Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė

išvadą teikiančios institucijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovei Žydrūnei Blauzdžiūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, E. R., O. J., T. L., L. M., V. B., D. M., išvadą teikianti institucija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja O. Š. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismo posėdžio metu patikslinus, prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad E. M. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje; 2) kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo vaikaitė O. Š. faktiniu valdymu priėmė palikimą; 3) kad po E. M. mirties (duomenys neskelbtini), jos vaikaitė O. Š. faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Pareiškime nurodė, kad gimė T. L. (iki santuokos buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimoje. Pareiškėjos motina T. L. gimė E. M. (iki santuokos buvusi pavardė – (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimoje. E. M. ir J. M. be pareiškėjos mamos turėjo dukras – E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), O. J., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų J. M., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), pastarasis turėjo tris dukras – L. M., gimusią (duomenys neskelbtini), V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. M., gimusią (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos seneliai E. M. ir J. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje, esančioje Vištytyje, Vilkaviškio r. sav., tačiau santuokos sudarymą patvirtinančio dokumento, jam nesant išlikusio neturi, jo nepavyko gauti ir iš archyvų. 2024 m. spalio 29 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo rašte nurodyta, kad Vištyčiaus valsčiaus 1941-1947 metų civilinės būklės aktų įrašų knygose J. M. ir E. I. santuokos duomenų nerasta, pažymint, kad archyvas (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų bei 1941-1947 metų Vištyčio Romos katalikų bažnyčios metrikų knygų saugoti negavo. Nepavykus rasti santuokos sudarymą patvirtinančio dokumento, teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškėjos seneliai E. M. ir J. M. santuokos metu už bendras lėšas, bendru darbu (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasistatė lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kur gyveno tiek seneliai, tiek jų vaikai, minėtų statinių teisinė registracija iki šiol nėra atlikta. 2024 m. rugpjūčio 8 d. išduotoje Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje nurodyta, kad Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, Grajauskų kaimo 1986-1990 metų ūkinėje knygoje, įrašytas J. M., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje ,,Ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai“ įrašyta gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog gyvenamasis namas su priklausiniais randasi (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjos motinai T. L.. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), kuris iki pat mirties gyveno su sutuoktine E. M. minėtame gyvenamajame name. Pareiškėjos senelis J. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą, turintį (duomenys neskelbtini), du ūkio pastatus, sklepą ir kiemo įrenginius paliko savo anūkei L. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, senelis jai paliko ½ dalį jam priklausančio turto, nes kita dalis buvo senelės E. M.. Mirus J. M., pareiškėja apsigyvenusi jo namuose ir gyveno kartu su senele E. M., lygiomis dalimis mokėjo už elektrą, dujas. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką su R. Š., kartu apsigyveno ir jos sutuoktinis. (Duomenys neskelbtini) pareiškėja iš minėto gyvenamo namo su vyru išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), senelė E. M. išvykusi gyventi pas savo seserį O. J., kuri gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja norėjo, kad sodyba būtų prižiūrėta, todėl joje gyventi leisdavo kietiems asmenims, nors nuo 2022 metų joje niekas negyvena, tačiau jos priežiūra rūpinasi, moka mokesčius. Mirus J. M., ji kaip testamentinė įpėdinė į vietos notaro biurą priimti palikimą nesikreipė, kadangi palikimu paliktas turtas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, kito registruotino turto, santaupų senelis neturėjo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į vietos notaro biurą taip pat nesikreipė. Mirus pareiškėjos seneliai E. M., nei pareiškėja, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė, kadangi palikėjos vardu registruotino turto nebuvo. Tai, kad mirus J. M. bei E. M. niekas nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nurodyta ir 2024 m. rugpjūčio 22 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus liudijimuose, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikėjo J. M. palikimą priėmė per nustatytą šešių mėnesių terminą, o palikėjos E. M. likusį palikimą priėmė per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes jiems mirus, paliktu turtu naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, taip pat priėmė ir jų asmeninius daiktus. Nors po senelių mirties likusių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija ir nėra atlikta, tačiau tai negali būti priežastis nesikreipti į teismą, siekiant paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus bei paveldėti nekilnojamąjį turtą. Tik nustačius prašomus juridinę reikšmę turinčius palikimo priėmimo faktus, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registrą dėl turto įregistravimo palikėjų vardu bei teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusį turtą.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog neradus senelių santuokos liudijimo, kreipėsi į Vištyčio miestelyje esančią bažnyčią dėl santuoką patvirtinančio dokumento gavimo, tapus žinoma, kad santuokos sudarymą laikotarpiu nuo 1944 m. iki 1954 m. patvirtinančių dokumentų bažnyčioje, kurioje tuokėsi seneliai nėra, kreipėsi į archyvą. Iš mamos pasakojimo žino, jog senelių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje. Kuomet mirė senelis, liko gyventi su senele jiems priklausančiuose namuose, kur ir susilaukė pirmagimio, gyveno iki (duomenys neskelbtini) vasaros. Po to, senelę pasiėmė mamos sesuo O. J.. Po senelės mirties rūpinosi sodybos aplinka, mokėjo mokesčius, susijusius su jos išlaikymu. Namuose liko dalis senelės buities daiktų, kuriuos perėmė ji. Pastatuose buvo leidusi gyventi vyro seserį, kaimynus, kad juos prižiūrėtų. Pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta dėl gyvenimiškų aplinkybių, laiko stokos. Juose seneliai gyveno nuo (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų susitvarkę nebuvo, niekas kitas tvarkyti dokumentų nesiėmė, žinant, kad seneliai jiems priklausantį turtą buvo nusprendę palikę jai kaip vaikaitei. Susitvarkyti dokumentus sugalvojusi su vyru, yra iniciavusi statinių kadastrinių matavimų atlikimą, aptvėrė teritoriją.

Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas palaikė pareiškėjos pareiškime nurodytą poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. M., E. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuoti asmenys E. R., O. J., T. L., L. M., V. B., D. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo T. L., 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, jog O. Š. yra jos dukra, J. M. ir E. M. tėvai. Jai mama E. M. pasakojusi, kad su tėčiu J. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Vištytyje, esančioje bažnyčioje. Mama sakiusi, kad ji gimė praėjus metams po jų sudarytos santuokos, ji gimė (duomenys neskelbtini). Tėvai gyveno santuokoje iki J. M. mirties. Pastatuose, kurie neregistruoti, ji augo ir gyveno iki tol, kol sudarė santuoką ir išsikraustė. Pastatus pasistatė tėvai, o žemę ant kurių pastatyti pastatai buvo gavę iš J. M. tėčio. Žemę, kurią tėvai turėjo, padalino visiems savo vaikams, o pastatus paliko jos dukrai O. Š., kuri jais rūpinosi po J. M. ir E. M. mirties.

Suinteresuotas asmuo E. R., 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Nurodė, kad jos tėvai yra J. M. ir E. M.. Iš mamos pasakojimų žino, kad tėvai susituokė Vištytyje, esančioje bažnyčioje. Vėliau, patys pasistatė namus ir juose gyveno. Ji tuose namuose gyveno nuo savo gimimo iki tol kol išvyko mokytis. O. Š. nuo savo gimimo iki santuokos sudarymo gyveno pas jos tėvus. J. M. būnant gyvam, jis turėtą žemę išdalino savo vaikams. Į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes nebuvo dėl ko kreiptis.

Suinteresuotas asmuo O. J., 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Nurodė, kad jos tėvai yra E. M. ir J. M.. Tėvai sakę, kad (duomenys neskelbtini) susituokė Vištyčio bažnyčioje. O. Š. nuo mažumės gyveno pas savo senelius J. M. ir E. M.. Ji pati yra gimusi (duomenys neskelbtini), nuo to laiko minėtuose pastatuose gyveno, išsikraustė kai sudarė santuoką. Visi pastatai buvo pastatyti jos tėvų. Tėvai nekalbėjo, kad reikia susitvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, visiems atrodė, kad dokumentai yra sutvarkyti, jokios minties nebuvo, kad yra kitaip. Žemės, kurias turėjo tėvai buvo padalintos iki tėčio mirties. Ji ir seserys žinojo, kad J. M. savo turto dalį paliko O. Š.. Jos visos, išskyrus seserį, kuri buvo (duomenys neskelbtini), buvo sukviestos, kai buvo sudaromas J. M. testamentas. Mirus tėvams niekada nesikreipė dėl palikimo priėmimo, jokių ginčų dėl turto niekada nebuvo.

Suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, V. B. bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą bei laiką informuoti tinkamai.

L. R. E., 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta O. Š., T. L., O. J. ir E. R.. Jas pažįsta, nes ji yra gimusi ir augusi (duomenys neskelbtini), gyveno O. J. kaimynystėje. Pažinojo J. M. ir E. M., jie gyveno kaip sutuoktiniai. (duomenys neskelbtini) apsigyveno E. M. kaimynystėje, tuo metu O. Š. gyveno kartu su E. M.. Mirus J. M. ir E. M. pareiškėja tvarkė aplinką, buvo įleidusi gyventi kitus žmones. Šiuo metu mato, kaip O. Š. rūpinasi namu, aplinka, gerina pastatų būklę.

Liudytojas L. E., 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta nuo mažų dienų, gyveno kaimynystėje, kartu augo. O. Š. augo pas senelius J. M. ir E. M., kurie buvo šeima. Mirus J. M., likusiuose namuose O. Š. gyveno su vyru, prižiūrėjo likusį turtą, kad būtų kokių nors ginčų dėl likusių pastatų nėra girdėjęs.

Išvadą teikianti institucijos, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą byloje nurodė, jog civilinės metrikacijos skyriaus archyve E. M. ir J. M. santuokos sudarymo įrašo išlikusio nėra. Pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, kad E. M. (iki santuokos (duomenys neskelbtini) ir J. M. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje, neprieštarauja.

2025 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovė Žydrūnė Blauzdžiūnienė, palaikė byloje pateiktą išvadą, pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Papildomai paaiškino, jog nesant išlikusių jokių dokumentų, patvirtinančių J. M. ir E. M. sudarytą santuoką, taip pat nesant išlikusių gimimo įrašų, bažnytinių dokumentų, atkurti santuokos įrašą be teismo sprendimo nėra galimybės. Gyventojų registre esantys duomenys, kad J. M. ir E. M. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) yra netikslūs. Tokie duomenys galėjo būti užfiksuoti tiek iš žodinio pasakymo, tiek iš juridinės reikšmės neturinčių dokumentų. Duomenys tikslūs bus tik tada kai bus nustatytas juridinis faktas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, šiuos duomenis perduos Registrų centrui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje teismo iniciatyva išreikalautais Gyventojų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad J. M., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su sutuoktine E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). J. M. ir E. M. turėjo keturis vaikus E. R., O. J., T. L. (suinteresuoti asmenys) ir sūnų J. M. (miręs). Pareiškėjos O. Š. iki santuokos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) motina yra T. L. (suinteresuotas asmuo). Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro Rimanto Kivyliaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. išduoti liudijimai patvirtina, kad po palikėjų J. M. ir E. M. mirties į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biurą, veikiantį nuo 2008 m. spalio 17 d., niekas nesikreipė, paveldėjimo bylų užvesta nėra, taip pat nėra sąraše tarp nebaigtų paveldėjimo bylų, gautų iš Vilkaviškio rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų.

