- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- 1-31-762/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- G. M., M. M.
- Kaltinamasis
- A. B., A. K., J. T.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Irmantas Ruželė, Rasa Čibirienė
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, iš dalies darbingas (darbingumas 50 proc.), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje;
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. lapkričio 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų bausme 7 mėnesiams;
2) 2013 m. birželio 28 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams (bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 23 dalį);
3) 2018 m. gruodžio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams (bausmę atliko 2019 m. liepos 15 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje;
J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)teistas:
1) 2002 m. liepos 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams;
2) 2006 m. kovo 20 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2008 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2008 m. gegužės 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
4) 2008 m. birželio 11 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams;
5) 2008 m. birželio 19 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 metams 8 mėnesiams;
6) 2011 m. sausio 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimo bausme 3 metams;
7) 2015 m. sausio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2014 m. spalio 22 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendis, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausme 5 metams (bausmę atlikto 2019 m. vasario 15 d.);
8) 2019 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams (bausmę atlikto 2020 m. liepos 3 d.), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. BYLOS ESMĖ, ĮRODYMAI
1. A. B., A. K. ir J. T., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2022 m. birželio 24 d., iš anksto susitarę iš nukentėjusiojo G. M. namų pagrobti turtą, apie 00.30 val., atėję į G. M. gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužus verandos lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, o būtent, suduodami tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, taip sukeldami nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą bei nežymiai sužalodami nukentėjusįjį, reikalavo atiduoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, po to nukentėjusiajam G. M. nuėjus į kitą kambarį ir sėdint jam lovoje, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam G. M. į įvairias kūno vietas, po to A. K. uždėjus rankšluostį ant nukentėjusiojo G. M. kaklo, smaugė jį, taip atimdami galimybę priešintis, toliau reikalavo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelių, G. M. nedavus užvedimo raktelių, sudaužė kambaryje ant spintelės stovėjusio televizoriaus „Philips“ ekraną, nutraukė fiksuoto ryšio telefono laidus, tuo atėmę galimybę išsikviesti pagalbą, iš kambario paėmė ten buvusį televizorių „Xiaomi Mi“, 100 eurų vertės, iš virtuvės paėmė „Fiskar“ gamintojo kirvį 70 eurų vertės, ir iš namų pasišalino, tokiu būdu įsibrovę į gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrobė 170 eurų vertės turtą.
2. Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 23 d. pas jį namuose susitiko su A. K. ir J. T.. Jis pats buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, tačiau apsvaigęs nesujautė. Jau vėlai vakare apie vidurnaktį J. T. pasiūlė nueiti iki jo sūnėno pasiimti automobilio raktų. Jie sutiko ir visi nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). J. T. su A. K. ėjo priekyje, o jis ėjo jiems iš paskos. Jie pirmesni priėjo prie namo ir užėjo į jo vidų. Jokių stiklų dužių nematė ir negirdėjo. Jis pats priėjo prie namo šiek tiek vėliau į namo vidų užėjo pro namo duris. Užėjęs pateko į namo virtuvę. Namuose buvo prietema. Pastebėjo, kad kitame kambaryje, kuriame buvo tamsu, J. T. ir A. K. kalbėjosi su kažkokiu žmogumi, kurio jis pats net nematė. Apie ką jie kalbėjo jis nesiklausė. Jokio konflikto su tuo žmogumi nebuvo, nematė, kad kas nors naudotų smurtą prieš žmogų. Šiuose namuose užtruko apie pora minučių, po ko pasakė J. T. ir A. K., kad eina į namus ir iš šio namo išėjo. Prieš išeidamas matė, kad kambaryje ant grindų stovėjo televizorius, todėl prieš išeidamas J. T. ir A. K. pasakė, kad jie nieko neimtų. Kuomet išėjo link savo namų ėjo vienas ir jau priėjęs prie Rokiškio mieste esančios bažnyčios pamatė ateinančius J. T. ir A. K.. Matė, kad A. K. nešėsi televizorių ir prie jų dar buvo sustojęs policijos automobilis. Suprato, kad A. K. televizorių pasiėmė iš tų namų. A. K. teigė, kad jam televizorių padovanojo J. T.. Atėjus prie namų A. K. paprašė televizorių parduoti kaimynystėje gyvenančiam D. Č.. Pasiūlius šį televizorių D. Č. jis jo nepirko, todėl televizorių paliko prie D. Č. namų prie krūmų. Savo kaltės nepripažįsta, nes jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį nenaudojo ir nesuprato, kad kiti gali naudoti, bei nieko iš namų nepaėmė Patikslindamas taip pat nurodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tyrėja užrašė netiksliai. Tvirtina, kad jis tą dieną alkoholio beveik nevartojo ir eidamas į nepažįstamo žmogaus namus net neįtarė ir nematė, kad galėjo būti atlikti kažkokie neteisėti veiksmai namuose gyvenančio žmogaus atžvilgiu.
3. Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. birželio 23 d. vakare, tai yra Joninių šventės išvakarėse buvo kartu su pažįstamais A. B. ir J. T.. Visi vartojo alkoholį, todėl buvo nevisai blaivūs. Jis pats jautėsi stipriai neblaivus, nes dėl neblaivumo net ne viską prisimena. Pamena, kad kažkuris iš pažįstamų pasiūlė nueiti iki (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini)gatvės pasiimti kažkokių lyg ir automobilio raktelių. Jis sutiko ir visi kartu nuėjo į nurodytą vietą. Apie 23-24 val. priėjo prie namo, kuriame jis anksčiau nėra buvęs. Durys buvo nerakintos, todėl jas atidarius visi įėjo į namo vidų. Namų lango niekas nedaužė. Kiek pamena lyg ir kažkur namuose degė šviesa. Užėjus į namus pamatė lovoje gulintį anksčiau jam nematytą pagyvenusį vyrą. J. T. šio vyro prašė paduoti jam kažkokius raktus. Ką šis vyras atsakė, nepamena, tačiau lyg ir minėjo, kad raktai pas kaimyną. Jokio konflikto su šiuo žmogumi nebuvo ir niekas jo nelietė, o juo labiau jokio smurto nenaudojo. Taip pat niekas negadino turto. Tuo metu A. B. sėdėjo virtuvėje, tačiau jis sublogavo ir iš namų išėjo. Po 1-2 minučių jis su J. T. taip pat iš šių namų pasišalino. Prieš išeinant iš namų jis paėmė namuose buvusį televizorių, nes J. T. pasakė, kad jis galintis šį televizorių pasiimti jei jam jo reikia. Einant link namų ir nešantis televizorių prie jų buvo sustojęs policijos ekipažas, tačiau pasakius, kad televizorių nusipirko, policijos ekipažas nuvažiavo. Atėjus iki (duomenys neskelbtini) gatvės televizorių pasiūlė pirkti netoliese gyvenančiam D. Č., tačiau šis pirkti televizorių atsisakė. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes pripažįsta tik įvykdęs televizoriaus vagystę. Nurodo, kad televizorių paėmė dėl neblaivumo, pats nesuprasdamas dėl ko jį paėmė.
