Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovei N. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovams J. Š. ir V. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad reikėjo išimti visą parketą nes vanduo buvo pabėgęs toliau, nei tik iškelta vieta. Sugadintas parketas buvo pakeistas plytelėmis. Plytelių vieno kvadratinio metro kaina apie 40-50 Lt. Darbus atliko jos vyras. Jei būtų samdę žmogų 1 kvadratinio metro kaina būtų kainavusi 40 Lt, todėl tokia suma vertina vyro darbą. Realiai patyrė ne mažiau kaip 1500 Lt žalos.

Atsakovas V. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovams, nepavykus šaukimų įteikti adresu, kuriuo buvo įteikti procesiniai dokumentai, ir jiems apie adreso pasikeitimą neinformavus teismo, teismo šaukimai įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 77, 78). Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant nepareiškė. Ieškovė teismo posėdyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose bei ieškovės teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė N. T. ir atsakovai J. Š. bei V. A. 2013-06-08 sudarė buto (gyvenamųjų patalpų) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė laikotarpiui nuo 2013-06-01 iki 2013-11-30 išnuomojo atsakovams jai priklausančias gyvenamąsias patalpas (b.l. 14, 15). Ieškovės paaiškinimais, atsakovų daiktai į butą buvo vežami nuo 2013 m. gegužės vidurio, atsakovai realiai į butą įsikėlė gegužės pabaigoje, nuomos sutartis sudaryta vėliau, nes atsakovė sirgo ir gydėsi ligoninėje. Buto perdavimo aktas nebuvo sudarytas. Fotonuotraukose, kurios ieškovės paaiškinimais darytos 2013 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais, užfiksuota, kad iškeltos virtuvės grindys ties vieta, kurioje stovėjo skalbimo mašina (vokas b.l. 21). Tarp šalių 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesiais vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis dėl žalos atlyginimo ir kitų su buto nuoma susijusių klausimų (b.l. 47, 50, 51, 53, 54, 56, 57, 58, 60). Iš žinučių turinio matyti, kad ieškovė dėl grindų sugadinimo prašė 1500 Lt žalos atlyginimo, atsakovai sutiko ir žadėjo iki 2013-09-01 atlyginti 500-700 Lt. Iš buto inventorinės knygelės matyti, kad išnuomoto buto virtuvė yra 12,82 m² (b.l. 83, 85). Pagal ieškovės užsakymu parengtą grindų remonto sąmatą – 12,71 m² parketo grindų remontui, įskaitant privalomus mokėti socialinius, pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, sudaro 2805 Lt, be mokesčių 1652 Lt (b.l. 17-18). Atsakovams 2013-09-12 pareikšta rašytinė pretenzija dėl 2805 Lt žalos atlyginimo (b.l. 16). Atsakovai pranešimu (surašytu nuomos sutarties kopijos reverse), kurį ieškovė jos paaiškinimais gavo 2013 m. rugsėjo gale, nuomos sutartį nutraukė nuo 2013-10-01 (b.l. 87). Grindų remontas iš esmės yra atliktas – parketas pakeistas plytelėmis (b.l. 94).

Ginčo šioje byloje tarp šalių dėl nuomos sutarties vykdymo – nuomos mokesčio sumokėjimo, nuomos sutarties nutraukimo ir kitų nėra. Ieškiniu keliami atsakovų deliktinės atsakomybės klausimai dėl išsinuomoto daikto sugadinimo.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai - tai yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.) Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis.

Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (LR CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str., 6.499 str.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, tai jis privalo atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (LR CK 6.500 str.).

Ieškovei (nuomotojai) tenka pareiga įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, priešingus teisei veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį. Atsakovų (nuomininkų) kaltė dėl daikto pabloginimo preziumuojama.

