- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e2-4297-1139/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- V. A., D. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams V. A., D. A., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas 2020 m. liepos 23 d. teismui pateikė ieškinį atsakovams V. A. ir D. A., byloje išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, ir prašo nustatyti, kad atsakovas D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti, kad atsakovės V. A. vaiko A. A. tėvas yra ieškovas M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti A. A. gimimo įraše Nr. 800 įrašytus duomenis apie jos tėvą, juo įrašant ieškovą M. V.; nustačius ieškovo M. V. tėvystę, suteikti vaikui A. A. tėvo pavardę „V.“. Ieškinį grindžia šiais argumentais:
1.1. 2019 m. balandžio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-290-636/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patenkintas atsakovės ir atsakovo prašymas dėl jų santuokos, sudarytos 2010 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Mažeikių švč. Jėzaus širdies parapijoje ir 2010 m. rugsėjo 8 d. įtrauktos į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (arba toliau – CMS) apskaitą, įrašo Nr. 242, išbraukimo iš CMS apskaitos, sudarant santuokos nutraukimo įrašą, bei patvirtinta jų pateikta sutartis dėl santuokos išbraukimo iš apskaitos, sudarius santuokos nutraukimo įrašą CMS, panaikinimo pasekmių. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d. Atsakovė V. A. 2019 m. balandžio 11 d. pagimdė dukrą A. A.. Kadangi vaikas gimė dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl atsakovės ir atsakovo santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, išbraukimo iš apskaitos, o tai reiškia, atsakovams tebesant santuokoje (CK 3.7 straipsnio 1 dalis, 3.66 straipsnio 1 dalis), todėl registruojant vaiko gimimą ir vaiko gimimo įraše įrašant duomenis apie tėvą, kaip vaiko tėvas buvo įrašytas vaiko motinos sutuoktinis – atsakovas D. A. (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Taigi nors atsakovas yra įrašytas vaiko A. A. tėvu, tačiau jis nėra šio vaiko tėvas ir tai neatitinka biologinės vaiko kilmės. Pažymi, kad atsakovų santuoka daugiau nei metus laiko iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos buvo faktiškai iširusi, nes visą laikotarpį atsakovai kartu negyveno, o atsakovė visą laiką gyveno su ieškovu, su juo vedė bendrą ūkį, planavo kurti šeiminę ateitį. Kartu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir tikruoju vaiko tėvu save laiko ieškovas. Kadangi vaiko biologiniu tėvu ieškovas laiko save, o atsakovas pripažįsta ir neginčija, jog jis vaiko tėvu nėra ir būti negali, todėl neturėtų būti pagrindo abejoti, jog vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais, atsakovo tėvystės nuginčijimas ir tikrosios vaiko kilmės nustatymas iš tėvo šioje konkrečioje byloje labiausiai atitiktų vaiko interesus bei poreikius. Nurodo, kad byloje pateikti duomenys yra patikimi ir atsakovo D. A. tėvystę paneigiantys, o ieškovo tėvystę patvirtinantys įrodymai, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovo tėvystei nuginčyti ir ieškovo tėvystei nustatyti, dėl to mokslinių įrodymų pateikimas, atsižvelgiant į nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju yra perteklinis ir nereikalingas.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovas nurodo, kad jis laiko save atsakovės vaiko A. A. tėvu ir išreiškia valią jos gimimo įraše būti įrašytas kaip tėvas. Nurodo, kad jis kartu su atsakove augina A. A., ją materialiai išlaiko, tarp mažametės ir jo yra užsimezgęs tėvo ir vaiko ryšys, pati mažametė A. A. pripažįstą jį kaip savo tėvą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nuo pat A. A. gimimo nepalaikė jokių santykių su atsakovės dukra, jos neaugino, neauklėjo, neprižiūrėjo, nesirūpino, materialiai neišlaikė. Ir nors įstatymo nustatyta tvarka vaiko gimimo įraše jis buvo įrašytas tėvu, tačiau tikrovėje tarp jo ir A. A. nėra susiformavęs tėvo ir vaiko ryšys, šio ryšio atsakovas niekada nesiekė užmegzti.
1.3. Dėl ieškinio senaties termino nurodo, kad dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas vienerių metų senaties terminas, o reikalavimui nustatyti tėvystę nėra nustatytas senaties terminas. Kadangi šiuo atveju pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, todėl ieškinio senaties termino taikymo klausimas turėtų būti vertintinas ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus. Teigia, kad jis tik sužinojęs, kad supaprastinta tvarka atsakovams nepavyko pakeisti vaiko tėvo duomenų gimimo įraše, iš karto pats kreipėsi į teismą. Pažymi, kad su atsakove buvo kurį laiką susipykę ir tik susitaikęs sužinojo apie tai, kad atsakovams nepavyko supaprastinta tvarka pakeisti vaiko gimimo įraše duomenis apie tėvą. O pats atsakovas nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodo, kad su ieškiniu sutinka. Pripažįsta, kad jos dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra ieškovas M. V.. Sutinka, kad teismas nustatytų, jog vaiko tėvas yra M. V., o ne atsakovas D. A. su kuriuo kartu negyvena daugiau nei 2 metus ir jokio bendro ūkio neveda. Sutinka, kad teismui nustačius vaiko tėvystę M. V., gimimo įraše būtų pakeisti duomenys apie vaiko tėvą bei vaikui suteikta tėvo pavardė – „V“. Pareiškia, kad šiuo metu kartu gyvena su ieškovui M. V. ir kartu augina bei rūpinasi vaiku. Patvirtina, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), savo tėvu laiko ir pripažįsta ieškovą M. V., o ne atsakovą D. A..
3. Atsakovas D. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko – jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
4. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad atsakovas D. A. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui raštu patvirtino, kad jis nėra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Teigiama, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šioje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškinio dalyko: ieškovas laiko save biologiniu A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o atsakovas tai pripažįsta ir neginčija. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. A. nėra ir negali būti A. A. tėvu. Atsakovė V. A. pagimdė vaiką A. A. dar neįsiteisėjus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimui dėl jos ir D. A. santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, išbraukimo iš apskaitos, todėl registruojant vaiko gimimą įstatymų nustatyta tvarka vaiko gimimo įraše kaip tėvas įrašytas vaiko motinos sutuoktinis D. A.. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo D. A. tėvystės nuginčijimas ir tikrosios vaiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kilmės nustatymas iš tėvo šioje byloje labiausiai atitinka vaiko interesus.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad jis yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kartu su atsakove V. A. ją augina, rūpinasi ja, materialiai išlaiko.
5.1. Atsakovė V. A. teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimus ir prašė jį visiškai patenkinti. Nurodė, kad jos vaiko A. A. tėvu įrašytas D. A. tik dėl to, kad dar nebuvo įsiteisėjęs teismo sprendimas nutraukti jų santuoką. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas tą pačią dieną kai gimė A. A., t. y. (duomenys neskelbtini), o įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d., todėl išduodant gimimo liudijimą jos tėvu ir buvo įrašytas tuo metu dar esantis sutuoktinis D. A..
5.2. Išvadą, teikiančios institucijos atstovas V. N. prašo ieškinį tenkinti, nes šiuo atveju ginčo dėl to, kas yra A. A. tėvas, nėra ir nuginčijus D. A. tėvystę bei nustačius, kad A. A. tėvas yra ieškovas M. V., būtų užtikrinti vaiko interesai, teisė žinoti savo tikrąją kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl ieškinio senaties
6. Ieškovas pareiškė du reikalavimus: nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 3–iosios knygos X skyriaus trečiajame skirsnyje, kuriame reglamentuotas tėvystės nustatymas, nenustatytas ieškinio senaties terminas. Reikalavimui nustatyt tėvystę įstatymas nenumato atskiro senaties termino. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK1.125 straipsnio 1 dalis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. gimė (duomenys neskelbtini), ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo pareikštas 2020 m. liepos 23 d. Atsakovai kreipėsi į teismą supaprastinto proceso tvarka dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymas buvo atmestas, o atsakovas D. A. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo taip ir nepateikė. Ieškovas tvirtina, kad apie tai, jog vaiko gimimo įraše įrašyti biologinės vaiko kilmės neatitinkantys duomenys liko nepakeisti, sužinojo tik susitaikęs su atsakove ir iš karto kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.
8. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai yra pareiškiami du reikalavimai, t. y. nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Analizuojamu atveju atsakovas D. A. napateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį taip pat neatvyko, neišreiškė prašymo taikyti CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, tačiau Institucijai, teikiančiai išvadą, raštu patvirtino, kad jis nėra vaiko A. A. tėvas. Vadinasi, iš esmės ginčo dėl A. A. tėvystės byloje nėra. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina, kad patys atsakovai supaprastinta tvarka siekė nuginčyti tėvystę, tačiau Telšių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi prašymas atmestas dėl to, kad šiuo atveju nebuvo galima taikyti CK 3.140 straipsnio 5 dalies, nes jame įtvirtinta galimybė supaprastinto proceso tvarka pakeikti teismui pareiškimą numatyta tik tada, kai vaikas gimsta išsituokusiai motinai (civilinė byla Nr. 2SP-3175-832/2019).
9. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika, vadovaudamasis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu bei nustatytomis aplinkybėmis, teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgdamas į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu nėra suinteresuotas nei viena šalis, daro išvadą, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl ieškinio senaties terminas tėvystės nuginčijimui atnaujintinas.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
10. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2019 m. gegužės 29 d. išduotas gimimo išrašas Nr. 800, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Kaip vaiko motina įrašyta V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Tėvu įrašytas D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu panaikinta pareiškėjų V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos 2010 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių švč. Jėzaus širdies parapijoje ir įregistruotos 2010 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 242 (civilinė byla Nr. e2-290-636/2019). Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d., t. y. po A. A. gimimo.
11. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Kaip matyt iš byloje pateiktų duomenų, vaikas gimė tą pačią dieną kai buvo priimtas sprendimas dėl atsakovų santuokos nutraukimo ir gimus vaikui dar buvo neįsiteisėjęs, vadinasi, vaikas gimė V. A. dar būnant santuokoje su D. A. ir A. A. gimimo įraše D. A. tėvu įrašytas teisiškai pagrįstai. Nagrinėjamu atveju vaikas gimė iki V. A. ir D. A. santuokos nutraukimo, tačiau tai nėra kliūtis nuginčyti tėvystę.
12. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.
13. . Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų, matyti, kad būtent ieškovas yra V. A. vaiko A. A. biologinis tėvas. Tai patvirtina byloje pateikti duomenys bei šalių paaiškinimai. Ieškovas M. V. nurodė, kad jis yra biologinis A. A. tėvas, jis ją augina, ja rūpinasi ir išlaiko. Taigi jis pripažįsta esantis biologinis A. A. tėvas. Atsakovė V. A. parodė, kad ji su atsakovu D. A. dar iki santuokos nutraukimo kartu negyveno, o gyveno su ieškovu M. V., su juo vedė bendrą ūkį ir šiuo metu kartu gyvena bei augina vaiką A. A.. Atsakovas D. A. Institucijai, byloje teikiančiai išvadą, raštu patvirtino, kad jis nėra A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o su atsakove V. A. negyvena daugiau kaip 2 metus.
14. Tikrasis vaikų tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nėra nepilnametės A. A. tėvas. Taigi nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo, nesant nustatytų aplinkybių, paneigiančių byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nėra būtinybės skirti ekspertizę dėl ieškovo negalėjimo būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis).
15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuginčyti D. A. tėvystę, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas D. A. nėra nepilnametės A. A. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
16. Panaikinus D. A. tėvystę nepilnametei A. A., atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti M. V. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaikų teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojama. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
17. Civilinėje byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įsitikinę, kad nepilnametės A. A. biologinis tėvas yra ieškovas. Nors ieškovas vaiko gimimo liudijime ir nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, tačiau pripažįsta, kad yra nepilnametės A. A. tėvas, vykdo visas tėvo pareigas, duktė jį taip pat pripažįsta, laiko tėvu. Šalys neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad ieškovas M. V. yra nepilnametės A. A. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
18. Atsižvelgus į tai, kad teismas nustatė, kad D. A. nėra nepilnametės A. A. tėvas ir nustatė, kad nepilnametės A. A. tėvas yra M. V., pakeistini Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2019 m. gegužės 29 d. išduotame gimimo įraše Nr. 800 nepilnametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą, nurodant, kad A. A. tėvas yra M. V..
19. Ieškovui prašant, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, A. A. suteiktina tėvo pavardė „V“.
20. Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstinas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą (CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 259, 260, 263, 265, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsnio 1 dalimi ir 395 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. A. nėra jo biologinė duktė.
Nustatyti, kad ieškovas M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. A. yra biologinė duktė.
Pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2019 m. gegužės 29 d. išduotame gimimo įraše Nr. 800, A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą ir nurodyti, kad M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra tėvas.
Pakeisti A. A., gim. (duomenys neskelbtini). asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „A“ į „V“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.