Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini), dėl kurios prašymo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą atstovams Arūnui Marcinkevičiui, Kęstučiui Ožiūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Teisėjas, išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) skundą, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 15d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį.

UAB (duomenys neskelbtini) skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylų procesą prieš Lietuvos Respublikos Seimo narį A. M. . Skunde nurodoma, kad Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendra tvarka. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad šiuo atveju Seimo sutikimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka nereikalingas.

Teismo posėdyje atstovai prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atsisakyta teisme pradėti privataus kaltinimo bylos procesą ir vadovaujantis BPK 409 straipsnio 1 dalimi skundo medžiaga būtų perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, kad 2007 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo bei šmeižimo. Generalinės prokuratūros prokuroras 2007-05-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Prokuroras nutarime nustatė, kad BK 154 straipsnis saugo tik žmogus garbę ir orumą, todėl ši veika negali būti padaryta prieš juridinį asmenį. Atsižvelgiant į tai, prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais.

UAB (duomenys neskelbtini) BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apskundė minėtą prokuroro nutarimą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėja 2007-06-19 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) skundą patenkino ir panaikino 2007-05-25 prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį neatsižvelgė, jog siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn ypatingą subjektą –Seimo narį.

Generalinės prokuratūros prokuroras apskundė 2007 m. birželio 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkei. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkė 2007-07-12 nutartimi atmetė prokuroro skundą ir paliko galioti 2007-06-19 nutartį. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Generalinės prokuratūros prokuroras, tokiais pat motyvais kaip ir 2007-05-25 nutarime, dar kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) apšmeižimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundas tenkintinas iš dalies. Nutartis naikintina, nes teismas netinkamais motyvais, neišsprendęs visų parengiamųjų pareiškimo priėmimo klausimų bei nepagrįstai nustatęs aplinkybę, dėl kurios procesas negalimas, atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad Seimo sutikimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka už šmeižimą yra nereikalingas. Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje, Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje esančios normos įtvirtina Seimo nario imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ir pagal BK 154 straipsnį. Seimo narys bendrais pagrindais (be Seimo sutikimo) negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už jokią nusikalstamą veiką, taip pat ir šmeižimą. Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalis įtvirtina Seimo nario idemnitetą - absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą: balsavimus ir kalbas Seime, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose. Tačiau jei vykdydamas šias pareigas Seimo narys tyčia paskleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal bendras BPK numatytas teisines procedūras - privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Tačiau kad vyktų toks baudžiamasis procesas, taip pat reikalingas Seimo sutikimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamos normos, reglamentuojančios Seimo nario ribotą imunitetą baudžiamajai jurisdikcijai.

Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad norėdama pradėti privataus kaltinimo procesą ir paduodama skundą UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti Seimo sutikimą. Tokio sutikimo gavimo galimybės privataus kaltinimo bylų proceso tvarka juridiniam asmeniui, siekiančiam inicijuoti Seimo nario baudžiamąjį persekiojimą, įstatymai nenumato.

Teismas nutartyje nurodė, kad jis neįgalintas kreiptis į atitinkamą instituciją dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Išties baudžiamojo proceso taisyklės nereglamentuoja, kaip turi elgtis teismas, norėdamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą Seimo nariui pagal juridinio asmens pareiškimą. Pagal Seimo statuto nuostatas vienintelis Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn prašytojas gali būti Generalinis prokuroras ( Seimo statuto 23 straipsnis). Jo vadovaujama institucija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) šmeižimo. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Generalinės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB (duomenys neskelbtini) apšmeižimo, nustatęs, kad nusikalstama veika- šmeižimas - gali būti padaroma tik prieš žmogų, fizinį asmenį. Prokuroro nuomone, juridinio asmens šmeižimas baudžiamąja teisine prasme negalimas. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šis prokuroro nutarimas būtų buvęs UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso normų tvarka apskųstas ir panaikintas.

Teismas, priimdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) skundą ir vėliau spręsdamas BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje numatytus klausimus, aukščiau išdėstytų aplinkybių nežinojo, atidžiai parengiamųjų procesinių veiksmų, reglamentuotų BPK 412 straipsnyje, 412¹ straipsnio 1 dalyje neatliko. Juos pakartotinai atliekant būtina įvertinti, ar uždaroji akcinė bendrovė, atsižvelgiant į BK 154 straipsnio 1 dalyje esančius šmeižimo sudėties požymius, gali ginti savo teises privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Būtina atsižvelgti į BPK 28 straipsnio 1 dalies normą, apibrėžiančią, kas baudžiamajame procese gali būti nukentėjusiuoju, BPK 408 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kas gali ginti savo teises privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. Kartu reikėtų įvertinti, kokie įstatymai numato kitas juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynybos priemones, ar jomis buvo pasinaudota. Jei būtų įvertinta, kad nėra kliūčių priimti juridinio asmens pareiškimą, būtina patikrinti, ar išties nėra kitų aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių procesas negali būti pradedamas. Tais atvejais, kai iš anksto aišku, kad norimam patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmeniui negalės būti pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, baudžiamasis procesas neturi prasmės.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą nei BPK XXX skyriuje esančiose taisyklėse, nei kitose BPK normose nepatikėtas spręsti išimtinei baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Spręsti šiuos klausimus reikėtų laikantis bendrųjų bylos parengimo nagrinėti teisme taisyklių, paskiriant teisėją, kuris rengs bylą nagrinėti teisme.

Skunde esantis prašymas pačiam nagrinėjančiam skundą aukštesniajam teismui pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Seimo narį ir skundo nagrinėjimo metu gautas papildomas prašymas vadovaujantis BPK 409 straipsnio 1 dalimi skundo medžiagą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti negali būti išspręsti šioje proceso stadijoje ir šio teismo, nes iš pradžių šioje nutartyje minimus klausimus pirmiausiai turi išspręsti žemesniojo teismo teisėjas.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal UAB (duomenys neskelbtini) skundą, ir skundą grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo nuo priėmimo stadijos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.