Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-2414/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
2-2414/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Kreditorius
I. R.
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2414/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu kreditoriaus atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto byloje Nr. B2-289-124/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Vevira“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Atveika“. Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartimi į trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktas I. R. su 39 436,40 Lt finansiniu reikalavimu.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi BUAB „Vevira“ paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

BUAB „Vevira“ administratorius 2011-05-20 pateikė teismui pakartotinį prašymą paskelbti bendrovę likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bendrovė nuosavybės teise turi 2,98 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2010 m. gruodžio mėn. buvo 5 800 Lt, 2000 m. gamybos automobilį Peugeot Partner, kurio vertė 2 800 Lt, o teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi yra patvirtintos 4 800 Lt + PVM administravimo išlaidos mėnesiui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi BUAB „Vevira“ paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Dėl šios teismo nutarties kreditorius I. R. 2011-06-14 teismui pateikė atskirąjį skundą, kuris paštu buvo išsiųstas 2011-06-09. Teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė minėtam kreditoriui terminą iki 2011-06-28 pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui voką su pašto atžyma ar kitus įrodymus, patvirtinančius skundžiamos teismo nutarties gavimo datą. Nurodė, kad skundas neatitinka CPK 335 straipsnio reikalavimų, nes byloje nėra duomenų, jog skundžiama teismo nutartis kreditoriui, anot jo, įteikta 2011-06-02, todėl terminas atskirajam skundui paduoti nepraleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl teismo 2011-05-23 nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad kreditorius per teismo nustatytą terminą nepašalino 2011-06-16 nutartimi nustatyto atskirojo skundo trūkumo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtos skundžiamos teismo nutarties gavimo datos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria BUAB „Vevira“ paskelbta likviduojama, taikant supaprastintą bankroto procesą. Išnagrinėti atskirąjį skundą, panaikinti teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir administratoriaus prašymą atmesti. Taip pat prašo išreikalauti visą bankroto medžiagą, nes skunde paminėti įrodymai gali būti atrinkti ne visi, ar nepilnai atspindėti paminėtus faktus. Skunde nurodoma, kad:

1. Teismo 2011-05-23 nutartis jam buvo įteikta 2011-06-02, o skundą dėl jos išsiuntė 2011-09-09, t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino. Tai, jog nutartis jam turėjo būti siunčiama su įteikimo pažyma, tačiau to nepadaryta, yra teismo aplaidumas. Dėl to jis be pagrindo buvo įpareigotas teikti įrodymus apie teismo nutarties įteikimo datą.

2. Teismas nepagrįstai jo skundą laikė nepaduotu, nes teismo 2011-06-16 nutartis, kuria nustatytas terminas pateikti papildomus įrodymus, jam nebuvo įteikta dėl pašto darbuotojų klaidos: pašto darbuotojai nepagrįstai ant teismui grąžinto neįteikto voko nurodė, kad jis atsisakė priimti dokumentus. Pašto darbuotojos jam paaiškino, kad nepavykus jo rasti, dokumentus teikė šalia esančiai Senamiesčio seniūnijai, o tiksliau pačios pažymėjo „atsisakė“. Tačiau teismas šios klaidos neįvertino, nesiėmė būdų tinkamai informuoti jį apie teismo procesą (CPK 117, 122, 123, 124 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde keliamas fakto klausimas dėl teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria BUAB „Vevira“ paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, įteikimo apeliantui dienos, kuri taip pat yra ir CPK 335 straipsnyje nustatyto 7 dienų termino paduoti atskirąjį skundą pradžios diena.

Kaip yra žinoma, procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas bei patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu (CPK XI skyriaus antrasis skirsnis). Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, kuris sprendžia, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai, įgyvendina įteikimo procedūrą, rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai, saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien tik dėl teismo padaryto įstatymo, reglamentuojančio tinkamą procesinį įteikimą, pažeidimo asmuo neturėtų prarasti teisės į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2009).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo 2011-05-23 nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, apie tą dieną svarstomą klausimą kreditoriui I. R. pranešta nebuvo. Ši teismo nutartis administratoriui ir apeliantui išsiųsta paštu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada ji buvo įteikta apeliantui (t. 2, b. l. 159, 160). Apeliantas dėl minėtos teismo nutarties 2011-06-09 padavė atskirąjį skundą, kuriame teigė, kad teismo nutartis jam buvo įteikta 2011-06-02 registruotu paštu (siuntos Nr. RN290912176), todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas (t. 2, b. l. 166). Kaip nustatyta aukščiau, teismas 2011-06-16 nutartimi įpareigojo apeliantą pateikti voką su pašto atžyma ar kitus įrodymus, patvirtinančius teismo 2011-05-23 nutarties gavimo datą, o skundžiama teismo 2011-07-05 nutartimi apelianto atskirąjį skundą laikė nepaduotu (CPK 115 str. 5 d., 316 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad nagrinėjamoje byloje yra viešas interesas, vertindama skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ex officio patikrino AB „Lietuvos paštas“ viešai skelbiamus duomenis apie registruotos pašto siuntos Nr. RN290912176, kaip nurodė apeliantas, įteikimą bei nustatė, kad ši korespondencija buvo įteikta 2011-06-03. Taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2011-09-21 pažymą Nr. 3-8160, kurioje patikslinta, kad ši korespondencijos siunta I. R. įteikta asmeniškai 2011-06-02. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirąjį skundą dėl teismo 2011-05-23 nutarties apeliantas pateikė teismui nepraleidęs CPK 335 straipsnyje nustatyto termino.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo nutartį, kuria kreditoriaus I. R. atskirasis skundas dėl teismo 2011-05-23 nutarties laikytas nepaduotu ir šį atskirąjį skundą su civiline byla perduoda apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 3 str. 6 d.,.307 str. 2 d.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog byloje, tarp jų įmonių bankroto, dalyvaujantys asmenys, privalo patys domėtis byla (nagrinėjamais atskirais bankroto proceso klausimais), rūpintis proceso skatinimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį.

Kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties ir bylą perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis