Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-39-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
T-39-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Byla Nr. T-39-753/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 9 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-877 nutarta taikyti nuteistajam A. J., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 10 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 31 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 32 balų. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą 22 kartus skatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – įgijo staliaus, baldžiaus specialybes, dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, dalyvauja Nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu už padarytą nusikaltimą jis prisiima atsakomybę, savo vaidmens neminimizuoja. Socialiniai ryšiai su artimaisiais palaikomi. A. J. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma teismui nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.

A. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 17 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2003 m. spalio 13 d., pabaiga – 2020 m. spalio 13 d.

Anksčiau teistas – Rokiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pateiktame atsiliepime nurodyta, jog Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J. turi būti atmestas kaip nepagrįstas, kadangi, išanalizavus surinktą medžiagą, manytina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos pažeistų teisingumo ir bausmės proporcingumo principus – A. J. įvykdė 2 labai sunkius nusikaltimus, kurių pasekmės yra negrįžtamos, neatlikta ženkli paskirtos bausmės dalis.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Motyvuojamoji dalis

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programose aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Teismas, įvertinęs 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-877 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad jis yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tęsia darbą, šiuo metu nepažeidinėja nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, po paskutinės gautos (nebegaliojančios) nuobaudos ne kartą skatintas, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigiami nuteistojo A. J. elgesio pokyčiai buvo įvertinti – 2016 m. birželio 22 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis už dviejų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK XVII skyriuje t. y. už nusikaltimus žmogaus gyvybei, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, padarymą (nužudė du žmones). Nuteistasis teisme savo kaltės nusikaltimų padaryme nepripažino. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuteistasis anksčiau buvo teistas už apysunkio nusikaltimo padarymą. Jo atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis iš to išvadų nepadarė ir šiuo metu bausmę atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Išlieka aktualus nuteistojo kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. J. nesielgė tinkamai ir padarė 11 režimo reikalavimų pažeidimus, 10 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, t. y. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, laikė uždraustus daiktus. Šie pažeidimai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai taip pat leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-877 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė