Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Arūno Kaminsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 55–57).

Motyvuojamoji dalis

Dalyje byla nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 1180,37 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 31, 32), tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui buvo mokama mažesnė pensija nei paskirtoji (b. l. 36). Pareiškėjas 2013 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jam mokama sumažinta pensija bei priimti sprendimą mokėti visą paskirtą pensiją bei išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (b. l. 33). VRM skundžiamu 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 1D-4580(11) (b. l. 34–35) paaiškino pareiškėjui, kokiu pagrindu jam mokama sumažinta valstybinė pensija bei nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, be to, Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos, VRM 2013 m. neturi galimybės padengti pensijos nepriemokos. VRM taip pat informavo, jog šiam tikslui skirtas lėšas įtrauks į rengiamą 2014 m. valstybės biudžeto projektą, todėl su pareiškėju planuoja atsiskaityti 2014 m. 1 ketvirtyje.

Taigi byloje ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Nustatyta, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėn. buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis, o vėliau ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjas siekia, kad jam būtų išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažintos pensijos dalis, todėl teismas toliau nagrinės tik šios nepriemokos priteisimo pareiškėjui klausimą.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., be kita ko, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjo valstybinė pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis (b. l. 36).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, taigi darytina išvada, jog pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., ką pripažįstą ir pats pareiškėjas, tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2013 m. gegužės 21 d. (b. l. 9), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas pasiūlė pareiškėjui teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas tokia savo teise pasinaudojo ir pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo (b. l. 58–59), tačiau pastarajame jokių svarbių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nenurodė, o iš esmės teigė, kad termino kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vis dėlto nepraleido. Taigi, teismas, nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu terminas skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti galėtų būti atnaujintas, daro išvadą, kad bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 20949,88 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 p. pagrindu. Pažymėtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas pažymi, kad 3 metų terminas nustatytas kreipimuisi į teismą, o ne į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą dėl pensijos išmokėjimo. Be to, net ir tuo atveju, jei terminas būtų skaičiuojamas nuo kreipimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, pareiškėjas vis tiek būtų šį terminą praleidęs, kadangi su prašymu į VRM jis kreipėsi tik 2013 m. balandžio 25 d.

Teismas taip pat pažymi, kad nutraukus bylą dėl pensijos nepriemokos pritesimo, nėra pagrindo panaikinti ir skundžiamo VRM 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1D-4580(11), tuo labiau, kad juo pareiškėjas, be kita ko, informuojamas apie tai, kad VRM su pareiškėju numato atsiskaityti 2014 m. 1 ketvirtyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti minėtą VRM sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 102 str., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-592-629/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01688-2013-2) pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.