- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1432-187/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00868-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- UAB „D.“
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant ieškovės R. V. atstovams M. K. ir advokatui A. I., atsakovės UAB „D.“ atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB “D.”, juridinio asmens kodas 303134477, dėl perduoto avanso pagal rangos sutartį, penkių procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės UAB „D.“ perduotą 14481,00 eurų (50 000,00 litų) avansą, penkių procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 11-13 b. l.).
Ieškovė ieškinyje nurodė, o teismo posėdžio metu jos atstovai parodė, kad ieškovė su atsakove 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarė jai priklausančių poilsio pastato statinių ir kiemo įrenginių, adresu (duomenys neskelbtini), statybos remonto, montavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei, kad rangos sutarties ir darbų vykdymą pradeda 2014-09-23 ir baigia 2014-12-10, darbai vykdomi pagal su ieškove suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką. 2014-09-20 ieškovės atstovas atsakovei pagal kasos pajamų orderį perdavė 50 000,00 litų (14481,00 eurų) avansą. Sutarties 7.12 punkte numatyta, kad sutartyje numatyti darbai ieškovei priduodami pagal atliktų darbų aktą, 7.14 p. numatė, kad darbai galutinai laikomi užbaigti, kai pasirašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas. Tačiau UAB “D.” su ieškove kalendorinių darbų grafiko nesuderino, darbų nepradėjo ir neužbaigė sutartyje nustatytu terminu, todėl statybos rangos sutartis buvo nutraukta, o iš atsakovės buvo 2015-02-22 raštu pareikalauta grąžinti perduotą avansą, tačiau atsakovė avanso negrąžino. Ieškovės atstovai nurodė, kad atsakovė per nustatytą darbų atlikimo terminą visiškai jokių darbų nepadariusi, o tik pradėjusi imituoti, kad pradedanti darbus, o būtent atvežusi statybines šiukšles, kurias reikėję išvalyti. Atsakovės negerai padarytus darbus taisiusios kitos organizacijos: duris, langus dėjusios kitos organizacijos, su kuriomis buvusios sudarytos sutartys ir jos atlikusios visus reikalingus darbus. Būtent visus darbus atlikusios kitos organizacijos, o ne atsakovė. Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio visiškai nieko atsakovė nebedariusi ir nebeatvykdavo į susitikimus, į kuriuos kviesdavę. Atsakovė akivaizdžiai jokių darbų nedarė, priešingai sugadinusi ieškovės turtą, kurį reikėję taisyti kitoms organizacijoms, tačiau ieškinio dėl žalos, padarytų nuostolių atlyginimo nereiškė, nes manantys, kad tikimybė išsieškoti net sumokėtojo avanso esanti maža. Turtas, kurį sugadino atsakovė esantis užfiksuotas ir nuotraukose, kurios esančios pateiktos prie ieškinio ir jos aprašytos, nuotraukose akivaizdžiai matosi sugadintas turtas. Ieškovės atstovas paaiškino, kad todėl atsakovė, paėmusi 50 000 litų, kaip avansą už darbų atlikimą ir jų neatlikusi privalėjo grąžinti nepagrįstai gautą 14481,00 Eur sumą, tačiau atsakovė šios sumos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1t. 38-41 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, tačiau jo duomenis žadėjo pateikti iki teismo posėdžio, tačiau teismui tokių duomenų nepateikė, todėl laikytina, kad byla vedama be advokato. Atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad 2014-09-20 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, kartu patvirtinta darbų atlikimo sąmata - kaina 212.962,42 Lt, o sutartyje numatyta 176.000 Lt - be PVM. Atsakovė įsipareigojusi atlikti poilsio pastato statinių ir kiemo įrenginių, adresu Gulbių g. 6, Palangoje, statybos remonto ir montavimo darbus. Ieškovė atsakovei 2014-09-20 sumokėjusi tik dalį Sutartyje numatyto išankstinio mokėjimo, tai yra sumokėjusi 50 000 Lt, o turėjusi sumokėti 80 000 Lt. Nurodė, kad atsakovė statybos remonto darbus pradėjo (kokius konkrečius darbus ir už kokią sumą juos padarė atsiliepime nenurodė), tačiau kai kuriems darbų etapams užbaigti buvo būtinas galutinis ieškovės suderinimas dėl sprendinių. Ieškovė delsusi ir apskritai pradėjusi abejoti dėl būtinybės atlikti kitus darbus, o visa tai lėmė darbų spartos lėtėjimą, nors atsakovė 2014 m. spalio pabaigoje-lapkričio mėnesio pradžioje jau buvusi atlikusi darbų už gautą išankstinį 50 000 Lt mokėjimą, todėl pareikalavusi skubiai suderinti sprendinius ir juos nurodyti bei sumokėti likusią sutartyje numatytą išankstinio mokėjimo dalį, tai yra 30 000 Lt. 2014 m. lapkričio 13 d. atsakovė pateikusi ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 1, taip pat pareikalavusi sumokėti likusią sutartyje numatytą išankstinio mokėjimo dalį, tam, kad būtų galima tęsti remonto darbus. Tačiau ieškovė atsisakiusi priimti darbų rezultatą ir pareiškusi pretenziją dėl darbų kokybės, o atsakovė paaiškinusi, kad darbų defektu nėra laikytinas neužbaigtas darbas, o neesminiai darbų trūkumai pašalinti. Tačiau ieškovė vilkinusi darbų akto pasirašymą ir reiškusi pretenzijas bei nepagrįstai reikalavusi pateikti detalesnes sąmatas, pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, medžiagų sunaudojimo normas, nurodyti kiek kainavo medžiagos ir kt. Ieškovei nesumokėjus likusios išankstinio mokėjimo dalies atsakovė darbų atlikimą iš esmės sustabdžiusi. 2015-02-22 ieškovė pareiškė, kad sutartį nutraukia vienašališkai, o 2015 m. kovo 15 d. pareiškė, kad vienašališkai perėmė pastatą ir uždraudė patekti į pastatą, nepaisant to, atliktų darbų akto nepasirašė. 2015-06-10 atsakovė pakartotinai pateikusi ieškovei atliktų darbų aktą, paprašė jį pasirašyti arba nurodyti atsisakymo pasirašyti aktą pagrindus bei atsakovė dar kartą paaiškino, kad darbai už gautą ne visą išankstinį mokėjimą yra atlikti, o būtent atlikta suma viršijanti 51 000 litų. Atsakovė atliktų darbų aktą pasirašė ir jį įteikė ieškovei vienašališkai. Užsakovo pareiga yra priimti jam perduodamus darbus, tačiau ieškovė nenurodydama įstatymuose numatytų pagrindų atsisakiusi priimti darbų rezultatą. Atsakovės teigimu, ji teisėtai ir pagrįstai vienašališkai pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat teisinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovė įgyja teisę reikalauti atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovė statybos rangos darbus už sutartinę kainos dalį 50 000 litų yra atlikusi, o tai reiškia, kad ieškovė neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti, kad atsakovė grąžintų 50 000 litų, toks ieškovės reikalavimas atsakovės atžvilgiu yra nesąžiningas ir neteisėtas. Pati ieškovė nesumokėjusi sutartyje numatyto dydžio išankstinio mokėjimo 2015 m. vasario mėn. reikalavo užbaigti darbus už tą pačią sumą nemokant likusios sutarties kainos. Taigi, ieškovė, nesumokėjusi sutartyje numatyto dydžio išankstinio mokėjimo pažeidė savo prievolę, kuri vykdytina pirma eile, todėl neturėjo reikalavimo teisės reikalauti atsakovės, kad ji tęstų ir užbaigtų pradėtus darbus, nes tokiai pareigai vykdyti nebuvo atsiradusi reikiama sąlyga, o visos neigiamos pasekmės dėl neužbaigtų darbų (dėl negauto išankstinio mokėjimo) tenka pačiai ieškovei. Todėl prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė šioje civilinėje byloje nepateikė priešieškinio, iš ieškovės neprašė priteisti skolos už padarytus ir neapmokėtus statybos darbus bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, teismas pripažįsta, kad juridinio asmens direktorės liga (2 t. 110 b. l.) nėra tokia svarbi priežastis, kad nebūtų galima bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, nes juridinį asmenį gali atstovauti ir kiti asmenys, kuriems įstatymas suteikia tokią teisę. Įrodymų apie pirktas statybines medžiagas ir kitas turėtas išlaidas atliekant darbus pagal 2014-09-20 Statybos rangos sutartį teismui nepateikė. Be to patikrinus duomenis LITEKO sistemoje matyti, kad atsakovei UAB “D.” 2015 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 26 d. Ši civilinė byla nebuvo sustabdyta ir neperduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes (2 t. 112 b. l.) Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo paskyręs šią bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (LR CPK 163 str. 1 d. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarė jai priklausančių poilsio pastato statinių ir kiemo įrenginių, adresu (duomenys neskelbtini), statybos remonto, montavimo darbų rangos sutartį (1 t. 14-21 b. l.), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei, kad rangos sutarties ir darbų vykdymą pradeda 2014-09-23 ir baigia 2014-12-10, darbai vykdomi pagal su ieškove suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, už bendrą 176 000 litų sumą, kurios dalį ieškovė sumokėjo, t. y. sumokėjo 50 000 litų – tai yra 14481 Eur avansą, pagal Kasos pajamų orderį (1 t. 31 b. l.). Ieškovė nutraukė sutartį su atsakove, nes atsakovė per nustatytą darbų atlikimo terminą darbų nepradėjo, o tik imitavo darbų pradėjimą, sugadino ieškovei priklausantį turtą be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo, ir todėl iš atsakovės reikalauja priteisti ieškovės sumokėtą 14481 euro sumą - avansą. Atsakovė šioje byloje privalėdama būti aktyvi, teikti byloje įrodymus, nepasirūpino tinkamu jos atstovavimu, nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, priešieškinio byloje nereiškė.
Dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo statybos rangos sutartimi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo, fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005). Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „D.“, kaip rangovas, užsiimantis statybos darbais, 2014 m. rugsėjo 20 d. Statybos rangos sutartimi įsipareigojo atlikti ieškovės R. V. (fizinio asmens) poilsio pastato ir kiemo įrenginių, skirto buitinių ieškovės šeimos poreikių tenkinimui, statybos remonto, montavimo darbus. Todėl teismas pripažįsta ginčo statybos rangos sutartį vartojimo statybos sutartimi. Teismas priima ieškovės argumentus, kad ieškovė yra silpnesnė sutarties šalis, nes atsakovė yra susijusi su statybos verslu, be to, ir pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia ginčo sutartis yra vartojimo sutartis.
Konstatavus, kad ginčo sutartis yra vartojimo statybos rangos sutartis, pažymėtina, kad, vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės. Kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, vartojimo statybos rangai taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas, kitos bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo sutarčių, sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė.
Iš prie 2014-09-20 Statybos rangos sutarties ir prie jos pridėtos (1 t. 14-21 ir 22-25 b. l.) Lokalinės sąmatos matyti, kad lokalinė sąmata sudaryta pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas, Bendrieji statybos darbai žiniaraščiui – 212 962,42 Lt. Aiškindamas šių normų ypatumus kasacinis teismas yra nurodęs, jog užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 str.; užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 str., CK 6.680 str. nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 33).
