- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-755/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Memoria“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2574-104/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Memoria“ ieškinį atsakovui S. M. dėl 190 475 Lt priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ieškovo direktoriaus suteiktos įmonei paskolos grąžinimas pažeidžia įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, kreditorių interesus ir ar taikytinas actio Pauliana.
Ieškovas BUAB „Memoria“ pareiškė actio Pauliana ieškinį atsakovui S. M., UAB „Memoria“ buvusiam vadovui, kuriuo prašo CK 6.6 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu UAB „Memoria“ 2009 m. liepos 2 d. paskolos grąžinimą iš kasos atsakovui S. M. ir įpareigoti atsakovą grąžinti išimtą sumą, kuri sudaro 190 475 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad skolino įmonei lėšas žinodamas, kad bendrovėje yra laikini finansiniai sunkumai dėl bendrovės skolininkų nesavalaikio atsiskaitymo. Atsiėmus dalį skolos, bendrovė toliau vykdė ūkinę veiklą (bankroto byla buvo iškelta tik praėjus 7 mėnesiams). Ieškovas tinkamai įvykdė prievolę, t.y. grąžino atsakovui paskolą ir įstatymai nereikalaują šią sumą sumokėti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovo S. M. 2 000 Lt., o valstybei 60 Lt žyminio mokesčio ir 22, 60 Lt pašto išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas S. M., būdamas UAB „Memoria“ akcininku ir vadovu laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarčių pagrindu įnešė į UAB „Memoria“ kasą 203 475 Lt savo asmeninių lėšų. Iš UAB „Memoria“ kasos knygos išrašų matyti, kad atsakovui 2007 m. liepos 10 d. buvo grąžinta 15 000 Lt, o 2009 m. liepos 2 d. buvo grąžinta 190 475 Lt (iš viso 205 475 Lt., t.y. 2 000 Lt daugiau, negu jis paskolino įmonei). Todėl 2 000 Lt suma priteistina iš atsakovo BUAB „Memoria“ naudai.
Šalies argumentai
Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti visą ieškiniu prašomą 190 475 Lt sumą. UAB „Memoria“ buvo nemoki jau nuo 2007 m. Atsakovas, pradėjęs vadovauti įmonei, skolindavo įmonei savo asmenines lėšas, kad įmonė atsiskaitytų su kreditoriais ir tokiu būdu išvengtų baudų ir delspinigių. Atsakovas stengėsi, kad įmonė išliktų rinkoje, gautų užsakymų ir juos įvykdytų. Iš banko pasiskolinti pinigų galimybės buvo išsemtos, o įmonės debitoriai ne visi buvo sąžiningi - 2 įmonės buvo skolingos po 200 000 Lt ir krizės metu bankrutavo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas S. M., būdamas UAB „Memoria“ akcininku ir vadovu, neturėjo pareigos suteikti nemokiai įmonei 203 475 Lt paskolą. Paskola buvo suteikta nemokios įmonės veiklai tęsti, atsakovas paskolos suteikimu sau naudos neturėjo ir jos susigrąžinimu nepadarė žalos nei įmonei, nei įmonės kreditoriams. Atvirkščiai, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „Memoria“ 2009 m. turėjo pelno.
Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta visų CK 6.6 straipsnio taikymo sąlygų. Atsakovas įgyvendino savo teisę vystyti įmonės veiklą suteikiant paskolą įmonei bei po to paskolą atsiimti ir tokios teisės įgyvendinimas neprieštarauja viešėjai tvarkai, geriems papročiams, visuomenės moralės principams. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys dalyje dėl 188 475 Lt atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują - ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingą išvadą apie kreditorių teisių pažeidimo nebuvimą, netinkamai įvertinęs ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti actio Pauliana.
1. Atsakovo, kuris buvo tiek ieškovo akcininkas, tiek direktorius, veiksmai, kuriais jis išėmė iš įmonės kasos 190 475, 00 Lt sumą ir visiškai padengė savo reikalavimą, pažeidė ieškovo kreditorių interesus. Ieškovas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui (atsakovui) ir atsiskaitė tik su juo. Taip sukurta situacija, kai ieškovo atsiskaitymas su kitais kreditoriais užtruks ilgiau ar atsiskaitymo galimybės apskritai sumažės, kadangi, atsakovui atsiėmus ieškovui paskolintus pinigus, sumažėjo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Ieškovo likęs turtas: 4 automobiliai, kuriuos realizavus buvo gauta 12 100 Lt suma, bei debitoriniai reikalavimai (dauguma į bankrutuojančias įmones), todėl BUAB „Memoria” kreditorių reikalavimai tikėtina apskritai nebus padengti.
2. Dėl netinkamo vadovavimo įmonei, jai buvo iškelta bankroto byla, todėl visi likę kreditoriai savo reikalavimus turi tenkinti bankroto byloje. BUAB „Memoria” bankroto byloje teismo patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma - 219 262, 02 Lt. Akivaizdu, kad 190 475, 00 Lt sumos, kuri neteisėtai buvo išimta atsakovo, būtų pilnai užtekę padengti pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus.
3. Atsakovas kaip įmonės direktorius buvo atsakingas už įmonės veiklą ir įmonei turint finansinių sunkumų pats priėmė būtent sprendimą skolinti savo asmenines lėšas tolesnei įmonės veiklai. Paskolos suteikimo momentu, atsakovo sąžiningumas nėra vertinamas. Be to, kreditorių teisės buvo pažeistos ne suteikiant paskolą, o ją grąžinant tuo metu, kai įmonė turėjo finansinių sunkumų ir nepajėgė vykdyti prisiimtų savo įsipareigojimų.
4. Atsakovas, susigrąžindamas įmonei apskolintus pinigus, buvo nesąžiningas.
Viena, asakovas, būdamas įmonės direktoriumi, akcininku ir sudaryto sandorio metu netgi kasininku, vienintelis galėjo disponuoti įmonės lėšomis, jam buvo prieinama informacija apie įmonės finansinę būklę, todėl žinojo, kad įmonė kitų lėšų neturi ir ateityje tokio dydžio lėšomis nedisponuos, nes įmonė faktiškai veiklos nebevykdė. Taigi, paimti pinigus buvo vienintelė galimybė susigrąžinti lėšas, perduotas paskolų pagrindu.
Dauguma paskolos sutarčių, sudalytų tarp ieškovo ir atsakovo, buvo neterminuotos, vadinasi turėjo būti grąžintos tik pareikalavus. Iki 190 475, 00 Lt sumos įnešimo į BUAB „Memoria” kasą, pretenzijų atsakovas nereiškė, o kiti kreditoriai turėjo jau galiojančius reikalavimus į BUAB „Memoria”.
190 475, 00 Lt suma iš ieškovo kasos buvo išimta tą pačią dieną, kai šie pinigai buvo sumokėti įmonės UAB „Izobara tiekimas”. Atsakovas, būdamas direktoriumi net neketino šią sumą proporcingai paskirstyti visiem kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo reikalavimas bankroto byloje būtų tenkinamas tik trečiąja eile.
5. Paimdamas pinigus, atsakovas pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų tvarką.
Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo, kokias procesinės ar materialinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o faktiškai tik atkartoja ieškinio argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas į apeliacinį skundą atsikerta iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi atsiliepime į ieškinį, akcentuodamas, kad atsakovo atžvilgiu netaikytinas actio Pauliana institutas, nes jam taikyti nėra vienos iš esminių įstatymo nustatytų sąlygų - atsakovo nesąžiningumo.
Preziumuojant nesąžiningumą, taikyti actio Pauliana institutą galima tik, jei atsakovas, būdamas įmonės akcininkas ir direktorius, žinodamas, jog įmonė turi kreditorių ir yra arba gali tapti nemoki, pasiskolintų iš įmonės lėšas arba perimtų iš įmonės jai priklausantį turtą, kas apsunkintų įmonės galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Ginčo atveju yra visiškai priešingos aplinkybės - atsakovas, siekdamas gelbėti įmonę nuo bankroto, skolino įmonei lėšas ir atsiėmė tik dalį paskolos.
Tai, jog UAB „Memoria” atsakovui grąžino dalį skolos, neįtakojo įmonės bankroto. Grąžinus atsakovui dalį skolos, UAB „Memoria” toliau vykdė ūkinę veiklą, bankroto byla bendrovei buvo iškelta praėjus septyneriems mėnesiams po prievolės atsakovui dalinio įvykdymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovas S. M., būdamas ieškovo UAB ,,Memoria“ akcininku ir vadovu, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. paskolos sutarčių pagrindu įnešė į UAB ,,Memoria“ kasą 203 475 Lt savo asmeninių lėšų.
Pagal įrašus UAB ,,Memoria“ kasos knygoje atsakovui 2007 m. balandžio 10 d. grąžinta 15000 Lt; o 2009 m. liepos 2 d. - 190475 Lt paskolintų pinigų.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi UAB ,,Memoria“ iškelta bankroto byla. Paskirtas įmonės bankroto administratorius reikalauja 190 475 Lt paskolos grąžinimą atsakovui pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti jį grąžinti 190 475 Lt bankrutuojančiai UAB ,,Memoria“.
Apeliantas BUAB ,,Memoria“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad skolos grąžinimo sandoris bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių nepažeidė.
Teisėjų kolegija iš esmės su tokia apelianto pozicija sutinka ir pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 2 str. 2 d.).
Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 2 d.). Pagal ABĮ 14 straipsnio 2 dalį akcininkas neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Nesvarbu iš kur skolintos lėšos, tame tarpe akcininko bendrovei paskolintos lėšos yra bendrovės turtas, kuris turi būti naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įmonės bankroto administratorius yra bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių atstovas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 ir 14 p.), todėl jis atstovaudamas kreditorių interesus turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, remdamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas bemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės
Nagrinėjamoje byloje atsakovui paskolinus bendrovei 190475 Lt, šie pinigai tapo bendrovės turtu, o jis pats tapo bendrovės kreditoriumi, turinčiu tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti kreditoriai. Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, 190475 Lt paskolą, jo paties patvarkymu, atsiėmė 2009 m. liepos 2 d., kai bendrovė buvo skolinga kitiems kreditoriams: UAB ,,Alguva“ - 3502 Lt, ŽŪB ,,Viltis“ - 2328,13 Lt, UAB ,,Senukų prekybos centras“ - 1344,65 Lt, UAB ,,Vilsta“ -9298,40 Lt, UAB ,,Kerista“ - 3 621,27 Lt, UAB ,,Archisetus“ - 19470 Lt, UAB ,,Vasmangas“ -811,77 Lt ir kt.
Ieškovas neteigia ir neįrodinėja, kad UAB ,,Memoria“ tuo laiku, kai atsakovas sau susigrąžino bendrovei suteiktą paskolą, buvo nemokus, ar dėl šios priežasties tapo nemokiu, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovas suteikė pirmenybę savo paskolos susigrąžinimui, kitiems kreditoriams priklausančios sumos nebuvo sumokėtos, o bendrovė tapo nemoki ir nėra jos turto, pakankamo patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, todėl atsakovui susigrąžinus paskolą buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių teisės pažeidžiamos ir tais atvejais, kai skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Byloje pateikti duomenys, kad BUAB ,,Memoria“ kreditorių reikalavimų bendra suma yra 219 262,02 Lt, kurios neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovas, susigrąžinęs įmonei suteiktą paskolą, suteikė pirmenybę sau, kaip kreditoriui, sumažino įmonės turto kiekį bei pablogino mokumo būklę taip, kad dėl ginčijamo sandorio bankrutuojanti įmonė nepajėgi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi ir žinodamas, kad bendrovė turi kreditorių, su kuriais neturi galimybių atsiskaityti, susigrąžindamas jam suteiktą paskolą suprato, jog tuo pažeidžiami kreditorių interesai. Esant tokioms aplinkybėms pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris keičiamas ieškinio reikalavimą dėl priteisiamos sumos patenkinant pilnai.
Patenkinus ieškinį iš atsakovo S. M. į valstybės biudžetą priteistina 3 202 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Memoria“ (į.k. 182914751) naudai iš atsakovo S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 190 475 Lt.
Priteisti iš atsakovo S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4810 Lt žyminio mokesčio ir 22, 60 Lt pašto išlaidų.