Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovei Laurai Kudulytei,

išnagrinėjo Z. M. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-665-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjas Alfredas Montrimas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-665-2018 (toliau – skundžiamas nutarimas), kuriuo Z. M. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 220 eurų dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo protokolas Z. M. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 23 d., 11.19 val., nebūdama žemės sklypo savininke ar naudotoja, neturėdama jokio teisinio ar faktinio pagrindo naudotis žemės sklypu, trukdė žemės sklypo naudotojui A. B., naudojančiam 0,4772 ha žemės ūkio paskirties kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai būdo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. kovo 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27SŽN-5-(14.27.2.), naudoti minėtą žemės sklypą pagal nustatytą žemės ūkio naudojimo paskirtį, pasėdama savo bulves dalyje žemės sklypo, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktus.

2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos Z. M. skundas, kuriuo ji prašo nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus administracinio nusižengimo bylą Nr. NZT-ANR_N-665-2018, nutraukti ir panaikinti jai paskirtą nuobaudą. Skundas motyvuojamas tuo, kad:

1. žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), buvo paskirtas B. J., kaip asmeninio ūkio žemės sklypas;

2. 2000 m. balandžio 21 d. buvo išduotas įgaliojimas, kuriuo B. J. įgaliojo Z. M. parduoti B. J. priklausantį žemės sklypą. Tuo pat metu tarp B. J. ir Z. M. buvo sudaryta žodinė sutartis, kad ginčo žemės sklypu Z. M. galės naudotis iki tol, kol ji susitvarkys žemės dokumentus bei grąžins skolą;

3. ginčo žemės sklypas nebuvo aptvertas ar užstatytas statiniais, todėl A. B. turėjo visas galimybes naudotis ginčo žemės sklypu;

4. nuo 2000 metų ji ne kartą kreipėsi į Instituciją dėl galimybės teisiškai įsigyti ar išsinuomoti B. J. priklausantį žemės sklypą, tačiau jai buvo atsakyta, kad to padaryti negalima, nes jis, kaip asmeninis ūkis, priklauso B. J..

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, pareiškėja mananti, kad ji nubausta nepagrįstai, ji negali būti laikoma savavališkai užėmusia valstybinę žemę. Apie tai, kad nuo 2017 metų B. J. priklausantis žemės sklypas yra nacionalizuotas ir valstybės išnuomotas A. B., ji nežinojo ir nebuvo informuota.

Nukentėjusiojo A. B. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėnesį buvo viešai skelbiama apie (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime esančius laisvus valstybinės žemės sklypus. Aplink ginčo žemės sklypą yra nukentėjusiojo dirbama žemė, todėl šis ginčo žemės sklypelis jam buvo labai tinkamas išsinuomoti, nes taip susidarytų vienas jo dirbamos žemės masyvas. A. B. pretendavo išsinuomoti šį žemės sklypą, o įvykdžius visus reikalavimus, keliamus norint išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, 2017 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 5, pagal kurią A. B. išsinuomojo (nuomininkas – Lietuvos valstybė) 0,4772 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. tą patį žemės sklypą, dėl kurio kyla ginčas šioje byloje. A. B. iš valstybės išsinuomoto žemės sklypo negalėjo naudoti iki 2018 m. rugsėjo mėn. vidurio, nes 2017 m., kai buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės sklypas buvo apsėtas. Pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį A. B. įgijo pareigas dirbti išsinuomotą žemės sklypą, deklaruoti, teikti duomenis Žemės ūkio skyriui, o šių pareigų nevykdant, jam grėsė nuomos sutarties nutraukimas. 2018 m. pavasarį A. B. matė, kad jo išsinuomotas žemės sklypas ir vėl yra kažkieno dirbamas, todėl A. B. kreipėsi į Instituciją, kad nustatytų, kokie asmenys yra užėmę jo išsinuomotą žemės sklypą. 2018 m. birželio 27 d. buvo atlikta žemės sklypo apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad dalis sklypo yra apsėta grūdinėmis kultūromis, o kita dalis – bulvėmis, žemės ūkio kultūrų savininkas nenustatytas. A. B. buvo informuotas, kad jo nuomojamas žemės sklypas yra piktžolėtas, ūkininkaujama netinkamai, ir iš jo buvo pareikalauta, kad jis užtikrintų racionalų ir tinkamą žemės sklypo naudojimą, t. y. jam buvo nurodyta piktžolėtus javus nupjauti, ką A. B. ir padarė. Dėl šių A. B. veiksmų Z. M. kreipėsi į policiją, ir iš to matyti, kad Z. M. žinojo, kad šį žemės sklypą naudoja A. B.. 2018 m. liepos 21 d. A. B. kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, prašydamas užfiksuoti, kad jo išsinuomotas žemės sklypas yra neteisėtai dirbamas, jame yra neteisėtai auginamos žemės ūkio kultūros, taip trukdoma jam naudotis išsinuomotu žemės sklypu ir trukdoma jį deklaruoti. 2018 m. rugpjūčio 23 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuriame konstatuota, kad Z. M. A. B. nuomojamame žemės sklype, be jokio teisėto pagrindo, 8 arų plote augina bulves. Dėl šių aplinkybių mano, kad teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas, pagrįstai ir teisėtai Z. M. buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl tenkinti Z. M. skundo nėra pagrindo.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas. 2018 m. liepos 21 d. buvo gautas A. B. prašymas, kad jis negali deklaruoti žemės. Jis su skyriaus specialistais nuvažiavo atlikti apžiūros. Apžiūrėję sklypą konstatavo, kad minėtame sklype Z. M. augina apie 8 arus daržovių, ši išvada yra užfiksuota Žemės sklypo apžiūros akte. Į žemės sklypo apžiūrą buvo kviesta Z. M., nes A. B. prašyme buvo nurodyta, kad sklypu naudojasi būtent ji. Apžiūros metu Z. M. teigė, kad ji dirbo šį žemės sklypą ir toliau dirba, o A. B. nurodė, kad jis negali dirbti išsinuomotos valstybinės žemės. Jie turėjo dokumentus (žemės nuomos sutartį), kad ginčo žemės sklypą yra išsinuomojęs A. B., todėl aplinkybių, kokiu pagrindu žemės sklypu naudojosi Z. M., jie nesiaiškino.

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Z. M. yra jos sesuo. 2000 metais iš B. J. pirko namą, buvo susitarta, kad bus dar trys hektarai žemės. Kai 2008 metais išsipirko namų valdos žemę, ji norėjo nusipirkti ir 3 hektarus žemės, tačiau jai to neleido. Visas kaimas žinojo, kad žemės sklypas priklauso B. J., o žemę dirba Z. M.. Kiekvienam kaimo žmogui, tame tarpe ir B. J., buvo skirta po 3 hektarus žemės, tačiau teisiškai nuosavybės teisių B. J. įregistravusi nebuvo. Iki 2000 m. ginčo žemės sklypą dirbo pati B. J., po to, kai ji iš B. J. nusipirko gyvenamąjį namą, tą žemės sklypą pradėjo dirbti ji pati. Ginčo žemės sklype pasodintos bulvės buvo tiek jos, tiek Z. M.. Dar tame ginčo žemės sklype, 2017 m. rudenį, buvo pasėti kvietrugiai, kuriuos 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje sukultivavo A. B..

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovė prašė Z. M. skundo netenkinti, o Institucijos skundžiamą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, palikti nepakeistą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad 0,4772 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad dalimi žemės galimai savavališkai naudojasi Z. M. (b. l. 5–6).

Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. Joniškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus Žemės sklypo apžiūros akto matyti, kad ginčo žemės sklypo apžiūros metu nustatyta, kad dalyje žemės sklypo Z. M. augina daržoves. Atlikus preliminarinį matavimą matavimo juosta, nustatyta, kad daržas užima 8 arus žemės sklypo ploto (b. l. 7).

Iš 2018 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad 0,4772 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad žemės sklype pasodintos bulvės, likusi dalis užsėta grūdinėmis kultūromis. Žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–27).

