Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-2755/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
2-2755/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kėdmonta“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“
Trečiasis asmuo
AS „Ramirent Baltic“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2755/2011
2-59-3-00093-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija: 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kėdmonta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdmonta“ iškėlimo, tretieji asmenys AS „Ramirent Baltic“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Melesta“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Kėdmonta“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2010-07-01 nemoka privalomų draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, skola biudžetui sudaro 59 966,60 Lt. Atsakovas taip pat neatsiskaito su darbuotojais, pagal paskutinį balansą skola darbuotojams sudaro 156 094 Lt. Bankroto administratoriumi siūlė skirti A. K. arba A. T. .

Ieškovas UAB „Prioritetas“ prašė iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 14 208,30 Lt. Bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Administratoriai LT“.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AS „Ramirent Baltic“ nurodė, kad atsakovas yra jam skolingas 21 117,53 Lt. Mano, kad yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Viresita“.

Trečiasis asmuo RUAB „Melesta“ nurodė, kad atsakovo skola RUAB „Melesta“ sudaro 7 794,11 Lt. Bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Admivita“.

Atsakovas UAB „Kėdmonta“ su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl pagrindo kelti bankroto bylą, nėra. Be to, įmonė vykdo veiklą, turi nemažai skolininkų, tačiau esant nepalankiai ekonominiai situacijai negali laiku atsiskaityti su visais kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Kėdmonta“, atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Teismas nustatė, kad UAB „Kėdmonta” įregistruota 2000-03-31, jos akcininkas ir vadovas yra Jonas Plienis. Įmonė nekilnojamojo turto neturi, kilnojamąjį sudaro 10 transporto priemonių, kurios yra areštuotos. Iš balanso, sudaryto 2011-07-31, matyti, kad įmonė turi turto už 1 374 339 Lt, ilgalaikio turto vertė 48 800 Lt, transporto priemonių – 25 585 Lt, o trumpalaikio – 1 325 539 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 440 533 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 152 509 Lt, o 2011-08-31 – jau 156 094 Lt. Lyginant finansinę įmonės būklę nuo 2011-03-31 iki 2011-08-31 teismas nustatė, kad atsakovo skolos išaugo, o turto vertė žymiai sumažėjo. Iš įmonės buhalterės V. B. parodymų nustatyta, kad įmonės darbuotojams darbo užmokestis nemokamas nuo 2011 m. birželio mėnesio, 2011-03-31 ir 2011-09-01 balansuose per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai skiriasi, nes vadovo nurodymu buhalterė surašė kelis skolų padengimo aktus, tačiau suvokusi, kad pasielgė neteisėtai, šiuos aktus sunaikino ir 2011-08-31 balanse atstatė šias skolas. Nuo 2011 m. birželio mėnesio įplaukų į įmonės sąskaitą nebuvo. Vadovo J. Plienio skola įmonei yra 687 815,34 Lt, tačiau ji buvo perkelta Latvijos bendrovei. Teismas, įvertinęs liudytojos parodymus, vertindamas įmonės finansinę būklę vadovavosi 2011-08-31 balansu ir padarė išvadą, kad atsakovas, siekdamas parodyti geresnę finansinę padėtį, nei yra reali ir taip išvengti bankroto bylos iškėlimo, klastoja dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas skolų žiniaraštis netikslus, nes iš Teismų informacinėje sistemoje Liteko esamų duomenų matyti, kad teismas patenkino didesnius kreditorių reikalavimus, nei nurodyta atsakovo skolų žiniaraštyje. Atsakovas duomenų apie pagal rangos sutartis atliekamų darbų užbaigimą, gautas lėšas, atsiskaitymą su kreditoriais, nepateikė. Teismas konstatavo, kad atsakovo visas turimas turtas sudaro 1 749 023 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 818 653 Lt. Pagal šiuos duomenis bankroto byla nekeltina, tačiau atsakovas nemoka darbuotojams atlyginimo nuo 2011 m. birželio mėnesio, įsipareigojimai susiję su darbo santykiais sudaro 156 094 Lt. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad UAB „Kėdmonta“ yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d, 4 str.1 d. 1-3 p., 9 str. 5 d. 1 p.). Spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą teismas atsižvelgė į UAB Admivita“ didesnę patirtį bei didžiausią darbuotojų skaičių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Kėdmonta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir vertindamas apelianto finansinę padėtį, nepagrįstai vadovavosi buhalterės sudarytų 2010 m. rugpjūčio 31 d. balansu, kuris nebuvo suderintas su asmeniu, atsakingu už balanso sudarymą, tai yra apelianto vadovu (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.) ir kuris nėra jo pasirašytas.Teismas teisingai nustatė, kad pagal mokėtinų sumų ir apelianto turimo turto santykį, įmonei bankroto byla nekeltina, todėl bankroto bylą apeliantui iškėlė nepagrįstai. Be to, teismas neįvertino kiek iš įmonės per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sudaro pradelsti apelianto įsipareigojimai kreditoriams. Apeliantas ženklia 131 346,48 Lt suma sumažino įsiskolinimą darbuotojams, kas įrodo jo potencialumą toliau verstis statybų verslu ir galutinai atsiskaityti tiek su darbuotojais, tiek su kitais kreditoriais.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas klastojo dokumentus. Jokių įrodymų, patvirtinančių šias prielaidas byloje nėra. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino į bylą pateiktas rangos sutartis ir atliktų darbų aktus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymo su darbuotojais ir galimybės vykdyti veiklą yra abejotinos, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Nors apeliantas ir nurodo, kad skola darbuotojams sumažėjo, tačiau jis nieko nenurodo apie įsiskolinimus buhalterei V. B. , A. S. . Skola ieškovui didėja nuo 2010 metų, įsiskolinimai kitiems kreditoriams taip pat atsirado seniai, kas tik patvirtina aplinkybę, jog apeliantas veiklos nevykdo, pajamų negauna.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Kėdmonta“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai" v. ŽŪB ,,Žvirblonių", bylos Nr. 2-887/2008).

