- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- A2.9.-9478-540/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08323-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- J. S. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. spalio 22 d. apie 6.00 val., Kaune, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. P. apšaukė vyrą D. P. bei išvadino „debilu“, „valkata“, „žiurke“, girdint savo nepilnamečiui sūnui Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei matant sūnui sudavė vyrui per galvą. J. S. P. teisėtą motinos valdžia panaudojo priešingai savo nepilnamečio sūnaus interesams, būdamas administracine tvarka bausta už motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko atžvilgiu.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. P. iš dalies pripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, kad 2014 m. spalio 22d. ji, ruošdamasi eiti į darbą, pamatė išvaikščiotas ir purvinas grindis, nors iš vakaro buvo išvaliusi ir sutvarkiusi namus. Kadangi jos sutuoktinis D. P. nevertina jos darbo, ji supyko ir jį išvadino „valkata, šiukšle“ bei paklausė ar jis vieną kartą baigs trypti namus ir negerbti jos darbo. Sutuoktiniui per galvą nesudavė. Kiek žino, sūnus Ž. tuo metu buvo rūbinėje, todėl jis konfliktą galėjo girdėti, tačiau matyti nematė.
Liudytojas D. P. parodė, kad 2014 m. spalio 22 d. ryte su sūnumi Ž. ruošėsi važiuoti į sporto klubą. Norėdamas pasiimti mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo palikęs virtuvėje, jis, apsiavęs batus, nuėjo jo pasiimti. Tai pamačiusi sutuoktinė J. S. P. pradėjo ant jo rėkti, vadinti „gyvuliu, debilu“ bei su ranka sudavė per galvą. Visą konfliktą matė netoli stovėjęs sūnus Ž., kuris pasakė greičiau eiti iš namų ir važiuoti. Tai ne pirmas kartas, kai vyksta konfliktai su sutuoktine, nes J. S. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl jos netinkamo elgesio D. P. ne kartą yra kreipęsis į policiją.
Liudytojas Ž. P. patvirtino liudytojo D. P. parodymus bei papildomai parodė, kad girdėjo kaip mama tėtį vadino „žiurke, idiotu, valkata“ ir dėl tokio mamos elgesio 2014 m. spalio 22d. ryte jautėsi labai nemaloniai. Toks konfliktas, kurį sukelia mama, namuose yra ne pirmą kartą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), 2014-10-31 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3), D. P. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog 2014 m. spalio 22d. apie 6.00 val. jam apsiavus batus ir nuėjus į virtuvę pasiimti mobilaus telefono, sutuoktinė J. S. P. pradėjo isteriškai rėkti, užgaulioti įžeidžiamais žodžiais „ glušas, žiurkė, debilas“ bei sudavė su ranka kelis kartus. Visa tai vyko matant sūnui Ž. P.. (b. l. 4), D. P. apklausos protokolas (b. l. 5), J. S. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pripažino, jog pamačiusi purvinas grindis, įsiuto ir apšaukė D. P., vadindama jį „šiukšle, valkata“. Mano, kad viską girdėjo sūnus Ž. P.. Sutuoktiniu nesudavė. (b. l. 7), Ž. P. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dėl tokio mamos elgesio jis patiria stresą namuose, išgyvena. Kilus kivirčams namuose su mama, jam būna sunku pasiruošti pamokoms. Tiek juo, tiek broliu rūpinasi tik tėtis. Mama žino, kad dėl to įvykio tėtis kreipėsi į policiją, todėl mama, žinodama, ką Ž. P. gali paliudyti, sakė, kad tada jis bus jos priešas. Labai norėtų, kad mama nustotų kelti namuose barnius, triukšmą. (b. l. 8), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-12), 2014-02-24 Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK Vilijampolės policijos nuovados nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad D. P. kreipėsi į Policijos komisariatą dėl 2014-02-14 ir 2014-02-17 netinkamo J. S. P. elgesio su kirviu sukapojant D. P. lovos čiužinį bei supjaustant jo baltinius ir kad apie jos tokius poelgius žinoma jų nepilnamečiams vaikams (b. l. 19), 2014-04-29 Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK Šilainių policijos nuovados nutarimas pratęsti pranešimo nagrinėjimo terminą, iš kurio matyti, kad D. P. su pareiškimu kreipėsi į Policijos komisariatą dėl J. S. P. elgesio, kai ji 2014-03-29 necenzūriniais žodžiais išvadino sūnų Ž. P. bei numetusi jo striukę ant žemės, į ją valėsi batus ( b. l. 20).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 str. 1 d.). Atitinkamai Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybėn.
Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N2-818/2005, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. P. ir jos sutuoktinio D. P. yra susiformavę priešiški santykiai, ko pasekoje tarp jų vyksta konfliktai ir dėl to liudytojas D. P. gali duoti ne visiškai teisingus parodymus, tačiau jo parodymų patikimumas vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jais remiamasi tiek, kiek jie patvirtinami kitais įrodymais. Iš liudytojo Ž. P. parodymų matyti, kad jis pilnai patvirtino liudytojo D. P. nurodytas įvykio aplinkybes. Analogiškas aplinkybes Ž. P. nurodė teikdamas pirminį paaiškinimą byloje ( b. l. 8). Liudytojo D. P. ir liudytojo Ž. P. parodymai visiškai atitinka vieni kitiems ir jie abu davė nuoseklius parodymus, todėl jie pripažįstami patikimais J. S. P. kaltės įrodymais. Liudytojas D. P. pateikė du policijos nutarimus, iš kurių matyti, kad toks netinkamas ir neadekvatus J. S. P. elgesys namuose yra ne pirmas, ką patvirtino ir liudytojas Ž. P.. Iš byloje esančio Ž. P. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog dėl mamos netinkamo elgesio jis patiria stresą namuose, išgyvena. Kilus kivirčams namuose su mama, jam būna sunku pasiruošti pamokoms. Tiek juo, tiek broliu rūpinasi tik tėtis. Mama žino, kad dėl to įvykio tėtis kreipėsi į policiją, todėl mama, žinodama, ką Ž. P. gali paliudyti, sakė, kad tada jis bus jos priešas. Labai norėtų, kad mama nustotų kelti namuose barnius, triukšmą. (b. l. 8)
Surinkti įrodymai patvirtina, kad 2014 m. spalio 22 d. apie 6.00 val., Kaune, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. P. apšaukė vyrą D. P. bei išvadino „debilu“, „valkata“, „žiurke“, girdint savo nepilnamečiui sūnui Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei matant sūnui sudavė vyrui per galvą, dėl ko sūnus Ž. P. jautėsi nemaloniai ir kalbino tėtį D. P. greičiau eiti iš namų, t.y. jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. P. aktyviais veiksmais vaiko akivaizdoje elgėsi akivaizdžiai nepriimtinu ir prieštaraujančiu moralės normoms būdu, pažeidžiant vaiko interesus, darant žalą vaiko psichikai. Tokia J. S. P. veika pagrįstai laikytina motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.
Byloje nustačius aukščiau išdėstytą 2014 m. spalio 22d. įvykių eigą, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog J. S. P. savo poelgiu nesudarė saugios ir sveikos aplinkos, palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis bei gyventi savo sūnui Ž. P. ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 21 str. 1 d. bei tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2d., kadangi J. S. P. už analogiškas veikas buvo nubausta 2014 m. balandžio 28d. ir 2014 m. gegužės 19d. Kauno apylinkės teismo nutarimais.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. S. P. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, J. S. P. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
J. S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., ir skirti jai 100 Lt (vieno šimto litų), kas atitinka 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus), baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.