Grindų sugadinimo faktą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Šio fakto neneigia ir atsakovė atsiliepime. Grindys, byloje esančiais įrodymais, sugadintos 2013 m. liepos mėnesį, kai butas buvo išnuomotas atsakovams. Grindų iškėlimo vieta – ties skalbimo mašina, leidžia daryti išvadą, kad vanduo nutekėjo iš skalbimo mašinos, o ne iš vamzdžio po kriaukle, kaip atsiliepime nurodo atsakovė, ir labiausiai tikėtina dėl netinkamo jos pajungimo. Kad skalbimo mašina priklausė atakovams ir kad jie patys ją pasijungė išsinuomotame bute, atakovai neginčija. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad tik pradėjusi gyventi išsinuomotame bute pastebėjo virtuvėje ties kriauke iškeltas grindis. Ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovai neginčija ir kuriuos iš dalies patvirtina nuomos sutarties sudarymo data ir teminas, atsakovai pradėjo bute gyventi 2013 m. gegužės pabaigoje. Tai, kad atsakovė nesikreipė į ieškovę ir nepareiškė pretenzijos dėl isšinuomoto daikto, taip pat fotonuotrauka, iš kurios matyti grindų iškėlimo pagrindinė vieta ties sklabimo mašina, paneigia šias aplinkybes. Atsakovė su atsiliepimu pateikė pažymą, kad 2014-03-18 atlikus atsakovų skalbimo mašinos, kuri sprendžiant pagal pavadinimą pažymoje ir fotonuotaukoje, buvo pastatyta ir išsinuomotame bute, patikrinimą, gedimų ir vandens nuotekio nerasta (b.l. 33). Tačiau ši pažyma neleidžia daryti jokių išvadų apie skalbimo mašinos būklę 2013 m. birželio - liepos mėnesiais, kai ji stovėjo ir buvo pajungta išsinuomotame bute. Taip pat ši pažyma nepaneigia ieškovės nurodytos ir labai tikėtinos aplinkybės, kad skalbimo mašina buvo pajungta netinkamai, dėl ko nutekėjo vanduo ir buvo iškeltos medinės parketo grindys. Atsakovės atsikirtimai, kad ieškovė ėjo į atsakovams išnuomotą butą maudytis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi kitą gyvenamąjį plotą - gyvena privačiame name, yra nelogiški ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, juos paneigia ieškovės į bylą pateikti duomenys apie vandens bute sunaudojimą (tiksliau nenaudojimą) 2013 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, t.y. tuo laikotarpiu, kai atsakovai, kaip nurodyta atsiliepime, buvo išvykę ir išsinuomotu butu nesinaudojo (b.l. 63, 64, 65, 66, 67). Atsakovai, sprendžiant iš SMS žinučių turinio, iš pradžių kaltės dėl grindų sugadinimo neneigė ir sutiko atlyginti dalį ieškovės reikalaujamų nuostolių. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė žalos padarymo faktą, priešingus teisei veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį įrodė pilnai.

Ieškovė reikalavimą dėl nusotolių atlyginimo grindžia lokaline sąmata, pagal kurią lėšų poreikis parketinių grindų remontui sudaro 2805 Lt, įskaitant privalomus mokėti socialinius, pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, be mokesčių - 1652 Lt (b.l. 17-18). Atsakovė atsiliepimu apskritai neigia, kad ji ir jos bendraatsakovas būtų padarę žalos, paties žalos dydžio neginčija ir su tuo susijusių įrodymų į bylą nepateikė. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (LR CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t.y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (LR CK 6.249 str. 1 d.) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškiniu prašoma priteisti už visos virtuvės grindų dangos remontą. Ieškovė paaiškino, kad dėl pabėgusio vandens buvo sugadintas visas virtuvės grindų parketas ir jo išsaugoti nepavyko. Šiuos paaiškinimus iš dalies patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Atsakovai šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės paaiškinimais grindų remontą atliko pats vyras ir joks rangovas samdomas nebuvo. Taigi į sąmatą įtrauktų privalomų mokėti socialinių, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių ieškovė nepatyrė, todėl jie nepriteistini. Grindų remonto sąmata be mokesčių sudaro 1652 Lt. Medinės parketo grindys pakeistos plytelėmis. Atsakovai įrodymų, kad grindų remonto parketinę grindų dangą keičiant analogiška parketine danga ir parketinę grindų dangą keičiant plytelėmis iš esmės skirtųsi, nepateikė. Visgi atsižvelgtina į tai, kad plytelių dangai nereikalingas lakavimas. Ieškovė ieškinyje nurodo, tai matyti iš susirašinėjimo SMS žinutėmis su atskovais turinio, iš karto po žalos padarymo žalą įvertino ir iš atsakovų reikalvo atlyginti 1500 Lt. Teismo posėdyje taip pat pripažino, kad dėl sugadintų grindų realiai patyrė apie 1500 Lt žalos. Tai iš dalies patvirtina ieškovės pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai (b.l. 95, 96). Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atlyginę padarytą žalą ar jos dalį, byloje nėra.

Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad ieškovė jai tenkančias įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas įrodė. Atsakovai jų kaltės prezumciją paneigiančių įrodymų nepateikė. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 1500 Lt žalai atlyginti.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 84 Lt (b.l. 2, 13) ir patyrė 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 19, 20). Proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovei priteistina 53 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 45 Lt žyminio mokečio ir 159 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 204 Lt, iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 93 str. l d.). Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 45 Lt. Proprocingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 21 Lt, iš atsakovų po 12 Lt šių išlaidų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1 d., 286 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. Š. ir V. A. 1500 Lt žalos atlyginimą ir po 102 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. T.

Priteisti iš atsakovų J. Š. ir V. A. po 12 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas 5660) į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės N. T. 21 Lt pašto išlaidų (įmokos kodas 5660) į valstybės biudžetą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.