Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-04-23 · Administracinė byla Nr. I1-2471-402/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-23Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
I1-2471-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00106-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2471-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00106-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui J. M. (J. M.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-09-21 budinčio pareigūno buvo pastebėtas besielgiantis keistai ir dėl galimo apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis nuvestas į budinčiąją dalį atlikti apsvaigimo testo. Dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad testas buvo teigiamas, buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų uždarojoje zonoje 24 valandoms, kur kamera neatitiko jokių higienos normų reikalavimų, t. y. visur buvo purvina, sanitariniam mazge nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo. Pareiškėjas nurodė, kad serga epilepsija ir dėl ligos jam buvo paskirti raminamieji vaistai. Kai tą dieną uždarė jį į uždarosios zonos kamerą, jam labai skaudėjo galvą, todėl prašė pareigūnų pakviesti medicinos sesutę, tačiau nė vienas pareigūnas to net nenorėjo klausytis. Pažymėjo, kad pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių ir neteisėtai jis buvo izoliuotas 24 valandoms, 2019-09-21, kada buvo išvestas iš būrio, pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, nebuvo iškviesta medicinos sesutė į laikino izoliavimo kamerą. Be to nurodė, kad pareigūnų neteisėtas uždarymas į uždarosios zonos kamerą jam sukėlė fizines kančias, kadangi prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 14-18) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2019-09-21 buvo gauti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose pranešama, kad 2019-09-21 apie 21.00 val. 2-o būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistajam buvo atliktas greitos tyrimo priemonės testas. Nuteistasis nesutiko su pateikta išvada dėl nustatyto apsvaigimo. Pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų uždarant į kamerų tipo patalpą. Pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str. 2 d. 3 p. „Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropinius ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“ reikalavimus. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą pažeidimą, 2019-09-21 Pravieniškių PN-AK direktoriaus budintysis padėjėjas nutarimu Nr. 58- 541 nuatrė pareiškėją uždaryti į kamerų tipo patalpą 24 val. 2019-09-24 mediciniame pažymėjime gyd. psichiatro B. S. pažymėta, kad asmens sveikatos istorijoje benzodiazepinų paskyrimas ir vartojimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpyje, neužregistruotas. Pažymėjo, kad pareigūnai tarnybos metu vadovaujasi bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei pareigūnų etikos taisyklėmis. Su nuteistaisiais yra bendraujama abipusės pagarbos principu bei nenaudojamas pieš juos fizinis ar psichologinis smurtas. Medicinos sesutė ateidavo kas kartą kai pareiškėjas ją kviesdavo. Pareigūnai tarnybos metu vadovavosi teisės aktais ir operatyviai įvertino situaciją. Vėliau surinkus visą medžiagą (gydytojų pažymą) buvo konstatuota, kad nuteistajam J. M. paskirti raminamieji vaistai. Drausmės komisijos posėdyje išsiaiškinus visas aplinkybes nuteistajam nuobauda paskirta nebuvo. Pareiškėjas nuo 2019-09-21 21.45 val. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų iki 2019-09-22 19.45 val. dėl galimo apsvaigimo ir buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 11. Kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos. Nuteistasis kameroje buvo laikomas vienas. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Kamera Nr. 11 atitinka higienos normų reikalavimus - lubos nekrenta, patalpa švari. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 p. nuostatomis: „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę“. Nuteistasis mokus. Higienos priemonėmis turėjo galimybę apsirūpinti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų parduotuvėje. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jam būtų pablogėjusi sveikata dėl kalinimo sąlygų, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019-09-21 budinčio pareigūno buvo pastebėtas besielgiantis keistai ir dėl galimo apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis nuvestas į budinčiąją dalį atlikti apsvaigimo testo. Dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad testas buvo teigiamas, buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų uždarojoje zonoje, pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių ir neteisėtai jis buvo izoliuotas 24 valandoms, 2019-09-21, kada buvo išvestas iš būrio, pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, nebuvo iškviesta medicinos sesutė į laikino izoliavimo kamerą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-09-21 trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. B. ir specialistas vykdantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas R. L., pateikė Pataisos namų direktoriui tarnybinius pranešimus Nr. 46-1929(a) ir Nr. 46-1929 (b), kuriuose pranešė, kad 2019-09-21 apie 21.00 val. 2-o būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistajam buvo pasiūlyta atlikti greitos tyrimo priemonės testą, minėtas nuteistasis atlikti testą sutiko, bet po greitos tyrimo priemonės testo rezultatų pasirašė, kad nesutinka, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis taip pat nesutiko su pateikta išvada dėl nustatyto apsvaigimo. Pasirašė apsvaigimo nustatymo aktą. Nuteistasis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų uždarant į kamerų tipo patalpą. Tuo nuteistasis pažeidė LR BVK 110 str. 2 d. 3 p. „Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropinius ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones“ reikalavimus (b. l. 19-20).

Pareiškėjas 2019-09-21, 21.20 val. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2019-09-21 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 115-419 buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Akte nurodyta, kad pareiškėjas su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais nesutiko (b. l. 21-22).

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą pažeidimą, pareiškėjas 2019-09-21 Pravieniškių PN-AK direktoriaus budintčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 58- 541 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ uždarytas į kamerų tipo patalpą 24 val. Iš kamerų tipo patalpos išleistas 2019-09-22 19.45 val. (b. l. 24-25).

Pareiškėjas 2019-09-23 pasiaiškinime Nr. 72(1-2)612 nurodė, kad su testu, kurį jam padarė dėl apsvaigimo 2019-09-21 nesutinka, kadangi vaistai (raminamieji) jam buvo paskirti Kauno tardymo izoliatoriuje, kai jis buvo etapuotas (b. l. 23).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 str., o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.). Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 12 str. 2 d.). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 d.) ir draudimai (2 d.) Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad prieš jį izoliuojant nebuvo atliktas išsamus tyrimas, pareigūnai neklausė jo paaiškinimų, kad jis vartoja raminamuosius vaistus ir vis tiek pareiškėjui atliko apsvaigimo testą.

BVK 144 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigimas) nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą. Aprašo 4 p. nustatyta, kad suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (4.1 p.); tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį) (4.2 p.); tiriamosios medžiagos paėmimas (4.3 p.); tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs) (4.4 p.); tiriamosios medžiagos siuntimas ir tyrimo išvados gavimas (4.5 p.); Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas (4.6 p.). Pagal Aprašo 5 p., neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte (8 p.). Jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas (9 p.). Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu) (14 p.). Vadovaujantis Aprašo 16 p., šio aprašo nustatyta tvarka tiriamosios medžiagos toksikologijos laboratorijoje tyrimams atlikti paimama šlapimo.

Kaip anksčiau jau minėta, 2019-09-21 apie 21.00 val. 2-o būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.

Bylos duomenys patvirtina, kad prieš pareiškėją izoliuojant (laikinai perkeliant į kamerų tipo patalpas), pareiškėjas 2019-09-21, 21.20 val. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, 2019-09-21 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 115-419 buvo nustatyta, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas (b. l. 21-22). Pareiškėjas su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais nesutiko.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą pažeidimą, Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. 115-419, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, pareiškėjas 2019-09-21 Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 58- 541 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ uždarytas į kamerų tipo patalpą 24 val. Iš kamerų tipo patalpos išleistas 2019-09-22 19.45 val. (b. l. 24-25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN pareigūnai tarnybos metu vadovavosi teisės aktais ir operatyviai įvertino situaciją, taip pat siekiant apsaugoti pareiškėją ir užtikrinti kitų asmenų saugumą, nepažeidė teisės aktų laikinai izoliuojant pareiškėją nuo kitų nuteistųjų 24 valandoms.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, tik skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, šiuo atveju Pravieniškių PN pareigūnai ėmėsi tik būtinų veiksmų, t. y. gavus pareigūnų tarnybinius pranešimus apie įtarimą, jog pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo atliktos greitos tyrimo priemonės testas, testo rezultatai buvo teigiami, tačiau pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatais, todėl pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Vėliau surinkus visą medžiagą (gydytojų pažymą) buvo konstatuota, kad pareiškėjui paskirti raminamieji vaistai. Pareiškėjui drausminė nuobauda už tai, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas nebuvo skirta. Dėl šio įvykio pareiškėjo teisinė padėtis nepakito. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019-09-21, kada buvo išvestas iš būrio, pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, todėl jis patyrė neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad iš esmės, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia abstrakčiais argumentais dėl Pravieniškių PN pareigūnų netinkamo elgesio, t. y. nepagarbaus bendravimo, fizinio smurto. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pravieniškių PN pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai, naudojo fizinį smurtą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareigūnai tarnybos metu vadovaujasi bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei pareigūnų etikos taisyklėmis. Su nuteistaisiais yra bendraujama abipusės pagarbos principu bei nenaudojamas pieš juos fizinis ar psichologinis smurtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-09-23 skundu kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių dėl netinkamo pareigūnų elgesio (b. l. 4). Pareigūnai R. B., V. L. ir R. B. 2019-10-03 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jie tik pareiškėjui davė nurodymą eiti iki budėtojų dalies atlikti apsvaigimo testą, fizinio smurto prieš nuteistąjį nenaudojo (b. l. 29, 30, 31).

Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. P. 2019-09-27 pažymoje Nr. 43-19307 dėl vaizdo įrašų peržiūros pažymėta, kad 2019-09-27 peržiūrėjus 2019-09-21 pataisos namų trečiojo sektoriaus 1-2 būrių koridoriaus vaizdo įrašą, nustatyta, kad 20.56 val. nuteistasis J. M. 2 būrys išeina iš savo gyvenamosios patalpos ir eina link išėjimo iš būrio. Jį lydi du pareigūnai. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad pareigūnai naudoja prieš nuteistąjį fizinį smurtą (b. l. 26). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad 2019-09-21 pareigūnai naudojo fizinį smurtą, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikia, aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo koks pareigūnas ir koks fizinis smurtas jo atžvilgiu buvo naudotas (ar buvo suduota, ar buvo pastumtas ir pan.). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą Pravieniškių PN pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, ar dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai (sužalojimus ar pan.). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pažymi, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie Pravieniškių PN pareigūnų netinkamą elgesį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad laikino izoliavimo kamera neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. visur buvo purvina, sanitariniam mazge nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019-09-21 21.45 val. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų iki 2019-09-22 19.45 val. dėl galimo apsvaigimo ir buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 11. Minėtoje kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos. Nuteistasis kameroje buvo laikomas vienas (b. l. 35).

Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Trečiojo sektoriaus uždarosios zonos 11 patalpa atitinka higienos normų reikalavimus - lubos nekrenta, patalpa švari.

Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad uždarosios zonos 11 patalpa yra švari, nuo lubų nekrenta tinkas (b. l. 37).

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 p. nuostatomis: „Nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, nustatančių pareigą laikino izoliavimo patalpose, tualetuose padėti tualetinį popierių, muilą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas yra mokus. Higienos priemonėmis turėjo galimybę apsirūpinti trečiojo sektoriaus nuteistųjų parduotuvėje.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad laikino izoliavimo patalpoje nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo, tačiau nenurodė, ar dėl šių priemonių išdavimo jis kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją, nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su šiais nusiskundimais, neaišku kodėl jis pats šių priemonių neturėjo su savimi ar nenusipirko Pravieniškių PN esančioje parduotuvėje. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas nurodė, kad jam būnant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpoje, pareigūnai jam neiškvietė medicinos sesutės.

Atsakovės atstovas nurodė, kad medicinos sesutė ateidavo kas kartą kai pareiškėjas ją kviesdavo.

Atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti duomenys, t. y. Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. Š. 2019-09-30 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019-09-22 nuteistasis J. M. kelertą kartų kreipėsi, kad jam būtų iškviesta medicinos sesuo dėl nusiskundimų sveikata. Medicinos sesutė ateidavo kas kartą kai tik ją kviesdavo (b. l. 32). Iš į bylą pateikto Pareigūnų lankymosi kamerų tipo patalpose apskaitos žurnalo (b. l. 34) nustatyta, kad 2019-09-22 bendrosios praktikos slaugytoja pas pareiškėją lankėsi net kelis kartus, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl medicinos sesutės neiškvietimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas skundžiasi, kad jam buvo skirti netinkami vaistai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Specialioji teisėjų kolegija 2013-11-26 nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė