Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir I. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. D. 2015-07-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-328/2006 nutraukė V. D. ir I. T. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas paaiškino, kad teismo 2008-06-03 nutartimi procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas, nes paaiškėjo, jog I. T. nebuvo išreiškusi savo valios dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 teismo 2006-01-23 sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo panaikintas ir pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu buvo paliktas nenagrinėtu. Pareiškime nurodoma, kad 2013-05-28 I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl V. D. kaltės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog I. T. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su A. L.. Pareiškėjas teigė, kad naujos santuokos sudarymo aplinkybė nebuvo žinoma atnaujintos civilinės bylos Nr. 2-1441-637/2010 dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, todėl žinodamas šią aplinkybę teismas galimai būtų palikęs galioti teismo 2006-01-23 sprendimą, kuriuo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjas tvirtino, kad apie naują I. T. santuoką sužinojo tik 2015-05-22, kai I. T. advokatas pateikė teismui santuokos liudijimą, todėl pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Dėl to pareiškėjas teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 pagal pareiškėjų V. D. ir I. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-09 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant I. T.. Teismas konstatavo, kad pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas 2015-10-21 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad teismui atnaujinus procesą dėl santuokos nutraukimo pagal suklastotą prašymą, kita nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl santuokos nutraukimo turėtų būti sustabdyta pagal LR CPK 163 str. 3 p. nuostatas. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad įstatymas nenumato, kad procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu teisme jau yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjas teigė, kad pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo jis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Dėl to pareiškėjas teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutartimi paskirtą 200 Eur dydžio baudą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-27 nutartimi pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino. Teismas konstatavo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui paskirta už nesąžiningą ir nepagrįstą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimą, dėl kurio I. T. patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas ir nepatogumus, o teismas papildomas laiko ir darbo sąnaudas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog bauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, todėl jo prašymą dėl baudos panaikinimo teismas atmetė.

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-09 nutartimi pareiškėjui paskirtą baudą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo jis savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Apeliantas paaiškino, jog į teismą dėl proceso atnaujinimo jis kreipėsi dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi buvo įteisinti įstatymo draudžiami poligaminiai santykiai, nes I. T. sudarė naują santuoką. Apeliantas teigė, kad sudarydama naują santuoką I. T. išreiškė savo sutikimą dėl santuokos nutraukimo su pareiškėju, todėl žinodamas šią aplinkybę teismas civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 būtų priėmęs kitokį procesinį sprendimą. Skunde nurodoma ir tai, kad I. T. dėl pareiškimo pateikimo nepatyrė jokių neigiamų pasekmių ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo jis savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Apeliantas paaiškino, jog į teismą dėl proceso atnaujinimo jis kreipėsi dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi buvo įteisinti įstatymo draudžiami poligaminiai santykiai, nes I. T. sudarė naują santuoką. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs LR CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (LR CPK 95 str. 2 d.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama konkrečioje byloje nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl LR CPK 95 str. nurodytų aplinkybių buvimo turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-979-637/2006 nutraukė V. D. ir I. T. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 teismo 2006-01-23 sprendimas buvo panaikintas ir pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu paliktas nenagrinėtu. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutarties matyti, jog pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo buvo paliktas nenagrinėtu dėl to, jog pareiškėja I. T. nebuvo pasirašiusi pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškime dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių I. T. parašas buvo suklastotas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad už šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėjas buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-30 nuosprendžiu, kuris iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-10 nuosprendžiu. Taigi pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri buvo pradėta suklastoto dokumento pagrindu ir už tai pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Akivaizdu, kad tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina jo siekį įteisinti savo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-979-637/2006 sukurtus teisinius padarinius. Pažymėtina, jog šie tikslai nėra niekaip susiję su asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu ir pažeistų teisių gynimu, todėl negali būti laikomi sąžiningu proceso dalyvio elgesiu. Be to, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas kai teisme jau buvo nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad sudarydama naują santuoką I. T. išreiškė savo sutikimą dėl santuokos nutraukimo su pareiškėju, todėl žinodamas šią aplinkybę teismas civilinėje byloje Nr. 2-1441-637/2010 būtų priėmęs kitokį procesinį sprendimą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Pažymėtina, kad santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kuri yra išreiškiama abiem sutuoktiniams pasirašant teismui teikiamą prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str.). Dėl to negalima sutikti su apelianto nuostata, kad naujos santuokos sudarymas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas kaip I. T. sutikimas nutraukti šalių santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Akivaizdu, jog teismui priėmus sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir vėliau paaiškėjus, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo suklastotas, šio pareiškimo pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas viso proceso metu naudojosi advokato pagalba, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos ir suprantamos. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Skunde nurodoma ir tai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas nesukėlė neigiamų pasekmių I. T. ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad I. T. naudojosi advokato pagalba pateikiant atsikirtimus į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat naudojosi advokato pagalba apeliaciniame procese. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog į bylą nebuvo pateikti įrodymai apie I. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas savaime nepatvirtina, jog tokios išlaidos nebuvo patirtos. Būtina įvertinti ir tai, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl tai pareikalavo atitinkamų pirmosios instancijos teismo darbo laiko sąnaudų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai paskyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutartį palikti nepakeistą.