4. Kaltinamasis J. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 23 d. Rokiškyje susitiko su A. K., su kuriuo nuėjo į svečius pas A. B.. Visi kartu vartojo alkoholį. Po to mieste susitiko žmogų pravarde (duomenys neskelbtini), kuris vežė alų pažįstamo M. M. tėvui. M. M. pažinojo, nes kartu su juo dirbo (duomenys neskelbtini). Tuomet visi kartu nusprendė nueiti iki M. M. tėvo namų, nes žinojo, kad pas jį yra alaus. Kur yra M. M. tėvo namas rodė A. K., nes jis čia yra ne kartą buvęs. Šis namas buvo (duomenys neskelbtini)gatvėje. Priėjus prie šio namo kieme stovėjo M. M. automobilis „Audi“. Namo lauko durys buvo nerakintos, todėl atsidarę duris užėjo į vidų. Namo viduje virtuvėje prie stalo sėdėjo M. M. tėvas ir gėrė alų. Su juo pasisveikino, paklausė ar sūnus yra grįžęs. Šiam atsakius, kad sūnus negrįžęs, jis juos pavaišino alumi. Pabuvus apie 10 minučių pirmas iš namų išėjo A. B., po to jis, o A. K. dar pasiliko. Su A. B. nuėjo iki Joninių šventės, kuri vyko netoliese, o po to jie eidami link namų pasivijo A. K., kuris nešėsi televizorių. Suprato, kad A. K. televizorių paėmė iš M. M. tėvo namų. Jiems einant prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo apie A. K. nešamą televizorių. A. K. pareigūnams nurodė, kad televizorių pirko iš draugo už 50 Eur, po ko pareigūnai nuvažiavo. Priėjus prie namų A. K. šį televizorių siūlė pirkti kažkokiam žmogui, tačiau šis televizorių pirkti atsisakė, po ko A. K. televizorių paliko lauke padėjęs ant žemės. Savo kaltės nepripažįsta, nes būnant pas M. M. tėvą su juo nekonfliktavo, iš jo neprašė jokių daiktų, prieš jį jokio smurto nenaudojo, jo net neprilietė.
5. Nors kaltinamieji A. B. ir J. T. savo kaltės nepripažįsta, o A. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, jų kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą, teismas laiko visiškai įrodytu sekančiais įrodymais:
6. Nukentėjusiojo G. M. parodymais. Jis parodė, kad dar 2022 m. birželio 21 d. pas jį į namus buvo atėjęs vaikinas pavarde A., kuris prašė jam duoti jo (G. M.) sūnaus M. M. automobilio raktelių. Jo sūnus M. M. tuomet buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), o savo automobilį buvo palikęs jo namų kieme. Jis automobilio raktelių A. nedavė, o šiam išėjus iš jo namų dėl saugumo automobilio raktelius nunešė ir paliko pas kaimyną. Po poros dienų, Joninių šventės išvakarėse, nakties metu jis namuose buvo vienas ir jau miegojo. Namų durys buvo užrakintos. Išgirdo, kad dūžta lango stiklas ir kažkas įlipo į namų vidų. Pamatė, kad užsidegė namų šviesos, o namų viduje jau buvo įėję trys vyrai. Pažino K. ir B., o trečio nebuvo matęs. Trečiasis, jam nematytas vyriškis (teismo posėdžių salėje nurodo į J. T.) reikalavo automobilio raktelių. K. ir B. raktelių nereikalavo. Jam nurodžius, kad raktelių neturi visi trys jį pradėjo smaugti ir mušti. Daugiausia jį mušė K., kuris taip pat grasino padegti namą. Matė, kad kažkuris sudaužė jo kambaryje buvusį televizorių, o kitame kambaryje buvusį sūnaus televizorių pasiėmė. Šie asmenys jo namuose buvo apie 10-15 min. Kai šie asmenys iš jo namų išėjo jis dar „apsvaigintas“ gulėjo, o atsikėlė tik apie 6 val. ryto. Netoli namų pamatė kaimyną D., kurio paprašė paskambinti ir apie įvykį pranešti policijai. Ryte apžiūrėjęs namus pamatė, kad išdaužtas verandos langas ir namo lauko durys buvo atrakintos iš vidaus, taip pat buvo nutrauktas telefono laidas. Atvykus policijai papasakojo apie įvykį. Nuo pavartoto smurto jam liko žymės ant kaklo, krūtinės. Kai buvo mušamas ir smaugiamas jautė skausmą.
7. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. M. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat nurodė, kad jo namų durys įvykio naktį buvo užrakintos. Jie įlipo per verandą ir atsirakino vienas duris iš vidaus. Jis ėjo pažiūrėti ir tuomet visi trys ant jo puolė. Pirma vienas smaugė, po to - kitas, pamainomis smaugė. Jį mušė visi trys ir smaugė. Daugiausiai A. K.. Mušė rankomis. Kuris norėjo tas ir smaugė, daugiausiai K. jį dusino. Miegamajame jį smaugė su rankšluosčiu. Vienas reikalavo jo sūnaus automobilio raktelių, tačiau jis sakė, kad raktelių neturi. Rakteliai buvo atiduoti kaimynui. Į kairės pusės šoną mušė, į veidą - uždėjo mėlynę kairės pusės paakyje, kairės pusės šonas buvo sumuštas. Laidinio telefono laidus nutraukė, kad jis nepaskambintų. Televizoriaus ekraną sudaužė. Kitą televizorių paėmė ir išėjo. Jie tarpusavyje vardais vadinosi „A.“. Pas tyrėją pagal nuotraukas pas jį buvusius du atpažino, o trečio – ne (teismo salėje taip pat nurodė į A. K. ir A. B.). (t. 1, b. l. 100-102)
8. Nukentėjusiojo M. M. parodymais. Jis parodė, kad 2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 24 d. jam paskambino pusseserė I. T., kuri pasakė, kad jo tėvas G. M. buvo apiplėštas. Į Lietuvą sugrįžo 2022 m. liepos mėn. pabaigoje. Sugrįžęs tėvo klausė apie įvykį. Tėvas papasakojo, kad pas jį buvo atėjęs L. A., kuris prašė jo (M. M.) automobilio raktelių. Taip pat papasakojo, kad dar po kelių dienų išdaužę langą į jo namus įlindo trys vyrai. Jie jį smaugė ir vėl prašė jo (M. M.) automobilio raktelių, vieną televizorių sudaužė, o kitą televizorių pasiėmė, taip pat pasiėmė kirvį. Tėvas minėjo, kad po L. A. apsilankymo automobilio raktelius buvo palikęs pasaugoti pas kaimyną. Jautėsi, kad po šio įvykio tėvas tapo baikštesnis. Taip pat gali patvirtinti, kad nors jo tėvas yra 82 metų amžiaus ir kažkiek prastai prigirdi, tačiau jis mato gerai, yra pilnai sąmoningas, pats save prisižiūri, namuose visada užsirakina, išeidamas langus uždaro, atmintimi nesiskundžia, nėra buvę, kad būtų kažką prisigalvojęs. Taip pat paaiškina, kad jis pats (duomenys neskelbtini) dirba vienoje įmonėje jau ilgą laiko tarpą sezoninius darbus ir yra (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės mėn. į jų įmonę buvo atvykę dirbti L. A. ir J. T., tačiau jie išdirbo tik apie mėnesį, po ko grįžo į Lietuvą. Jie yra jam išsakę priekaištus dėl atlyginimo, tačiau jis juos nukreipdavo dėl to kalbėtis pas „valdžią“. Jokių asmeninių pykčių ar skolinių įsipareigojimų su jais neturėjo. Šie asmenys žinojo, kad kai sugrįžta į Lietuvą jis gyvena pas savo tėvą, žinojo, kad pas tėvą laiko savo lizingo būdu įgytą automobilį „Audi A4“, kurio vertė apie 5000 Eur. Jokios kalbos su šiais asmenimis apie savo automobilio paskolinimą ar leidimą juo pasinaudoti nebuvo.
9. Liudytojo D. L. parodymais. Jis parodė, kad po Joninių nakties, 6 val. ryto grįžo iš darbo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad kaimynystėje iš (duomenys neskelbtini) namo pro langą jį pašaukė kaimynas G. M.. Priėjus prie namų G. M. atrakino namų duris ir jį įleido. Matėsi, kad jis yra išsigandęs. Užėjus į G. M. namus pamatė, kad koridoriuje išdaužtas lango stiklas ir matėsi stiklo šukės, kambaryje ant grindų buvo numestas televizorius, nutraukti telefono laidai. G. M. pasakė, kad naktį pro langą įlipo trys asmenys, kurie jį sumušė, smaugė, reikalavo jo sūnaus automobilio „Audi“ raktelių, kuris stovėjo jo namų kieme. Žinojo, kad to automobilio raktelius G. M. buvo padavęs kaimynui V., nes dar prieš kelias dienas iki šio įvykio pas jį buvo atėjęs asmuo vardu L., kuris prašė to paties automobilio raktelių teigdamas, kad šį automobilio G. M. sūnus jam pardavė. Taip pat gali patvirtinti, kad tas pats L. taip pat buvo užėjęs ir pas jį bei klausinėjo apie automobilio raktelius, tačiau jis tą L. išvijo, nes šis buvo neblaivus. Bendraujant su G. M. ant jo kaklo matė smaugimo žymes, tai yra odos pamėlynavimą ant kaklo, taip pat sužalojimą prie akies. G. M. sakė, kad įsibrovę asmenys išsinešė televizorių ir kirvį. Taip pat minėjo, kad lygtai jo sūnus su šiais asmenimis dirbo kartu (duomenys neskelbtini). G. M. lyg ir minėjo šių asmenų pavardes, tačiau jų nepamena. Apie šį įvykį jis pranešė policijai ir sulaukė kol jie atvyko. Kol laukė policijos apie įvykį taip pat pasakė sutiktam kaimynui V..
10. Liudytojo V. V. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną po Joninių nakties ryte ėjo į darbą ir pamatė stovintį kaimyną D.. Jis nurodė, kad laukia policijos, nes buvo apiplėštas kaimynystėje gyvenantis G. M.. Tai sužinojęs jis užėjo pas G. M. į namus. Prieš užeinant pamatė išdaužtą verandos langą. Namų durys buvo nerakintos. Užėjus į vidų G. M. kambaryje pamatė apverstą televizorių. G. M. sėdėjo ir drebėjo. Paklausus kas įvyko, jis pasakė, kad naktį į jo namus įsibrovė trys asmenys, jį smaugė ir prašė jo sūnaus M. automobilio raktelių. G. M. šio automobilio raktelius prieš kelias dienas jau buvo jam padavęs pasaugoti, nes pas jį prieš kelias dienas taip pat buvo atėjęs asmuo pravarde (duomenys neskelbtini), kuris prašė šio automobilio raktelių. G. M. minėjo, kad pas jį įsibrovę asmenys paėmė televizorių ir kirvį. Tuo metu sumušimo žymių ant G. M. nematė, tačiau pas jį užėjus tos pačios dienos vakare pastebėjo ant jo kaklo smaugimo žymes.
11. Liudytojos A. V. parodymais. Ji parodė, kad yra G. M. kaimynė, ir kaimyniškai jį prižiūri, jam nuperka maisto, padeda apsitvarkyti namuose tiek kiek jam reikia. 2022 m. birželio 22-23 dienomis lankėsi pas G. M. ir tuomet viskas buvo tvarkoje. G. M. tuo metu gyveno vienas, jo sūnus buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), o savo automobilį palikęs savo tėvo G. M. namų kieme. 2022 m. birželio 24 d. ryte jai vyras parašė žinutę, kad G. M. yra primuštas ir apvogtas. Grįžusi iš darbo 2022 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. ryte ji nuėjo pas G. M.. Matėsi, kad jis yra sužalotas. Ant jo veido matėsi mėlynė. Jo paklausus kas nutiko, jis nurodė, kad asmenys išdaužė langą, įsilaužė į namus ir reikalavo mašinos raktelių. Teigė, kad tie asmenys paėmė televizorių, taip pat nurodė, kad neberanda kirvio. Tuomet jau buvo atvykusi policija ir apklaususi G. M., todėl jo detaliai apie įvykį nebeklausinėjo. Jis labai pergyveno, kad vėl tie asmenys nesugrįžtų. Taip pat gali patvirtinti, kad G. M. namų duris užsirakina raktu iš vidaus, nes būna, kad ji ateina jo aplankyti, o jis būna užsirakinęs.
12. Liudytojo D. Č. parodymais. Jis parodė, kad A. K. pažįsta kaip kaimyną bei mato, kad dažnai A. K. būna su A. (B.). Gali patvirtinti, kad 2022 m. Joninių naktį apie 2 val. parvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Prie namų iš automobilio išsikraunant daiktus prie jo priėjo A. K., A. B. ir dar trečias, jam nematytas, asmuo apie 30-40 metų amžiaus žemesnio ūgio už A. K. ir A. B.. Kiek pamena A. B. jam pasiūlė pirkti televizorių. Tuomet pamatė, kad tas trečias, jam nepažįstamas, asmuo rankose laikė televizorių. Paklausus iš kur gavo televizorių kažkuris pasakė, kad pasiėmė už skolas. Jis atsisakė pirkti televizorių. Tuomet pastebėjo, kad šie asmenys televizorių paliko prie šiukšlių konteinerio, stovėjusio jo kiemo patvoryje. Jam pasirodė, kad visi trys vyrai buvo neblaivūs. Ryte pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie lygtai paėmė tą televizorių bei jam trumpai paaiškino kas per įvykis buvo įvykęs.
13. Liudytojas L. A. parodė, kad 2022 m. prieš Jonines kartu su J. T. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo apie mėnesį vienoje įmonėje kartu su M. M. bei visi kartu gyveno. Su M. M. jokių skolų vieni kitiems neturėjo, jokios kalbos apie M. M. automobilį nebuvo. Sugrįžus į Lietuvą visą laiką gyveno pas motiną (duomenys neskelbtini) namuose ir niekur neišeidavo. Pas M. M. tėvą nebuvo nuėjęs, todėl net nežino dėl ko M. M. tėvas teigia, kad jis buvo atėjęs pas jį į namus ir prašė automobilio raktelių. Joninių naktį taip pat buvo namuose, niekur išėjęs ir su niekuo susitikęs nebuvo. Tik po Joninių iš žmonių kalbų girdėjo, kad kaltinamieji trise buvo nuėję pas M. M. tėvą į namus kur įvyko kažkokios muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai, kad J. T. konfliktavo su M. M. ir jam grasino, buvo neblaivus, todėl jo parodymus tyrėja galėjo neteisingai užrašyti.
14. Liudytojos Auksės Likienės parodymais. Ji parodė, kad jos kaip tyrėjos atliekamame tyrime buvo vykdoma L. A. paieška. Gavo informaciją, kad L. A. buvo sulaikytas Kaune, todėl susiderino, kad jį perims Ukmergėje. Tuo pačiu ji buvo gavusi pavedimą L. A. apklausti dėl šios bylos (plėšimo) aplinkybių, jai buvo nurodyta kokias aplinkybes reikia tikslinti, tačiau paties įvykio aplinkybių ji nežinojo. Perėmus L. A. jis iš pažiūros buvo blaivus, todėl jo neblaivumo netikrino. Jis buvo apklausiamas tarnybiniame automobilyje užduodant jam klausimus ir fiksuojant jo atsakymus. Baigus apklausą jo parodymai buvo perskaityti ir L. A. pasirašyti. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu L. A. davė būtent tokius parodymus kokie užfiksuoti jo apklausos protokole.
15. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. apklausos protokole, kurį surašė tyrėja A. Likienė, buvo nurodęs, kad birželio pradžioje, grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur su J. T. dirbo apie pusantro mėnesio, tačiau su juo nusprendė grįžti namo, nes buvo prastos algos ir netiko jiems. Šį darbą jiems parodė ir dirbti pasiūlė M. M.. (duomenys neskelbtini) dirbo miške. Jis negali pasakyti, ar jis buvo nuėjęs pas M. M. tėvą G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), paprašyti raktelių, kadangi grįžęs visą laiką gėrė alkoholį ir daug ko nepamena. Žino tik tiek, kad kai jie buvo (duomenys neskelbtini), ten kartu su juo ir J. T. gyveno ir dirbo M. M. ir ten jiems geriant J. su M. buvo susimušę dėl kažkokių pinigų. Ir kuomet plaukė su keltu namo kartu su J. T., J. T. buvo labai piktas ant M. M. ir sakė, kad M. bus blogai, kad jis grįžęs į Rokiškį sudaužys M. automobilį „Audi“, kuris stovi jo namuose. (t. 2, b. l. 75-76).
16. Liudytojos Jurgitos Mačionienės parodymais. Ji parodė, kad kaip tyrėja šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Gali patvirtinti, kad atliekant procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju G. M. jo būklė nekėlė abejonių, kad jis duodamas parodymus gali išgalvoti tam tikras aplinkybes. Prieš duodamas parodymus nukentėjusysis minėjo tik B. pavardę kaip asmens, kuris buvo jo namuose. Kitų asmenų neminėjo. Tvirtina, kad jis atpažindamas kaltinamuosius nurodė, kad būtent jie buvo įsibrovę į jo namus. Jis juos atpažino iš parodytų fotonuotraukų tarp kitų skirtingų asmenų. Taip pat gali patvirtinti, kad buvo suformavusi užduotį kitam tyrėjui apklausti liudytoją L. A.. Su ja susiekusi tyrėja informavo, kad L. A. yra sulaikytas ir gabenamas iš Ukmergės į Rokiškį. Tyrėjai buvo nurodyti klausimai, kuriuos reikia tikslinti liudytojo L. A. apklausos metu.
17. Įvykio vietos apžiūros protokolu (įvykio vieta apžiūrėta 2022 m. birželio 24 d. 11.00 val.), kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis R. P. g (duomenys neskelbtini). Namo kieme stovi „Audi A4“ markės automobilis. Namo vakarinėje (kiemo) pusėje yra durys į namo vidų. Jos yra rakinamos įleidžiama spyna (apžiūros metu durys atidarytos, spyna atrakintoje padėtyje, durys ir spyna nesugadinti). Vakarinėje namo sienoje, 1,8 metro atstumu nuo durų yra medinio rėmo dviejų dalių langas. Langas uždarytas. Lango dešinės pusės dalyje nėra lango stiklo (0,67x0,35m dydžio tarpas). Sudaužyto stiklo šukės atremtos į namo sieną laukinėje pusėje, prie kurių taip pat guli sulaužytos medinės stiklo apvado dalys. Po langu lauko pusėje esantis atliekų konteineris yra atstumtas nuo sienos. Stiklo šukė taip pat matoma ant palangės namo viduje. Pro vakarinėje namo sienoje esančias duris ir langą (be stiklo dalies) patenkama į tą pačią namo patalpą (verandą). Iš verandos pro atidarytas duris patenkama į namo virtuvę, o iš virtuvės patalpos pro atidarytas duris patenkama į svetainės kambarį. Šiame kambaryje be kitų baldų stovi lova su ant jos esančiu sujauktų užklotu bei šalia lovos spintelė ant kurios yra paguldytas televizorius. Iš šio kambario pro dar vienas duris patenkama į miegamojo kambarį, kuriame stovi sekcija ir minkštų baldų komplektas (kambaryje įprasta tvarka) (t. 1, b. l. 20-21).
18. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiojo namų kambaryje ant spintelės stovintį „Philips“ gamintojo 81 cm įstrižainės televizorių jo ekrano viršutiniame kampe matyti defektas - sudužęs ekranas. Įjungus televizorių į elektros maitinimo bloką, televizoriaus ekranas rodo tik dalinį vaizdą. Apžiūrėjus kartu su televizoriumi pateiktą paslaugų teikimo kortelę Nr. VB 053292, kortelėje nurodytas televizoriaus modelis „LCD 32PHL3404H112“, serijos Nr. FZ1A1003030108, pirkimo data „2010 11 29“. Prie paslaugų teikimo kortelės prisegtas pirkimo čekis, kuriame nurodyta televizoriaus pardavimo kaina - 1179.00 Lt (t 1, b. l. 187).
19. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas (2022_0624_074615_002.MP4). Peržiūrint šį vaizdo įrašą kairiajame įrašo kampe matosi užrašas PNV_5F02A2 2022/06/24 07:46:15. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnas įeina pro atviras namų duris į namo vidų, kur už kitų atvirų durų ant kėdės sėdi senyvo amžiaus vyras (G. M.), jo kairėje veido pusėje matyti odos nubrozdinimai. Policijos pareigūnas paprašo papasakoti kas atsitiko. Senyvo amžiaus vyras (G. M.) nurodo: „apie vieną valandą nakties“ <...> „visi trys, va (rodo ranka į prieškambarį) langelis išmuštas“, „pro langelį įlipta, kirvį paėmė, televizorių išsinešė, va vienas televizorius apverstas“ <...> „buvo trise“ <...> „A. jį vardu vadino“ <...> „aukštas, šviesus" <...> „va televizorių išnešė iš to kambario“ (1t, b. l. 71-72).
20. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio kamerų. Vaizdo įrašai vidutinės kokybės. Atidarius vaizdo įrašai „P6091-(duomenys neskelbtini)-220623_010323_20010100.MP4“, „P6091-(duomenys neskelbtini)-220623_011100_ 20010200.MP4“ apatiniame įrašo kampe yra užrašas „2022-06-24 01:03:56 (duomenys neskelbtini) ON CH1 N“. Vaizdo įraše matyti tamsus paros metas, matyti, kad 1.12 val. važiuojamąja dalimi eina vyras, kuris po pažastimi nešasi juodos spalvos televizorių, o šalia jo šaligatviu eina žemesnio ūgio vyras. Policijos pareigūnui sustabdžius automobilį ir pasiteiravus kur nešamas televizorius, jį nešęs vyras nurodo, kad yra A. K. bei nurodo, kad televizorių „nusipirkau iš žmogaus“ <...> „už 50 Eur“ (t. 1, b. l. 67-68).
21. Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 24 d. 13.00 val. atlikus G. M. kūno apžiūrą, kairio smilkinio srityje buvo matomas patinimas ir kraujosruva, kairėje krūtinės ląstos pusėje buvo matomas patinimas (t. 1, b. l. 110-114).
22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 731/2022 (05) nurodyta, kad remiantis pateikta medicinine dokumentacija G. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiajame smilkinyje, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas. Šie sužalojimai G. M. padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimai G. M. sukėlė fizinį skausmą. Dėl šių sužalojimų G. M. nustatytas nežymus sveikos sutrikdymas (t. 1, b. l. 134).
23. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam G. M. pateikus atpažinimui penkių asmenų fotonuotraukas, tarpe kurių fotonuotraukoje Nr. 3 buvo A. K., nukentėjusysis nurodė, kad „atpažįstu asmenį, kuris yra 3, tai yra A., kuris buvo mano namuose 2022 m. birželio 24 d. ir mane smaugė.“ (t. 1, b. l. 149-155).
24. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam G. M. pateikus atpažinimui penkių asmenų fotonuotraukas, tarpe kurių fotonuotraukoje Nr. 2 buvo J. T., nukentėjusysis nurodė, kad „atpažįstu asmenį, kuris nuotraukoje yra Nr. 2, tai tas pats asmuo, kuris 2022 m. birželio 24 d. nakties metu mano namuose buvo ir reikalavo mašinos raktų.“ (t. 1, b. l. 156-162).
25. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam G. M. pateikus atpažinimui penkių asmenų fotonuotraukas, tarpe kurių fotonuotraukoje Nr. 2 buvo A. B., nukentėjusysis nurodė, kad „atpažįstu vyrą nuotraukoje Nr. 2, tai yra tas A., kuris buvo mano namuose ir mane mušė 2022 m. birželio 24 d.“ (t. 1, b. l. 163-169).
Motyvuojamoji dalis
II. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR BAUSMĖS SKYRIMO MOTYVAI
26. Teismas apibendrindamas kaltinamųjų parodymus daro išvadą, kad kaltinamieji savo kaltės įvykdžius jiems inkriminuojamą nusikaltimą nepripažįsta ir iš esmės davė prieštaringus parodymus, kuriuos proceso eigoje keitė.
27. Visi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu apskritai neigė, kad į nukentėjusiojo namus buvo patekta prieš nukentėjusiojo valią ir prieš jį smurtauta tikslu užvaldyti svetimą turtą. Kaltinamasis J. T. apskritai neigia, kad prašė nukentėjusiojo jam perduoti automobilio raktelius, tuo tarpu kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad J. T. nukentėjusiojo prašė paduoti jam kažkokius raktus.
28. Analizuodamas kaltinamųjų duodamų parodymų eigą viso bylos proceso metu, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji savo parodymus nuolat keitė ir teisme duodami parodymus jau nebenurodė aplinkybių susijusių su automobilio raktelių reikalavimu iš nukentėjusiojo bei smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo aplinkybių, kuriuos savo parodymuose buvo nurodę ikiteisminio tyrimo metu, praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio, o būtent:
28.1. A. B. duodamas parodymus tyrėjai J. Mačionienei ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 24 d., tai yra iš karto po įvykio buvo nurodęs, kad būnant pas nukentėjusįjį namuose „J. su tuo žmogumi pykosi, kiek pamenu, kad J. reikalavo duoti kažkokius mašinos raktus“ (t. 3, b. l. 118). Duodamas papildomus parodymus tyrėjai 2022 m. liepos 19 d. buvo nurodęs, kad „Namų viduje A. ir J. garsiai kalbėjo. <...> J. kalbėjo su tuo namų šeimininku.<...> J. rėkė, kad raktų nėra. <...> J. ir tas nukentėjusysis kalbėjo, kad eitų pas kažkokią moterį, nes ten yra raktai. <...> Pamačiau, kad J. su tuo seneliu stumdosi. Tas senelis buvo lygtais prie lovos ir lyg norėjo stotis, bet J. neleido. J. tą senelį pastūmė. <...> Mačiau, kad K. išėjo iš kito kambario. Ką jis ten veikė nežinau.“ (t. 3, b. l. 126) Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai 2022 m. birželio (duomenys neskelbtini) d. sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, tai yra iš karto po įvykio, buvo nurodęs, kad „J. sakė ir A. K., kad ten palikęs automobilį bei automobilio raktus ir prašė manęs su K. su juo ten nueiti. <...> kai priėjome (J.) pasakė “štai čia stovi mašina, man reikia raktelius pasiimti“. Aš pasilikau lauke parūkyti, o J. su K. užėjo pas nukentėjusįjį, kai jie ten per ilgai užtruko, aš užėjau į virtuvę, o kitame kambaryje girdėjosi kaip šūkavo. Daugiausia triukšmavo J.. Nukentėjusįjį asmenį aš mačiau. Truputį mačiau, kad jo atžvilgiu J. smurtavo. <...> (t. 3, b. l. 146).
28.2. A. K. duodamas parodymus tyrėjai J. Mačionienei ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 24 d., tai yra iš karto po įvykio buvo nurodęs, kad „2023-06-23 dienos metu mes su A. vartojome didelį kiekį alkoholio – degtinės <...> prie mūsų prisijungė J. T.. <...> J. T. pasiūlė nueiti pas kažkokį žmogų, paimti jo automobilio. <...> Kelią rodė J..<...> Nuėjus, J. nuėjo prie to namo. Kaip papuolė į tą namą nežinau, bet jis būdamas namo viduje, pro lauko duris pakvietė mus ateiti į vidų. <...> lovoje gulėjo ar sėdėjo senyvo amžiaus žmogus. <...> J. pradėjo iš to senuko reikalauti, kad atiduotų mašinos raktus. <...> Tas senukas ne kartą kartojo, kad neduos raktų. <...> Ar J. tą senuką mušė, nemačiau, bet, kad senukas mums išeinant buvo sumuštas, aš mačiau. (t. 4, b. l. 149-150)
29. Apibendrinant visus kitus teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, kuriuos teismas laiko įrodymais, laiko nustatytu ir įrodytu, jog visi kaltinamieji eidami pas nukentėjusįjį suprato, kad pateks į jo namus prieš nukentėjusiojo valią ir turėjo tikslą iš nukentėjusiojo G. M. paimti automobilio raktelius bei tuo pačiu užvaldyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo sūnaus M. M. automobilį, o šiam tikslui įgyvendinti naudos smurtą bei grasinimus.
30. Pagrįsdamas šiuos teiginius teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji prieš tai pavartoję alkoholio ėjo pas nukentėjusįjį nakties metu, aiškiai suvokdami, kad tokiu metu žmonės įprastai ilsisi (miega), taip pat žinojo ir suvokė, kad namuose yra tik senyvo amžiaus (virš 80 metų amžiaus) nukentėjusysis.
31. Tai, kad kaltinamieji į nukentėjusiojo namus pateko prieš nukentėjusiojo valią patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nakties metu jis jau miegojo, o namų duris buvo užsirakinęs iš vidaus. Be to, šį faktą patvirtina ir objektyvūs duomenys – išdaužtas namo verandos stiklas, pro kurį galima buvo patekti į namų vidų ir iš vidaus atrakinti namų duris bei į vidų įleisti kitus bendrininkus. Iš to seka, kad kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie laisvai užėjo į nerakintus nukentėjusiojo namus yra aiškiai melagingi.
32. Vertindamas visas ištirtas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad sumanymą iš nukentėjusiojo G. M. pasiimti G. M. sūnaus automobilį turėjo kaltinamasis J. T., tai yra pas jį buvo motyvas užvaldyti svetimą M. M. priklausantį automobilį. Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytojo L. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad „J. T. buvo labai piktas ant M. M. ir sakė, kad M. bus blogai, kad jis grįžęs į Rokiškį sudaužys M. automobilį „Audi“, kuris stovi jo namuose“. Tuo tarpu kaltinamieji A. K. ir A. B. neturėjo sumanymo vykti pas nukentėjusįjį automobilio išsireikalavimo tikslu, tačiau J. T. pasiūlius tą padaryti, jie tokiam jo sumanymui pritarė.
33. Tai, kad nukentėjusiojo namuose buvo visi kaltinamieji ginčo nėra, nes šią aplinkybę pripažįsta tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis. Nors kaltinamieji nagrinėjant bylą teisme neigė vartoję kokį nors smurtą ar grasinimus prieš nukentėjusįjį, tačiau šiuos jų parodymus visų pirma paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad reikalaudami automobilio raktelių prieš jį smurtavo visi trys kaltinamieji. Tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas patvirtina ir objektyvūs duomenys – iš karto po įvykio ant nukentėjusiojo kūno užfiksuoti kūno sumušimai. Be to, turto užvaldymo tikslu grasinimų bei smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį aplinkybę buvo patvirtinę ir kaltinamieji A. B. bei A. K. aukščiau nurodytuose jų ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose.
34. Vertindamas nukentėjusiojo parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad jie, nepaisant kai kurių nežymių netikslumų, iš esmės buvo logiški ir nuoseklūs viso proceso metu, kuriuos taip pat patvirtina objektyvi bylos medžiaga. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitų apklaustų liudytojų parodymai, iš kurių žinoma, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė visas esmines prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Remiantis šiais argumentais teismas tiki ir remiasi nukentėjusiojo parodymais, tuo tarpu kaltinamųjų parodymus, kurie buvo keičiami viso proceso metu bei yra prieštaraujantys vieni kitiems atmeta, ar jais remiasi ta apimtimi, kuria jie neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams ar kitoms laikytinoms įrodytomis bylos aplinkybėms.
35. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo siekdami užvaldyti nukentėjusiojo kieme stovėjusį M. M. priklausantį automobilį, taip pat siekdami įgyvendinti šį sumanymą nukentėjusiojo įbauginimo tikslu gadino kitą nukentėjusiojo namuose buvusį turtą – nuvertė ir sudaužė ant spintelės stovėjusį televizorių, nutraukė laidinio (fiksuoto) ryšio telefono laidus. Nepavykus įgyvendinti pagrindinio sumanymo užvaldyti automobilį, iš nukentėjusiojo namų paėmė kitą namuose buvusį turtą - televizorių „Xiaomi“ bei „Fiskar“ gamintojo kirvį. Nors kaltinamieji neigia ėmę kirvį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jie buvo neblaivūs ir galimai nevisiškai tiksliai prisimenantys įvykio aplinkybes, o nukentėjusysis aiškiai nurodo po kaltinamųjų įsibrovimo taip pat pasigedęs kirvio, todėl kirvio pagrobimo aplinkybė taip pat laikytina įrodyta.
36. Vertindamas prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto mastą teismas nukentėjusiojo asmens apžiūros protokole ir teismo medicinos išvadoje užfiksuotus sužalojimus dviejose kūno vietose laiko kaip įrodymus patvirtinančius patį smurto panaudojimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nebuvo apžiūrėtas kvalifikuoto teismo medicinos specialisto (eksperto), o jam nustatyti sužalojimai buvo fiksuoti jį pristačius į ligoninę sveikatos būklės patikrinimo tikslu, todėl darytina išvada, kad visi ant nukentėjusiojo kūno iš karto po įvykio buvę sužalojimai ar odos paraudimai galėjo būti ir neužfiksuoti (pvz. liudytojas V. V. nurodė, kad tą pačią dieną po įvykio ant nukentėjusiojo kaklo matė smaugimo žymes). Nukentėjusysis M. M. nurodydamas smurto panaudojimo prieš jį aplinkybes paaiškino, kad „visi trys ant jo puolė. Pirma vienas smaugė, po to - kitas, pamainomis smaugė. Jį mušė visi trys ir smaugė. Daugiausiai A. K.. Mušė rankomis. Kuris norėjo tas ir smaugė, daugiausiai K. jį dusino. Miegamajame jį smaugė su rankšluosčiu.“ Remiantis šiais nukentėjusiojo parodymais laikytina nustatytu, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas tiksliai nenustatytas kiekis smurtinių veiksmų, tačiau jų buvo ženkliai daugiau nei du.
37. Teismas vertindamas tai, kad visi kaltinamieji eidami pas nukentėjusįjį suprato, kad pateks į jo namus prieš nukentėjusiojo valią ir turėjo tikslą iš nukentėjusiojo G. M. pasiėmę automobilio raktelius užvaldyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo sūnaus M. M. automobilį, o šiam tikslui įgyvendinti naudos smurtą bei grasinimus, todėl visi jie laikytini nusikaltimo vykdytojais ir jų atlikti atskiri veiksmai neindividualizuotini, o vertintini kaip padaryti bendrai.
38. Be to, teisminio nagrinėjimo metu laikytina nustatytu, kad visi kaltinamieji nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu panaudojo būdami prieš tai vartoję alkoholio. Kaltinamasis A. K. nurodė, kad prieš eidami pas nukentėjusįjį visi vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivūs, o jis pats jautėsi stipriai neblaivus, nes dėl neblaivumo net ne viską prisimena. Kaltinamasis J. T. nurodė, kad prieš įvykį su A. K. nuėjo į svečius pas A. B., kur visi kartu vartojo alkoholį. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad buvo tik šiek tiek išgėręs. Liudytojas D. Č. nurodė, kad iš karto po įvykio kuomet bendravo su kaltinamaisiais jam atrodė, kad visi trys vyrai buvo neblaivūs. Teismas apibendrindamas kaltinamųjų nurodytas vartoto alkoholio aplinkybes bei nurodyto liudytojo parodymus, daro išvadą, kad visi kaltinamieji prieš įvykdytą nusikalstamą veiką vartojo gan nemažą alkoholio kiekį, dėl to turėjo jausti išgerto alkoholio poveikį, todėl laikytina nustatytu, kad visi kaltinamieji veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veikos padarymui.
39. Remiantis išdėstytais įrodymais, argumentais ir motyvais, teismas laiko įrodytu, kad A. B., A. K. ir J. T., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2022 m. birželio 24 d., iš anksto susitarę iš nukentėjusiojo G. M. namų pagrobti turtą, apie 00.30 val., atėję į G. M. gyvenamo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužus verandos lango stiklą, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo G. M. atžvilgiu, o būtent, suduodami tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį, taip sukeldami nukentėjusiajam G. M. fizinį skausmą bei nežymiai sužalodami nukentėjusįjį, reikalavo atiduoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, po to nukentėjusiajam G. M. nuėjus į kitą kambarį ir sėdint jam lovoje, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam G. M. į įvairias kūno vietas, po to A. K. uždėjus rankšluostį ant nukentėjusiojo G. M. kaklo, smaugė jį, taip atimdami galimybę priešintis, toliau reikalavo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelių, G. M. nedavus užvedimo raktelių, sudaužė kambaryje ant spintelės stovėjusio televizoriaus „Philips“ ekraną, nutraukė fiksuoto ryšio telefono laidus, tuo atėmę galimybę išsikviesti pagalbą, iš kambario paėmė ten buvusį televizorių „Xiaomi Mi“, 100 eurų vertės, iš virtuvės paėmė „Fiskar“ gamintojo kirvį 70 eurų vertės, ir iš namų pasišalino, tokiu būdu įsibrovę į gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrobė 170 eurų vertės turtą, todėl tokia A. B., A. K. ir J. T. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
40. Visų kaltinamųjų atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės visų kaltinamųjų atžvilgiu yra tos, kad jie: nusikaltimą padarė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o A. K. ir J. T. atžvilgiu atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra dar ir ta, kad jie nusikaltimą padarė būdami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą neišnykus teistumui, tai yra būdami recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
41. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laivės atėmimą iki septynerių metų, kas laikytina sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis).
42. Parenkant bausmės dydį A. B. atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas daugiau neigiamai (nors teistumas ir išnykęs, tačiau praeityje jis buvo eilę kartų teistas (t. 3, b. l. 87-98)), jis administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 112-114), nedirbantis, yra bedarbis, turi neįgalumą, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau jo atžvilgiu yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad A. B. nebuvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius ir pagal bylos aplinkybes mažiausiai aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti didesnio masto kūno sužalojimai kas rodo šiek tiek mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, A. B. skirtinas bausmės dydis artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
43. Parenkant bausmės dydį A. K. atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (anksčiau teistas (t. 4, b. l. 116-137), tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 112-114), nedirbantis), jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad A. K. nebuvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius, nors kaip vykdytojas pakankamai aktyviai dalyvavo nusikaltimo padaryme (nukentėjusysis nurodo, kad būtent A. K. prieš jį smurtavo daugiausia). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti didesnio masto kūno sužalojimai kas rodo šiek tiek mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, A. K. skirtinas bausmės dydis šiek tiek didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
44. Parenkant bausmės dydį J. T. atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (anksčiau teistas (t. 2, b. l. 102-143), tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 87-100), nedirbantis), jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent J. T. buvo įvykdyto nusikaltimo iniciatorius. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti didesnio masto kūno sužalojimai kas rodo šiek tiek mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, J. T. skirtinas bausmės dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taip pat bausmės dydis didesnis nei jis skirtinas kitiems kaltinamiesiems.
45. Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamieji buvo laikinai sulaikyti bei suimti: A. B. buvo suimtas nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (t. 3, b. l. 109-110, 149-152, 163-166, 175-177); A. K. buvo suimtas nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 140-141, 179-181; t. 5, b. l. 4-7, 15-18); J. T. buvo suimtas 2022 m. birželio 24 d. ir jam suėmimas yra tęsiamas iki šiol, tai yra iki 2023 m. gegužės 18 d. (t.2, b. l. 145-146, 181-183, 196-198; t. 5, b. l. 189-191; t. 6, b. l. 127-129). Šis kaltinamųjų kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į jiems paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai (BK 66 straipsnis).
46. Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – A. B. – intensyvi priežiūra (t. 3, b. l. 175-177), A. K. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 185-188), J. T. – suėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
III. IEŠKINIŲ, PROCESO IŠLAIDŲ IŠSPRENDIMO MOTYVAI
47. Byloje ieškinį dėl 63,96 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 175-176). Ieškinys reiškiamas, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam G. M. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos 63,96 Eur sumai. Šią sumą patvirtina pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 174). G. M. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Byloje nustačius, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jie šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingi. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi šią žalą priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų.
48. Byloje ieškinį dėl 110 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis G. M. (t. 5, b. l. 168). Ieškinyje nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro pagrobtas televizorius 100 Eur vertės ir išdaužtas verandos stiklas 10 Eur vertės.
49. Teismas vertindamas pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsižvelgia į tai, kad iš nukentėjusiojo pagrobtas televizorius „Xiaomi Mi“ ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir gražintas nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 30-44), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl pagrobto televizoriaus negali būti tenkinamas. Teismo nuomone yra pagrįsta tik ieškinio dalis dėl sugadinto verandos lango stiklo 10 Eur vertės, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad šiuos veiksmus atliko kaltinamieji bendrais veiksmais, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, tai yra iš kaltinamųjų solidariai priteisiant nukentėjusiajam 10 Eur turtinę žalą, o likusi ieškinio dėl turtinės žalos dalis atmestina.
50. Byloje nukentėjusysis G. M. taip pat pareiškė ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 168). Ieškinyje nurodė, kad jis yra senyvo amžiaus, o jo patirti sužalojimai ilgalaikiai atsilieps jo sveikatai.
51. Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patyrė išgąstį dėl svetimų asmenų įsibrovimo į jo namus, jo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas ir emociniai išgyvenimai, patirti nepatogumai dėl gydymo, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip nukentėjusiojo G. M. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
52. Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kurie iš esmės nepaliko liekamųjų reiškinių. Įvertinant neturtinę žalą pinigais teismas iš esmės atsižvelgia į tai, kad buvo įsibrauta į nukentėjusiojo namus nakties metu, kuomet nukentėjusysis jau ilsėjosi. Įskaitant, kad nukentėjusysis namuose buvo vienas ir jis yra senyvo amžiaus bei tai, kad į jo namus įsibrovė trys asmenys, tai jam neabejotinai sukėlė didelį išgąstį. Neabejotinai didelį išgąstį ir nesaugumo jausmą kėlė tai, kad kaltinamieji prieš nukentėjusįjį smurtavo (sudavė smūgius, smaugė, dusino ir pan.) reikalaudami perduoti nukentėjusiojo sūnaus turtą (automobilį). Laikytina, kad liekamuosius nesaugumo jausmo padarinius nukentėjusysis jaučia iki šiol. Vertintina ir tai, kad kaltinamieji nukentėjusiojo neatsiprašė, neatgailavo dėl savo nusikalstamų veiksmų, keitė savo parodymus, tuo dar labiau didindami nukentėjusiojo išgyvenimus. Teismas, įvertindamas išdėstytus argumentus, nusikaltimo aplinkybes, taip pat atžvelgdamas į išdėstytus motyvus dėl neturtinės žalos dydžio mano, kad nukentėjusiojo G. M. prašomas neturtinės žalos dydis (2000 Eur) atitinka jo patirtus išgyvenimus, todėl priteistinas pilna apimtimi.
53. Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (199,20 Eur). Taip pat proceso išlaidas šioje byloje sudarė nukentėjusiajam G. M. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 686,67 Eur (2023 m. kovo 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 159)). Be to, proceso išlaidas sudaro kaltinamajam A. K. teiktos gynybos (suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) išlaidos, 1 166,78 Eur (2023 m. balandžio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 6, b. l. 169)).
54. Laikytina, kad tokias proceso bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas sąlygojo bylos nagrinėjimo laikas, taip pat ir kaltinamųjų gynybos užimta pozicija dėl nusikaltimo aplinkybių ir poreikis detaliai tirti nusikaltimo aplinkybes, kviesti ir apklausti liudytojus, rengti ne vieną teisiamąjį posėdį, todėl visos byloje susidariusios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų Valstybei. Paskirstant šias išlaidas iš kaltinamojo A. K. atskirai priteistinos išlaidos už jam teisinę pagalbą teikusio advokato paslaugas bei iš visų kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos proceso dalyvių iškvietimo į teisiamąjį posėdį ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos.
55. Daiktiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros metu paimti stiklo šukių pavyzdžiai, plokštelė su avalynės pėdsako fragmentu, nuoplova nuo televizoriaus, iš nukentėjusiojo G. M. paimtas rankšluostis, kaltinamųjų DNR pavyzdžiai, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų įrodymų saugykloje (kvito Nr. 0010429 (t. 1, b. l. 58), laikytini menkaverčiais daiktais, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Į A. B. paskirtą bausmės laiką įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus A. B. suimti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.
Į A. K. paskirtą bausmės laiką įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus A. K. suimti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Į J. T. paskirtą bausmės laiką įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 24 d. iki šiol, tai yra iki 2023 m. gegužės 18 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
J. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) turtinės žalos ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo;
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679), solidariai 63,96 Eur (šešiasdešimt tris eurus 96 ct) turtinės žalos atlyginimo;
Valstybei iš kiekvieno po 66,40 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) proceso išlaidų ir po 228,89 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 89 ct) nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 166,78 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 78 ct) jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje nukentėjusiojo G. M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad Valstybei priteistos proceso ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752. Mokant įmoką už proceso išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5662“. Mokant įmoką už antrinės teisinės pagalbos išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5630“.
Daiktinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros metu paimtus stiklo šukių pavyzdžius, plokštelę su avalynės pėdsako fragmentu, nuoplovą nuo televizoriaus, iš nukentėjusiojo G. M. paimtą rankšluostį, kaltinamųjų DNR pavyzdžius, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų įrodymų saugykloje (kvito Nr. 0010429), laikyti menkaverčiais daiktais ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.