Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2013-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
1A-365/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00166-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
A. N.
Advokatai
Jonas Butkus
Baudžiamoji byla Nr. 1A-365/2013Proceso Nr. 1-40-2-00166-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2; 1.2.20.16; 2.4.6.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,gynėjui advokatui Jonui Butkui,nuteistajam A. N.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 246 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 2862828,88 Lt sumai paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą ir vykdymą, turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2007-07-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su uždarąja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama šios bendrovės direktoriaus D. K., sudarė sutartį Nr. 393, pagal kurią įsipareigojo bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ iki 2007 m. rugsėjo 30 d. parduoti ir pateikti 3000 tonų +- 10 tonų 2007 metų derliaus maistinių kviečių ir iš šios bendrovės paėmė (gavo) 1 870 000,00 lt. (vieno milijono aštuoni šimtai septyniasdešimties tūkstančių litų) avansinį mokėjimą, tačiau nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir grūdų nepateikė bei negrąžino sumokėto avanso ir taip apgaule uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą-pinigus, sumoje 1 870 000,00 litų.

A. N. nuteistas ir už tai, kad jis, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 d. būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą ir žinodamas, kad bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimi Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ 422 425,87 lt. dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57, 54 proc. pajų, 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. buvo areštuoti antstolės V. Š. kontoros darbuotojų, 2009-04-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tuos areštuotus pajus pagal pajaus pirkimo-pardavimo sutartį už 6 100 500 litų pardavė I. K., t. y. neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą kitam asmeniui.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė neleistinais įrodymais, t. y. padarė išvadą, kad jis pasirašė Priedą Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo – pardavimo sutarties, iš kurio matyti, kad šalys susitarė, jog Pirkėja, atsižvelgiant į mokamos kainos dydį bei parduodamų pajų vertę, taip pat perima iš Pardavėjo 6100000 Lt dydžio skolinį įsipareigojimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir pajaus pirkimo kaina yra lygi 500 Lt plius 6100000 Lt. Tačiau, anot apelianto, nurodytas Priedas Nr. 1 negalioja ir nepatvirtina jokių jo atliktų veiksmų, kadangi minėtame priede Nr. 1 yra jo suklastotas parašas. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad minėto priedo prie sutarties Nr. 1 neleistinumą patvirtina tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Parašo suklastojimo faktą, perkopijuojant parašo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antspaudo rekvizitą nuo 2009 m. balandžio 15 d. pajaus pirkimo – pardavimo sutarties egzemplioriaus, kuriuo disponavo I. K., patvirtina 2012 m. vasario 21 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-1(12). Dėl Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai matyti iš 2012 m. liepos 10 d. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-003-12. Nuteistasis nurodo, kad I. K. 2009 m. birželio 10 d. 11.38 val. išsiuntė jo gynėjui A. K. elektroninį laišką, kuriame ji prašė perduoti Priedą Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties, kad jis minėtą priedą pasirašytų, t. y. I. K. inicijavo priedo pasirašymą, tačiau jis taip ir nebuvo pasirašytas. Taip pat, anot apelianto, byloje yra Priedas Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties, datuotas 2009 m. birželio 5 d. originalas be jo parašo, pasirašytas I. K., taip pat 2009 m. gegužės 28 d. I. K. skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-4997-207/2009, kuriame I. K. teigia, kad už pajus pagal 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutartį pilnai atsiskaityta ir pateikia banko pervedimo kvitą 500 Lt sumai. Nuteistojo teigimu, 2009 m. birželio 10 d. I. K. siųstas elektroninis laiškas ir teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje rodo, kad tik po 2009 m. birželio 10 d. teismo posėdžio, kuriame prašė sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimą iš varžytinių, ir 2009 m. birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo įtraukti į šią civilinę bylą suinteresuotu asmeniu, I. K. ėmėsi įforminti Priedą Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties ir taip pagrįsti nuosavybės teisę į Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus. A. N. nurodo, kad 2009 m. birželio 5 d. datuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas užskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6100000 Lt išieškojimą, antstolės E. R. kontoroje gautas 2009 m. birželio 30 d., kas patvirtina, kad Priedas Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties buvo suklastotas ir pateiktas registruoti tarp 2009 m. birželio 22 d. ir 2009 m. birželio 29 d. teismo posėdžio Šiaulių miesto apylinkės teisme. 