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantui iškėlė nustatęs, kad apeliantas yra nemokus, su darbuotojais neatsiskaito nuo 2011 m. birželio mėnesio (ĮBĮ 2 str. 8 d., 4 str. 1 d. 1-3 p., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas, spręsdamas apelianto mokumo klausimą ir vertindamas byloje esančius įmonės balansus nustatė, kad pradelsti apelianto įsipareigojimai dar neviršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tačiau jis nemoka darbo užmokesčio darbuotojams, įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais sudaro 156 094 Lt, o duomenų apie pagal rangos sutartis atliekamų darbų užbaigimą, gautas lėšas, atsiskaitymą su kreditoriais apeliantas teismui nepateikė. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad apeliantui keltina bankroto byla. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi jam iškelta bankroto byla, atskirajame skunde nurodo, kad yra mokus, didžiąją dalį įsiskolinimo darbuotojams padangė, vykdo veiklą, o teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu 2011 m. rugpjūčio 31 d. balansu, kuris nėra pasirašytas apelianto vadovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliantas, ginčydamas į bylą pateiktą 2011 m. rugpjūčio 31 d. balansą, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui kito balanso, kreditorių sąrašo, duomenis apie įsiskolinimus darbuotojams, sudarytus pagal paskutinius įmonės finansinius duomenis, nepateikė. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi įpareigojo apeliantą iki 2011 m. gruodžio 19 d. pateikti teismui naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantas teismo nustatytu terminu minėto įpareigojimo neįvykdė. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui kasos pajamų orderių kopijas, iš kurių matyti, kad 2011 m. spalio 2 d. įmonė išmokėjo darbuotojams bendrą 558 Lt sumą. Apeliantas taip pat pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad 2011 m. spalio 2 d. įmonės skola darbuotojams sudaro 24 747,52 Lt, o keturi darbuotojai yra skolingi įmonei 7 580 Lt sumą, todėl yra užlaikytas darbo užmokesčio jiems mokėjimas, likusi 18 274,20 Lt skola darbuotojams bus padengta 2011 m. gruodžio 1 d. Tačiau prie minėtos pažymos apeliantas nepridėjo jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, galinčių patvirtinti šiuos teiginius. Iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta duomenų apie 2011 m. gruodžio 1 d. atsiskaitymą su darbuotojais (CPK 178 str.). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie atsiskaitymą su įmonės darbuotojais V. B. ir A. S. , kuriam darbo užmokestis nemokamas nuo 2008 m. gruodžio 24 d. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog įmonė neatsiskaito su darbuotojais. Neatsiskaitymas su darbuotojais yra savarankiškas pagrindas kelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). be to, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas šiuo metu vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas, gaunamų pajamų dydį, atsiskaitymą su valstybės biudžetais, įsiskolinimų kreditoriams dengimą, apeliacinės instancijos teismui nepateikta.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė