Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

išnagrinėjęs E. J. (E. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, administracine tvarka bausto, gyv. Vilniaus r., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 57P-32676007-15 (toliau-protokolas ) 2015-06-20 buvo surašytas dėl to, kad 2015 m. birželio 19 d., apie 23.10 val., Vilniaus r., Nemėžio k., Statybininkų g., būdamas girtas, rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams atvykusiesiems pagal būdėtojo pranešimą, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rodė nepagarbą policijos pareigūnams, vedamas į tarnybinį automobilį pastūmė vyresnįjį patrulį O. K. bei pradėjo bėgti nuo policijos, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus sustoti nereagavo, jį pasivijus, vengė sulaikymo, pradėjo stumdytis, į teisėtus reikalavimus nusiraminti nereagavo, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 187 str. 2 d. (b.l 1).

E. J. kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą neprisipažino, paaiškino, kad minėtą dieną buvo mamos L. J. gimtadienis, su šeima sėdėjo prie stalo. Išvažiavus svečiams, pradėjus tvarkytis, įvyko konfliktas, kurio metu mama numetė telefoną ant žemės. Jis pasakė, kad telefonas brangiai kainuoja, tada mama su peiliu jam dūrė į šoną. Nors prašė kviesti medikus, atvyko ne medikai, o pareigūnai. Policijos pareigūnai jį išvežė iš namų. Kai pareigūnai vedė iš buto jis nesimušė ir nesistumdė, tiesiog buvo šoke ir susinervinęs, kad tokia situacija įvyko. Advokatei nepavyko paskambinti. Pasakė pareigūnams, kad jam kraujas bėga ir kad reikalingi medikai, bet jie nereagavo, todėl bandė pabėgti, nes suprato, kad jį veš į areštinę, o ne į ligoninę. Bandė bėgti, kad jam daktarai suteiktų medicininę pagalbą. Jis prašė pareigūnus kad reikia vežti į ligoninę, rodė žaizdą, jam kraujavo iš kairės pusės pilvo srities. Pareigūnai, jam bėgant, ar sakė stoti, negirdėjo, buvo šoke būsenoje ir labai išsigandęs. Jis sustojo, nes iš skausmo nebegalėjo bėgti. Pareigūnai bandė panaudoti elektrošoką, bet jis jiems pasakė, kad ,,gerai, niekur nebėgsiu“. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir nuvežė į komisariatą, po to į Vilniaus miesto areštinę, Kosciuškos g. Ten jo nepriėmė, nes liepė vežti į ligoninę. Tada pareigūnai nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur suteikė jam medicininę pagalbą, po to nuvežė areštinę. Prašo bylą nutraukti, nes jo manymu pažeidimo nepadarė, nes dėl susiklosčiusios situacijos buvo labai išsigandęs, nes buvo sužalotas peiliu ir pagalvojo, kad jam nebus suteikta medicinos pagalbą, nes atvažiavo ne medikai, o policija. Dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tokių veiksmų kaip surašyta protokole (b.l. ).

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas O. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas iš budėtojo dėl smurto. Atvykus į butą, pirma pamatė pranešėją L. J., kuri nurodė, kad sūnus prieš ją smurtavo. Smulkiai neprisimena koki sužalojimai buvo. Matėsi, kad pažeidėjas E. J. buvo girtas ir skundėsi, kad jis buvo sužalotas, tačiau žaizdos nenorėjo rodyti, atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Su pareigūnais jis bendravo įžūliai. Toliau jis bendravo su nukentėjusiąja L. J.. Ji nurodė, kad rašys pareiškimą. Po to jis bendravo su E. J., jis buvo priešiškai nusiteikęs, buvo nepatenkintas, kad jie atvažiavo, jiems kalbant, pertraukinėjo, kėlė balsą, tuo žemino policijos pareigūno garbę ir orumą dėl ko buvo įspėtas, jis nusiramino. Po to jie jį įkalbėjo, kad jis remiantis Smurto artimojoje aplinkoje įstatymu turi būti vežamas į policijos komisariatą. Jiems einat iš buto link kiemo E. J. jį pastūmė į nugarą ir pradėjo bėgti. Elektros šoko priemonę reikėjo panaudoti, kad E. J. būtų sulaikytas nuo pabėgimo. Prieš E. J. uždarant į komisariatą, nepastebėjo jokio kraujo. Neprisimena, ar jis prašėsi pagalbos (b.l. ).

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. F. parodė, kad buvo gautas iškvietimas. Atvykus duris atidarė E. J.. Jie pradėjo aiškintis, kas iškvietė. E. J. sakė, kad policijos nereikia, kad tai tik paprastas buitinis konfliktas. Jis paėmė paaiškinimą iš nukentėjusiosios L. J., kurio pagrindu E. J. buvo sulaikytas. E. J. nenorėjo važiuoti, jį įkalbinėjo apie 30 min., kol jis sutiko ir apsirengė. Jiems išeinant į laiptinę, E. J. pabandė bėgti. Pastūmė jo porininką ir pradėjo bėgti. Jie E. J. pasivijo, porininkas panaudojo elektros šoką. E. J. parodė, kad jam ant pilvo užklijuotas paleistas. Sakė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia, pats nuvažiuos. Kas po pleistru buvo E. J. nerodė, sake, kad tai nieko baisaus. Nukentėjusioji L. J. nurodė, kad sužalojo savo sūnų E. J.. E. J. elgėsi įžūliai. Negali pasakyti, ką jis tiksliai sakė, kaip įžeidė pareigūno garbę ir orumą. Tokiais veiksmais jis siekė išreikšti nepasitenkinimą dėl sulaikymo (b.l. ).

Apklausta liudytoja G. J. parodė, kad pažeidėjas jos vyras. Tą vakarą vyko anytos gimtadienis. Apie 10 val. vakare išsiskirstė svečiai, ji nuėjo migdyti vaiko. Jos vyras sėdėjo virtuvėje su telefonu, o anyta indus plovė. Anyta pradėjo reikalauti, kad vyras padėtų telefoną, nes kitaip išmes. Vyras atsakė, kad tai brangus telefonas. Po kelių minčių ji įėjo į virtuvę ir pamatė, kai anyta griebė peilį ir dūrė vyrui į šoną. Vyras nuėjo į vonią susitvarkyti žaizdos, labai greitai atvyko policija. Atvykę pareigūnai prisistatė, pasakė, kad vyrui reikės vykti į policijos komisariatą. Ji vyrui sakė, kad jis parodytų žaizdą. Pareigūnas R. F. nuėjo rašyti anytos pareiškimo. Ji prašė vyrą nuvežti į ligoninę, tačiau policijos pareigūnai sakė, kad jos vyras turi vykti į policijos nuovadą. Vyras apsirengė ir jį policijos pareigūnai išsivežė. Vyras sutiko vykti, jie ramiai, tyliai išvažiavo. Ar vyras pastūmė policijos pareigūną, ar bėgo nuo pareigūnų ji nematė. Neprisimena ar vyras prašę nuvežti į ligoninę. Jam nebuvo suteikta medicininė pagalba. Jis užsiklijavo žaizdą pleistru, nes ji kraujavo. Vyras policijos pareigūnams parodė žaizdą, ji kraujavo, tačiau jie neragavo. Namie vyras nieko nedarė, kad įžeistų policijos pareigūnus (b.l. ).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575- 6511/2010).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. J. dėl padarytų pažeidimų kaltu neprisipažino ir nurodė, kad buvo sužalotas peilių, buvo išsigandęs dėl savo sveikatos, pagalvojo, kad jam nebus suteikta medicinos pagalba, nes atvažiavo ne medikai, o policija. Dėl savo sveikatos būklės negalėjo atlikti tokių veiksmų kaip surašyta protokole.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 2 d. nurodyti pažeidimai gali būti įvykdomi tik tyčios kaltės forma, t.y. asmuo turi suprasti ir savo veiksmais siekti pasipriešinti policijos pareigūnų nurodymams ir įžeisti jų garbės ir orumą (LR ATPK 10 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pareigūnų tarnybinius pranešimus, apie tai, kad E. J. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų. Pačiuose tarnybiniuose pranešimuose neįvardinti tikslūs žodžiai, kuriuos pareigūnų atžvilgiu pavartojo E. J., todėl teismas negali įvertinti jų turinio. Teismas neturi pagrindo netikėti E. J. parodymais, kad jis pareigūnų neįžeidinėjo, tiesiog nesuprato kodėl buvo išvežamas, nes jis buvo sužalotas peiliu į pilvą, buvo išsigandęs dėl savo sveikatos, pagalvojo, kad jam nebus suteikta medicinos pagalba, nes atvažiavo ne medikai, o policija, todėl galimai tuo momentu ir nusikeikė, tačiau tokia reakcija buvo skirta ne policijos pareigūnams, o pačiai situacijai. Policijos pareigūnų atžvilgiui nesikeikė, jų orumo ir garbės neįžeidinėjo nei žodžiu, nei kūno gestais, nei elgesių. Vėliau eidamas prie tarnybinio automobilio nustūmė pareigūną ir bandė bėgti, tačiau kaip paaiškino pažeidėjas toks jo elgėsis buvo susietas su tikslu išsaugoti sveikatą, gyvybę, gauti medicinos pagalbą, kuri jam tuo metu buvo skubiai reikalinga. Kaip matyti iš teismui pateikto VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė“ paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija apžiūros protokolo, E. J. buvo suteikta medicininė pagalba, duoti vaistai, apdorota ir susiūta žaizda. Tai akivaizdu, kad pažeidėjas tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, buvo sužalotas ir jam buvo reikalinga medicinos pagalba. Kitų faktinių duomenų, kad paminėtomis policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis jie turėjo teisėtą pagrindą ją sulaikyti ir vežtis į policijos komisariatą, administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta. Tokiu būdu, tikėtina E. J. teisme išdėstyta versija, kad, nors jis prašė pareigūnų pagalbos, jie suėmė jį už rankų ir vedėsi į policijos automobilį. Todėl vėliau sekė, kad E. J. veiksmai traktuotini kaip neadekvati jo reakcija į teisėtų pareigūnų veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. vėliau buvo suteikta medicinos pagalba, užsiūta žaizda. Laikytina, kad kylančios abejonės traktuotinos E. J. naudai. Byloje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas įvykio aplinkybes. Ištirta faktinių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad administracinės teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai nepašalina visų abejonių dėl E. J. tyčios pasipriešinti policijos pareigūnams bei nevykdyti jų teisėtų reikalavimų.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. J. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, todėl atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 d., E. J. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- E. J. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2015/50264 kartu su dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu 2015-07-30 Nr. 5S-909 VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė“ grąžintinas šiai įmonei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.

nutarė:

E. J. (E. J.), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-1344-269/2015 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 1 d. bei 187 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- E. J. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2015/50264 kartu su dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu 2015-07-30 Nr. 5S-909 VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninė“ grąžinti šiai įmonei.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.