- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- AN2-262-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00912-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2020 m. liepos 9 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal 2020 m. birželio 8 d. Institucijoje gautą L. R. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini), restorano (duomenys neskelbtini) klientai prie restorano pastatytų staliukų būdami neblaivūs kėlė triukšmą – šūkavo, keikėsi, be to, restorano kieme buvo vykdoma veikla iki 24.00 val., nors karantino metu kavinių darbo laikas buvo ribojamas iki 23.00 val. Pareiškėja nurodė, kad įvykio metu buvo trikdoma jos ir jos šeimos narių rimtis, ji negalėjo miegoti ir tinkamai pasiruošti kitos dienos darbui, todėl prašė nubausti restorano (duomenys neskelbtini) vadovą už karantino taisyklių pažeidimą ir viešosios tvarkos trikdymą. Šį Institucijos priimtą nutarimą pareiškėja L. R. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos L. R. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimo dalį dėl nutraukto administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį ir nutarė šią bylos dalį grąžinti Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Dėl kitos dalies Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos skundas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį bei tenkinti visą jos skundą bei, panaikinus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2020 m. liepos 9 d. nutarimą, grąžinti bylą administracinių nusižengimų tyrimo atlikimui.
3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatą su pareiškimu dėl to, kad 2020 m. birželio 4 d. jos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančio restorano (duomenys neskelbtini) klientai po 23 val. lauke prie staliukų triukšmavo – šūkavo ir keikėsi, todėl ji du kartus skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112, o į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, buvo žadama išsiskirstyti po 10 minučių, tačiau triukšmas tęsėsi iki pat 24 val., todėl buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir pažeistos karantino taisyklės. Apeliantė nurodo, jog Institucija 2020 m. liepos 9 d. nutarimu nutraukė administracinės teisenos bylą restorano (duomenys neskelbtini) savininkui, nes policijos pareigūnai triukšmo neužfiksavo ir restorano veikla buvo vykdoma lauke, todėl jo veiksmuose nebuvo nustatyti ANK straipsniuose numatyti pažeidimai. Apeliantės nuomone, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, o tyrėja rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) savininko paaiškinimu, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nepareikalautas leidimas veiklai vykdyti viešoje vietoje.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-03 įsakymu Nr. AD1-2014 (2016 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-76 redakcija) „Dėl prekybos ir paslaugų teikimo Klaipėdos miesto viešose vietose prašymų leidimams gauti priėmimo, derinimo, leidimų, dublikatų išdavimo, prekybos ir paslaugų teikimo laiko apribojimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta tvarka ir dokumentai, kuriais remiantis išduodamas leidimas prekiauti ir teikti paslaugas Klaipėdos miesto viešosiose vietose. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2020-06-01, TAR, 2020, Nr. 2020- 11175) nėra panaikinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-03 įsakymu Nr. AD1-2014 numatyta leidimų išdavimo tvarka, tik ribojama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla nuo 8 iki 23 valandos, o darbo laiko ribojimas netaikomas: kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais; kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse.
3.3. Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas, konstatuodamas, jog nebuvo reikalinga tirti, ar restoranui buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą viešose vietose, neatsižvelgė į tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra nustatyta tvarka leidimų išdavimui. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad skunde Apylinkės teismui ji nenurodė, jog būtina tikrinti restorano veiklą, tik manydama, jog, siekiant nustatyti, ar nepadarytas administracinis nusižengimas, būtina atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, ar restoranas turi leidimą veiką vykdyti viešoje vietoje, nes tuo remiamasi nutraukiant administracinės teisenos bylą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog viešąja erdve galima laikyti tą teritoriją, kuri prasideda už kiemo vartų, todėl gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų bulvarai, parkai, aikštės, skverai yra viešoji erdvė, tik jų paskirtis yra skirtinga. Nurodo, jog gatvės, šaligatviai ir takai skirti susisiekimui, patekimui iš vienos į kitą, o aikštės, parkai, skverai yra tos vietos, kurios turi būti skirtos žmonių susibūrimas, šventėms, renginiams, kasdieniam laiko praleidimui (viešosios erdvės samprata). Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, jog restoranas yra gyvenamojo namo pirmame aukšte, nėra įrengta jokia terasa, staliukai pastatyti ant šaligatvio, todėl nėra pagrindo sutikti su Apylinkės teismo teiginiu, jog restoranas nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 reikalavimų. Apeliantės manymu, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nuspręsdama neriboti maitinimo organizavimo laiko atvirose erdvėse, negalėjo numatyti, jog atviroji erdvė bus interpretuojama savaip, bei numatyti visus atvejus, kai maitinimo organizavimas yra draudžiamas. Apeliantės manymu, tokia atvirosios erdvės interpretacija ir leidimo prekybos nereikalingumas sudaro sąlygas visiškai betvarkei, t. y. bet koks fizinis ar juridinis asmuo galės įsirengti kasdieninio laiko, švenčių, renginių praleidimą bet kurioje miesto vietoje. Apeliantei tokiu atveju kyla klausimas, kam tuomet reikalingos teritorijos raudonosios zonos aplink namą, žemės ir kiti mokesčiai. Apeliantės nuomone, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes ir jos skundo dalį atmetė nepagrįstai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininkas nurodo, jog su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
7. Apeliaciniu skundu pareiškėja L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria palikta galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 9 d. nutarimo dalis, kuria nutraukta administracinė teisena restorano (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį dėl karantino taisyklių pažeidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija pagrįstai nutraukė administracinę teiseną šioje dalyje, kadangi nebuvo nustatyti ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl ir ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pagrįsta ir teisėta.
8. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
9. Iš šioje administracinėje byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio dieną, t. y. 2020 m. birželio 4 d., Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas. Tuo metu galiojusio 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (nauja redakcija nuo 2020-06-01 (TAR, 2020, Nr. 2020-11175). 4.2.2. punkte numatyta, kad viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla vykdoma nuo 8 iki 23 valandos. Darbo laiko ribojimas netaikomas, kai viešasis maitinimas organizuojamas atvirose erdvėse (4.2.2.2 pap.). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja L. R. 2020 m. birželio 4 d. du kartus – 23.14 val. ir 23.34 val. kreipėsi į policiją dėl to, kad restorano (duomenys neskelbtini) klientai lauke garsiai šūkauja, triukšmauja, trukdo jai ir jos šeimai ilsėtis. Pareiškėja L. R. pareiškime policijai nurodė, kad karantino kavinių darbo laikas ribojamas iki 23.00 val., todėl prašė restorano vadovą nubausti už karantino taisyklių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucija, nutraukusi administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, tiek pirmosios instancijos teismas, palikdamas šią Institucijos nutarimo dalį nepakeistą, pagrįstai nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju restorano (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, jog pareiškėja L. R. į policiją kreipėsi dėl to, jog kavinės klientai buvo aptarnaujami ir kėlė triukšmą lauke, t. y. atviroje erdvėje šalia kavinės, tačiau pareiškime nebuvo nurodytos jokios aplinkybės apie tai, kad, pažeidžiant minėto Vyriausybės nutarimo 4.2.2. punkto reikalavimus, kavinės klientai buvo aptarnaujami kavinės viduje po 23 val. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog šiuo konkrečiu atveju Institucija neturėjo jokio teisinio pagrindo tirti visos restorano (duomenys neskelbtini) veiklos ir vertinti, ar kavinė turi leidimą vykdyti veiklą lauke ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija pagrįstai konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad 23.00 val. buvo vykdoma restorano (duomenys neskelbtini) veikla, todėl ir nėra pagrindo konstatuoti, jog karantino metu galėjo būti pažeistos civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių.
10. Apeliantė skunde nurodo, jog, jos nuomone, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, o tyrėja rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) savininko paaiškinimu, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nepareikalautas leidimas veiklai vykdyti viešoje vietoje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies pripažino šiuos pareiškėjos skundo argumentus, savo iniciatyva atliko daugumą procesinių tyrimo veiksmų pats, t. y. apklausė teisme pačią pareiškėją L. R., įvykio liudininką Š. J., restorano (duomenys neskelbtini) savininką M. F. (M. F.), išklausė pareiškėjos pateiktą garso įrašą ir, atsižvelgdamas į tai, kad bylos medžiagoje yra užfiksuoti duomenys, leidžiantys manyti, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti pažeisti ANK 488 straipsnio 1 dalies reikalavimai, skundžiamo nutarimo dalį dėl viešosios rimties sutrikdymo panaikino ir bylą grąžino Institucijai iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos L. R. apeliacinio skundo argumentai ir jos subjektyvus karantino taisyklių bei viešosios vietos sampratos suvokimas nepaneigia pagrįstų ir teisėtų pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių nebuvimo restorano (duomenys neskelbtini) savininko veiksmuose.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja pagrįstai 2020 m. liepos 9 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną restoranui (duomenys neskelbtini) dėl karantino taisyklių nesilaikymo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai dar kartą įvertino faktines bylos aplinkybes, Institucijos surinktą administracinio nusižengimo medžiagą, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai tik iš dalies tenkino pareiškėjos L. R. skundą, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos L. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 12d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.