Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

2022-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-40-831/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-02-09Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-09
Bylos Nr.
A20.-40-831/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00168-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vitalijus Krivičius (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Byla Nr. A20.-40-831/2022
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00168-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant vertėjui H. I.,dalyvaujant užsieniečiui A. Y. (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui P. V.,dalyvaujant VSAT prie LR VRM Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Irako Respublikos piliečio A. Y. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato P. V. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo A. Y. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. Y. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje G. V. g. 27-62, Vilniuje, nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) apie savo buvimo vietą.

Pareiškime nurodė, kad užsienietis A. Y. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra apgyvendintas Kybartų pataisos namuose. Toks jo apgyvendinimas yra reglamentuotas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5 str. 6 d., t.y. ši norma sako, kad „prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sąlygos jo apgyvendinimo vietoje yra nežmoniškos, jis negali gauti jam tinkamo maisto, pablogėjus oro sąlygoms užsienietis šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis su dideliu kiekiu kitų užsieniečių, neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų bei avalynės. Be to, užsieniečio apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui - jis negali niekur išeiti, pasivaikščioti ar išeiti apsipirkti, negali normaliai naudotis ryšio priemonėmis, kas labai apsunkina jo bendravimą su artimaisiais ir galimybę geriau apsirūpinti maistu, pakeisti aplinką, pasivaikščioti ir už stovyklos ribų. Todėl dabartinis užsieniečio statusas ir jo vadinamasis „laikinas apgyvendinimas“ esminiai prieštarauja LR Konstitucijos 20 str., įtvirtinančiam garantijas, jog nė vienas asmuo nebūtų sulaikytas ar suimtas savavališkai, o sulaikytas ar suimtas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas teismui, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Nors Pareiškėjas į Lietuvą atvyko dar vasarą, iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Taip pat toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys su Pareiškėju esminiai prieštarauja 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 str. Pareiškėjas šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, tačiau jam tikrai gali ir turėtų būti suteikiama galimybė išeiti ir pasivaikščioti apgyvendinimo vietos ribų, nes jis nėra sulaikytas (sulaikyti galima tik teismo sprendimu), o jam taikomas režimas praktiškai prilygsta sulaikymui griežčiausiomis sąlygomis, kas visiškai nėra proporcinga ir adekvatų jo teisinei padėčiai. Nėra jokio teisinio pagrindo maksimaliai riboti jo judėjimo laisvę. Pareiškėjas prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo, t.y. priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 str. 2 d. 4 p. Centre, kaip ir iki šiol, jis būtų aprūpintas maistu, gyvenamąja vieta, būtiniausioms reikmėmis, paslaugomis, tačiau turėtų galimybę išeiti už Centro ribų bent trumpam ir taip pasirūpinti savo psichologine sveikata, pasivaikščioti.

A. Y. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas P. V. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė.

Užsienietis paaiškino, kad jis yra sulaikytas ir apgyvendintas Kybartų pataisos namuose. Apgyvendinimo vietoje sąlygos labai prastos: yra šalta, nėra šiltų rūbų, vieta perpildyta, sunku išsiskalbti drabužius ir pasirūpinti higiena. Atsižvelgdamas į tai, Užsienietis sudarė nuomos sutartį dėl apsigyvenimo kitose patalpose, kuriose jis galėtų oriai gyventi patogesnėmis sąlygomis, jaustųsi geriau psichologiškai ir kt.

VSAT atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad A. Y. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Jis neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką. pažymėjo, kad pareiškėjas Kybartų Užsieniečių registracijos centre gyvena įstatymo pagrindu.

Byloje liudininke buvo apklausta N. P. nurodė, kad jau kurį laiką bendrauja su A. Y. (duomenys neskelbtini). Su juo buvo susitikusi Maskvoje. Lietuvoje bendravo Pabradėje bei Kybartuose. Ji pasiruošusi suteikti jam gyvenamą plotą, planuoja tuoktis.

VSAT atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad užsieniečio apgyvendinimo sąlygos yra prilyginamos alternatyviai sulaikymo priemonei t.y. apgyvendinant valstybės sienos apsaugos tarnyboje, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taip pat migracijos departamentas jau yra išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą yra priėmęs sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos į jo kilmės valstybę, asmuo šį sprendimą buvo apskundęs, Migracijos departamento pirmoji skundų komisija yra išnagrinėjusi asmens skundą ir 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą skundą apmesti, kaip nepagrįstą. Be to reikėtų vertinti ir tą aplinkybę, kad užsienietis jau buvo pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apklausos metu policijos pareigūnams užsienietis nurodė, kad iš Užsieniečių registracijos centro pabėgo dėl to, kad norėjo išvykti į Lenkiją ir šiam tikslui buvo susiradęs asmenį, kuris už pinigus turėjo jį nuvežti į Lenkiją. Iš to galima spręsti, kad užsienietis nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos apgyvendinimo tvarkos bei yra šiurkščiai ją pažeidęs. Be to, kaip matyti iš byloje esančių tarnybinių pranešimų užsienietis tiek su kitais užsieniečiais, tiek su darbuotojais elgiasi nepagarbiai, konfliktuoja, toks asmens elgesys negali būti vertinamas, kaip bendradarbiavimas. Mano, kad toks užsieniečio elgesys yra reikšmingas vertinant riziką, kad užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos vengdamas galimo išsiuntimo ir nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Nurodė, kad Užsieniečio gyvenimo sąlygos yra pakankamos, užtikrinančios visus minimalius poreikius, gal tik su plotu yra problema, bet ta problema sprendžiasi kasdien, kadangi daliai užsieniečių yra suteikiamas prieglobstis, dalis sutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį, užsieniečių skaičius kas dieną mažėja. Kas liečia maitinimą, maitinimas pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus, maitinimas yra tiekiamas pagal nustatytas mitybos normas, ko netenkina, gali apsipirkti parduotuvėje, kurioje galima ir užsakyti norimus produktus. Asmuo be jokių ribojimų gali išeiti į lauką nuo 6 ryto iki vakaro 10 valandos, naudotis mobiliuoju telefonu, internetu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. Užsienietis buvo aptiktas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną (2021 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas, b. l. 87). Byloje nėra duomenų apie priimtus teismo sprendimus dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S48281 nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į Irako Respubliką, uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, duomenis dėl perspėjimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (t. 1 b. l. 119–127). Migracijos departamento pirmoji skundų komisija yra išnagrinėjusi asmens skundą ir 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą skundą apmesti, kaip nepagrįstą (t. 2, b.l. 31-32).

2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu Užsieniečio pareiškimas, kuriuo buvo prašoma skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, buvo atmestas.

2022 m. sausio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Irako Respublikos piliečio A. Y. (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. 2021 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas panaikintas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nors ir analizavo faktines aplinkybes, tačiau nevertino, ar Užsieniečiui taikoma priemonė atitinka de facto sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę bei nenagrinėjo Užsieniečio argumentų dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Centre.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje aspektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Redakcija: 48 - 2021-12-23 (nuo 2022-01-01)) (toliau Įstatymas).

Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre. Užsienietis manydamas, kad jo apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, kreipėsi į teismą su pareiškimu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (minėtos nutarties 28 punktas) arba gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas. Atsižvelgiant į tai užsieniečiui šiuo metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra teisėtas.

Įvertinus pareiškėjo, jo atstovo ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl laikymo sąlygų, tai, kad užsienietis yra apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre, jo judėjimas ribojamas tik užsieniečių registracijos centro teritorijoje, neišeinant iš užsieniečių registracijos centro, jis gali bendrauti su kitais centre apgyvendintais asmenimis, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jam taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Tiek Užsienietis, tiek ir jo Atstovas akcentavo, kad Kybartų užsieniečių registracijos centras buvo įsteigtas čia buvusių pataisos namų patalpose ir jas vertino kaip netinkamas gyventi. Užsienietis iš esmės akcentavo privatumo trūkumą bei netinkamą maitinimą.

Įstatymo 5 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Užsieniečiai Kybartų užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinti 2021 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV- 748 patvirtintu „Laikinojo užsieniečiu apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašu“, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 patvirtintomis „Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklėmis“.

Teismui pateiktos Kybartų užsieniečių registracijos centro patalpų nuotraukos patvirtina, kad bendro naudojimo patalpos yra tvarkingos, apstatytos baldais, teritorijoje yra sporto aikštynai su inventoriumi, yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems skalbti ir tvarkyti savo rūbus, pirktis bei gamintis maistą, jei tam būtų poreikis. Matoma netvarka gyvenamosiose patalpose nuo Kybartų užsieniečių registracijos centro administracijos pastangų nepriklauso, kadangi tvarką šiose patalpose palaiko patys Užsieniečiai. Atsižvelgiant į tai Užsieniečio argumentai dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Centre yra nepagrįsti ir atmestini.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

Kaip matyti iš bylos medžiagos A. Y. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su grupe asmenų. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui priimtas nepalankus sprendimas prieglobsčio suteikimo byloje. Be to Užsienietis jau buvo pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro Pabradėje, po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų Vilniuje. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai tvirtinti, kad užsienietis nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos apgyvendinimo tvarkos bei yra šiurkščiai ją pažeidęs. Vien ta aplinkybė, kad liudytoja N. P. sudaro galimybę Užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje G. V. ir išreiškė pageidavimą su juo susituokti, neužtikrina to, kad po apgyvendinimo jis iš nurodomos gyvenamosios vietos nepasišalins. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir šiuo metu nėra pagrindo užsieniečiui skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, negu jam šiuo metu yra taikoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsniu, 118 straipsniu,

nusprendžia:

A. Y. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) , atstovaujamo advokato P. V. prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Vitalijus Krivičius