Iš 2017 m. kovo 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 27SŽN-5-(14.27.62.) matyti, kad tarp Lietuvos Respublikos valstybės, kaip nuomotojo, ir A. B., kaip nuomininko, buvo sudaryta valstybinės žemės – 0,4772 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 25 metams, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) (b. l. 37–39).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pagrindas – 2017 m. sausio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 27SK-4-(14.27.110.). Prie juridinių faktų yra užfiksuota sudaryta nuomos sutartis su A. B. (b. l. 40–41).

Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad B. J. 2014 m. rugsėjo 2 d. mirė (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Z. M. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nubausta pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Z. M. buvo nubausta už tai, kad trukdė (pasisodindama bulves) žemės ūkio naudotojui, t. y. A. B., naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Iš byloje esančios 2017 m. kovo 15 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad ginčo žemės sklypas nuo 2017 m. kovo 15 d. 25 metams yra išnuomotas A. B., ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o teisėtas jos naudotojas, nuomos pagrindais, yra A. B., žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai). Z. M. bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir neginčijo, tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. B., I. M. bei kita byloje esanti medžiaga, kad 2017 m. kovo mėnesį, 2017 m. rudenį, 2018 m. pavasarį, Z. M. naudojosi ginčo žemės sklypu, jame sodino daržoves, kitas grūdines kultūras, tokiu būdu, Z. M. trukdė A. B., kaip teisėtam ginčo žemės sklypo naudotojui, naudoti išnuomotą valstybinę žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad Z. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Z. M. teigia, kad ji turėjo teisėtą pagrindą naudotis ginčo žemės sklypu, nes tai daryti jai žodžiu buvo leidusi B. J. ir ginčo žemės sklypu Z. M. naudojosi nuo 2000 metų. Tačiau tokios Z. M. išsakytos pozicijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tokią Z. M. išsakytą poziciją patvirtino liudytoja I. M., kuri yra Z. M. sesuo, todėl teismas nesiremia šios liudytojos duotais parodymais, nes ji yra galimai suinteresuota šios bylos baigtimi. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2014 m. rugsėjo 2 d. B. J. mirė, nei iki B. J. mirties, nei po mirties, Z. M. nesiėmė jokių priemonių, kad įteisinti naudojimąsi ginčo žemės sklypu. Ji patvirtino, kad žinojo, jog B. J. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą nebuvo įregistruotos, tačiau aplaidžiai ir neatidžiai naudojosi ginčo žemės sklypu. Toks aplaidus ir neatidus Z. M. elgesys – nesidomėjimas kokiu pagrindu B. J. naudojosi ginčo žemės sklypu, nesiekimas įteisinti savo naudojimosi žemės sklypu ir pan., nesidomėjimas, ar ir toliau B. J. jai leidžia naudotis žeme, nepateisina Z. M. neteisėtų veiksmų šiuo konkrečiu atveju. Z. M. nurodė, kad jai nei Institucija, nei A. B. nepranešė, kad ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas A. B.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Z. M. be teisėto pagrindo naudojosi žemės sklypu, daro išvadą, kad nei Institucija, nei A. B., neturėjo jai pranešti apie sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu Z. M. pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti minėtą nutarimą Z. M. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Skundžiamame Institucijos nutarime yra netiksliai nurodytas nusižengimo padarymo laikas, t. y. nurodytas nusižengimo užfiksavimo laikas, todėl šis netikslumas yra tikslintinas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis su A. B. buvo sudaryta 2017 m. kovo 15 d., nuo šios dienos A. B. tapo teisėtu ginčo žemės sklypo valdytoju, o Z. M., dirbdama ginčo žemės sklypą, sodindama daržoves ar kitas grūdines kultūras, trukdė A. B. naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį, tai būtent 2017 m. kovo 15 d. yra laikytina Z. M. daromo nusižengimo pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kada 2018 m. buvo nurinktos Z. M. pasodintos bulvės, todėl nusižengimo padarymo pabaigos laikas nustatytinas 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. data, kada buvo apžiūrėtas ginčo žemės sklypas ir užfiksuotos Z. M. pasodintos daržovės.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Analogiškomis nuostatomis vadovaujamasis ir nustatant asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmę (ANK 35 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog Z. M. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Z. M. skundo netenkinti.

Patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-665-2018, nurodant nusižengimo padarymo vietą, datą, laiką – (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., 11 val. 19 min.

Kitoje dalyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-665-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.