Pareiškėjos teigimu, jos seneliai E. M. ir J. M. santuokos metu už bendras lėšas, bendru darbu (duomenys neskelbtini) metais pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais pasistatė lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kur gyveno tiek seneliai, tiek jų vaikai, minėtų statinių teisinė registracija iki šiol nėra atlikta. Minėti statiniai randasi (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjos motinai T. L.. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. rugpjūčio 8 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, Grajauskų kaimo 1986-1990 metų ūkinėje knygoje, įrašytas J. M., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis. Knygos skiltyje ,,Ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai“ įrašyta gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktas Vilkaviškio rajono Bartninkų Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko (sekretorės) patvirtintas J. M., (duomenys neskelbtini), sudarytas testamentas, kuriuo gyvenamąjį namą, turintį (duomenys neskelbtini) bendro naudingo ploto, du ūkio pastatus, sklepą ir kiemo įrenginius paliko savo anūkei L. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 20 d. rašte adresuotame pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Dėl adreso suteikimo nurodoma, kad statiniams ((duomenys neskelbtini)) Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 9 d. potvarkiu Nr.B-MP-668 ,,Dėl adresų suteikimo“ suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta žemės sklypo ir aukščiau nurodytų statinių kadastrinių matavimų byla, registro (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. spalio 29 d. pažyma Nr.(P1-6355) P2-1124-(8.14 Mr) patvirtina, kad Vištyčio valsčiaus 1941-1943 ir 1944-1947 metų civilinės būklės aktų įrašų knygose J. M. ir E. I. santuokos duomenų nerasta. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Vištyčio valsčiaus (duomenys neskelbtini) civilinės būklės aktų įrašų bei 1941-1947 metų Vištyčio Romos katalikų bažnyčios metrikų knygų saugoti nėra gavęs. Byloje pateiktoje Vilkaviškio vyskupijos Vištyčio Švč. Trejybės parapijos klebono kun. A. K. išduotoje pažymoje nurodoma, kad Vištyčio Švč. Trejybės parapijos dokumentuose įrašo apie M. J., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ir E. I., gimusios (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nerasta. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. išduota pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad archyve civilinės būklės aktų įrašai saugomi nuo 1945 metų, patikrinus atkurtus santuokos įrašus, E. M. ir J. M. santuokos sudarymo įrašo nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. kovo 31 d. pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog archyvas Bartninkų Romos katalikų bažnyčios 1919 ir 1920 metų metrikų knygų saugoti nėra gavęs, todėl išduoti E. I., (duomenys neskelbtini) dukters ir J. M., (duomenys neskelbtini) sūnaus gimimo pažymų negali.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Teismas, tirdamas ir vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujasi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais principais, pagal kuriuos bylose dėl juridinio fakto nustatymo, siekiant pagrįsto įsitikinimo apie nagrinėjamas aplinkybes, būtina proporcingai vertinti laiko veiksnį. Civilinėse bylose, kai nustatomas seniai buvęs juridinis faktas, protinga nesieti įrodinėjimo pareigos su tokiu pačiu įrodymų kiekiu ir kokybe, kaip reikalaujama nustatant neseniai įvykusius faktus, kadangi dėl objektyvių laiko distancijos aplinkybių dalis įrodymų gali būti neišlikusi ar būti netiksliai užfiksuota. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dokumentai, patvirtinantys E. M. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)) ir J. M. santuokos sudarymo faktą nėra išlikę. Atsižvelgiant į tuo metu vykusius karo veiksmus, institucijų veiklos sutrikimus, dažną dokumentų sunaikinimą ar jų praradimą pokario metais, duomenys apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką galėjo neišlikti arba būti užfiksuoti netiksliai.

Byloje esančių ir aptartų rašytinių įrodymų, šalių, išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų, liudytojų parodymų spręstina, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti jos senelių santuokos sudarymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų, todėl reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje, tenkinamas.

Tiek palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. LR CK) 587 straipsnio 2 dalis, tiek šiuo metu galiojančios CK nuostatos numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po palikėjų J. M. ir E. M. mirties, O. Š. priėmė jų palikimą aktyviais veiksmais – mirus J. M. iš karto apsigyveno gyvenamajame name, adresu esančius (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno palikėjas su sutuoktine E. M. ir laikė savo turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Mirus E. M., pareiškėja aktyviais savo veiksmais priėmė senelės palikimo dalį ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo. Jokie kiti įstatyminiai įpėdiniai dėl palikėjų palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo turto valdyti faktiniu valdymu, paveldėjimo bylos neužvesta, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Nors į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo mirus palikėjams J. M., E. M. pareiškėja O. Š. kaip įpėdinė nesikreipė, tačiau nuo palikimo atsisakiusi nebuvo, turtu rūpinosi, naudojosi juo ir prižiūrėjo kaip savą.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 85 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (1964 m. LR CK 587 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po savo senelių J. M. ir E. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 39,65 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos, kadangi jos viršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 443 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vištyčio Romos katalikų bažnyčioje.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo vaikaitė O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos vaikaitė O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.