Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Iš teismui pateikto prašymo bei pridėtų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Pareiškėjas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės G. D. tėvas. Po palikėjos mirties nepilnametės dukros G. D. vardu niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės G. Š. 2022-07-12 pranešime nurodoma, kad po R. D. mirties yra atsiradęs palikimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnametės G. D. vardu priimti po jos motinos R. D. mirties atsiradusį palikimą baigėsi 2020-04-18 ir yra praleistas.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą išsprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip nustatyta CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

G. D. yra nepilnametė ir pati negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jos atstovas pagal įstatymą tėvas A. D., tačiau pastarasis per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. D. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynybos principą, terminas atnaujintinas.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą palikimui priimti vaiko vardu, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Įvertinęs teismui pateiktus dokumentus ir pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas sutinka, kad priėmus palikimą nepilnamečio vaiko vardu, jo interesai nenukentės. Nepilnametė G. D. yra palikėjos dukra, palikėjos pirmos eilės įpėdinė. Nepilnametis vaikas savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Pareiškėjas yra įstatyminis nepilnametės atstovas, jis gali savo vaiko vardu priimti palikimą, todėl pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu įstatyminiu pagrindu priklausantį R. D. palikimą. Teismas siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad palikimas turi būti priimamas pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.52 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnis, 582 straipsnio 7 dalis, 11 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Todėl pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio vaiko G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Leisti A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po vaiko motinos R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pagal turto apyrašą.

Pareiškėjui išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kitoje dalyje neskundžiama.