Taigi, CK 6.680 str. suteikia teisę pasinaudoti 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Šio straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, tad CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 str. įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Dėl CK 6.334 str. 1 d. 4 punkto taikymo vartojimo rangos atveju minėtoje apžvalgoje konkrečios bylos pagrindu pastebėta, kad vartotojo interesų apsaugos teisinės priemonės, nustatytos CK, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis – CK 6.188, 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 dalis). Kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovui (vartotojui) garantuojamos ir CK 6.334 str. nustatytos teisės. CK 6.334 str. 1 d. 4 punkte ir 6.217 str.2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas koreliuoja kaip specialusis su bendruoju, todėl esminio vartojimo rangos sutarties pažeidimo CK 6.334 str. 1 d. 4 punkto taikymo aspektu vertinimas tik CK 6.217 str. 2 dalyje nustatytais pagrindais reikštų siaurą teisės normos aiškinimą ir neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Dėl to darytina išvada, kad teisinio faktų kvalifikavimo konkrečioje byloje pagrindu gali būti pripažinti esminiais vartojimo sutarties pažeidimais ir kiti netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363 str. 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, todėl CK 6.217 str. nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo šiuo atveju netaikytini. Kartu nurodytų argumentų kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
„Vartojimo rangos“ instituto normose nedetalizuojama, kas laikytina netinkamu darbų atlikimu. Atskiri netinkamo rangos darbų vykdymo atvejai ir atitinkamos sutarties šalių teisės bei pareigos reglamentuojami CK „Bendrųjų nuostatų“ normose. Vartojimo rangos atveju nurodytos bendrosios nuostatos reikšmingos, kaip nustatančios konkrečius CK 6.680 str. taikymo pagrindus, t. y. atvejus, kai rangovas laikytinas neatliekančiu ar netinkamai atliekančiu rangos darbą, tuo tarpu bendrosiose nuostatose įtvirtinti užsakovo teisių gynybos būdai turi būti taikomi pagal specialiąsias vartojimo rangos taisykles – derinant su CK 6.334 ir 6.363 straipsniuose įtvirtintu reguliavimu, užtikrinančiu aukštesnes vartotojo teisių garantijas. CK 6.363 str. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu:1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 str. nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.
Iš Pretenzijos (1 t. 49-50 b. l.) ir susirašinėjimo raštų (1 t. 42-48, 51-54, 57 b. l.) tarp ieškovės ir atsakovės matyti, kad ieškovė per savo atstovą bandė pareikalauti, kad atsakovė pašalintų savo pradedamų darbų pagal Sutartį trūkumus, tačiau tarp Šalių nebuvo randamas kompromisas.
Ieškovė teigia, kad ginčo rangos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių kainų ir datų, kada atsakovė turėjo pradėti darbus ir už sumokėta avansą turėjo atlikti konkrečius darbus, tačiau atsakovė visiškai nepradėjo jokių darbų, o tik įmitavo darbus, todėl ieškovė turėjusi ieškoti kitų organizacijų, kurios turėjusios taisyti ieškovės sugadinimus bei atlikti reikiamus darbus. Būtent kitos organizacijos atlikusios visus reikalingus darbu: dėjusios langus, duris ir kitus darbus, o tai įrodo prie ieškinio pridėtos Sutartys, kurios buvo sudarytos su kitomis organizacijomis: Sutartis Nr. 53KR15 (2 t. 93-94 b. l.) su G. J. įmone dėl durų ir langų gamybos ir montavimo; Statybos Rangos sutartis Nr. 2015/04-1 (2 t. 97-98 b. l.) su UAB „L.“ dėl įvairių vidaus patalpų darbų Gulbių g. 6, Palangoje; 2015-04-17 Stalių gaminių gamybos sutartis (2 t. 104 b. l.) su UAB „D.“ dėl lauko durų gamybos. Iš pridėtų Vietinio mokėjimo nurodymų (2 t. 99-102 b. l.) matyti, kad ieškovė pagal nurodytas sutartis už atliktus darbus mokėjo laikotarpiu nuo 2015-04-17 iki 2015-05-25 už stalių gamybos gaminius, už remonto darbus pagal Statybos rangos sutartis. Iš pateiktų fotonuotraukų (2 t. 33-89 b. l.) ir jų aprašymų (2 t. 107-108 b. l.) matyti, kad pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuoti statybos remonto darbai, kurių negalima pripažinti kaip atliktais tinkamai, kuriuos buvo reikalinga koreguoti ir tikėtina, kad buvo reikalinga perdaryti. Kitokių įrodymų šalys, o būtent atsakovė – nepateikė.
Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, kaip užsakovė-vartotoja, konstatavus atliekamo darbo trūkumus, daikto (darbų) kokybės neatitikimus, neprivalėjo reikalauti iš atsakovės pašalinti darbų trūkumus, nors ji tai ir darė per savo atstovą, be to matydama, kad atsakovės veiksmai, kaip neišleidžiamas vanduo iš vandentiekio sistemos ir kt. (1 t. 49-50 b.l.) gali padaryti dar didesnių nuostolių, galėjo nutraukti sutartį, o trūkumus pavesti šalinti trečiajam asmeniui. Būtent tą ieškovė ir padarė.
Atsakovė šioje byloje nebuvo aktyvi, teismo posėdžiuose nedalyvavo, priešieškinio ir įrodymų paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes nepateikė.
Kadangi teismas kvalifikavo ginčo rangos sutartį vartojimo statybos rangos sutartimi, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.674 straipsnio 1 dalį rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Todėl būtent atsakovei teko pareiga tiksliai išaiškinti ieškovei sutarties dalyką ir kitas aplinkybes, kylančias iš sutarties.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalį pastato atnaujinimas (modernizavimas) yra statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Kadangi vartojimo teisiniams santykiams taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė, teismas daro išvadą, kad ieškovė, sudarydama ginčo rangos sutartį pagrįstai tikėjosi, kad visi bylos nagrinėjimo atsakovės įvardijami darbai, yra ginčo rangos sutartyje numatyti statybos darbai. Be to, teismui ieškovė ir atsakovė pateikė visiškai priešingus paaiškinimus dėl tarimosi atlikti darbus ir jų konkretų atlikimą, t. y. ieškovė visiškai neigia, kad atsakovė atliko nors kokius nors naudingus jai darbus, o atsakovė nurodė, kad ji padariusi eilę darbų, o juos dirbdama išleidusi visą ieškovės sumokėtą avansą, nors teismui visiškai nepateikė įrodymų apie naudotų medžiagų įgijimą (durų gamybą, panaudotų medžiagų, kurias panaudojo šių darbų atlikimui įsigijimą bei už jas sumokėjimą. Atsakovė teismui pateikė eilę Eksploatacinių savybių deklaracijas, Saugos duomenų lapų, EC atitikties sertifikatų, EB atitikties deklaracijų (1t. 101-150 b. l.), tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad būtent šios prekės buvo atsakovės pirktos ir naudotos, būtent atliekant darbus pagal Šalių sudarytą sutartį. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, galinčių patvirtinti papildomų susitarimų sudarymą.
Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ginčo rangos sutarties vykdymo metu ji atliko darbus sutartus su ieškove ir išleido ieškovės sumokėtas lėšas avansu panaudojo būtent Sutarties vykdymui, todėl ieškinys tenkintinas.
Atsakovė byloje priešieškinio nereiškė ir jokių reikalavimų nepateikė, todėl teismas, dėl darbų perdavimo ir priėmimo įforminimo tinkamumo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 327,00 Eur žyminio mokesčio (82,00 EUR paduodant pareiškimą ir 245,00 priemoka paduodant ieškinį elektroninėje byloje). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovai prašė priteisti ieškovės naudai jos išlaidas susijusias su advokato pagalba, tačiau šioje byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų iš kurių būtų matyti kokias konkrečiai išlaidas advokato pagalbai apmokėti ji patyrė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 2,62 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB “D.”, juridinio asmens kodas 303134477, ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14481,00 eurų (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno eurų) (50 000,00 litų avanso) skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14481,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. gegužės 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį.