra pagrindas sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

Teismo nuomone, nuteistasis nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl teistumo laiko panaikinimo ar sutrumpinimo. Šios išvados nesąlygoja nuteistojo įvardintas siekis gauti leidimą šaunamajam ginklui, kuris negali būti laikomas pakankama priežastimi BK 97 straipsnio 7 dalies taikymui. Svarbu tai, kad nuteistasis šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl nuteistojo prašyme išdėstyti argumentai, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam panaikinti teistumą, tačiau, įvertinus išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai R. J. atžvilgiu jau yra pasiekti, nėra jokio pagrindo. Todėl nuteistojo R. J. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. J. prašymo dėl teistumo panaikinimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.