2010 m. balandžio 7 d. raštu Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui I. K. teigė, kad iš jos kratos metu buvo paimtas Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties originalas. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme I. K. teigė, kad Priedo Nr. 1 originalo niekada neturėjo, kadangi buvo gavusi jį faksu nenustatytomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, I. K. parodymai ir veiksmai dėl Priedo Nr. 1 pasirašymo ar nepasirašymo, originalo ar kopijos gavimo, yra nenuoseklūs, kas patvirtina jo nurodytą aplinkybę, jog Priedas Nr. 1 jo niekada nebuvo pasirašytas. Visi paminėti dokumentai, anot nuteistojo A. N., leidžia kategoriškai teigti, kad nei teismo nustatyta nusikaltimo padarymo data – 2009 m. balandžio 15 d., nei susitarimo faktas ir suma - 6100500 Lt nėra teisingi, jis viso proceso metu teigė , kad pasirašė preliminarią sutartį, kadangi 2009 m. balandžio 15 d. nebuvo galima nustatyti pajų vertės. Tai, nuteistojo nuomone, yra esminės bylos aplinkybės, kurias buvo būtina nustatyti siekiant teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 3, 2011 m. balandžio 4 d., patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo nekilnojamojo turto pardavimo bendra kaina 6809000 Lt. Minėtą daiktų vertės sumą patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m, balandžio 19 d. Prašymas Įmonių bankroto valdymo departamento dėl paskelbimo leidinyje „Informaciniai pranešimai“ apie iš varžytinių parduodamą turtą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 7 d. pareiškė apie atsistatydinimą dėl to, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas atsisako priimti nutarimus turto pardavimo kainų nustatymo, administravimo išlaidų klausimais. Tai, anot nuteistojo, patvirtina, kad skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinta ne dėl jo kaltės, bet dėl kreditorių piktnaudžiavimo savo teisėmis. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. vasario 28 d. pajų pirkimo - pardavimo sutartis buvo įsigyti iš D. L., N. V. už 6124000 Lt.

Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kad jis pasinaudojo įgytu pasitikėjimu, tvirtina, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokius nors neteisingus duomenis, žadėjęs kokias nors sąlygas, kurios nebūtų įtrauktos tarp šalių pasirašytose sutartyse. Apelianto teigimu nepagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis 2007 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketindamas neatsiskaityti ir nevykdyti sutarties. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama 2007 m. liepos 16 d. sutartį, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 372 tonų kviečių, kurių bendra vertė 530 Lt/t kainomis, sudarytų 197685,76 Lt, o taip pat 603675,94 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta gautais išieškojus iš areštuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių grūdų. Viso pagal 2007 m. liepos 16 d. sutartį buvo įvykdyta 801361,7 Lt vertės prievolės dalis, kas sudaro 42,85 procentų nuo 1870000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu sumokėtos sumos. Be to, anot nuteistojo, 2011 m. vasario 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertinimu bankroto administratoriui perduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertė 2670360 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 3, 2011 m. balandžio 4 d., patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo nekilnojamojo turto pardavimo bendra kaina 6 809 000 Lt. Neteisinga, nuteistojo nuomone, yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo ir 2009 m. vasario 24 d. papildomo sprendimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2007 m. liepos 16 d. sutarties Nr. 393 ir vėlesnių su šios sutarties nevykdymu susijusių įsipareigojimų priteista 2843500 Lt nuostolių už nepateiktus grūdus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, taip pat metinės 7 proc. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, minėti Vilniaus apygardos teismo sprendimai, priimti 2008 m. gegužės 29 d. sutarties, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė dėl priešpriešinio grūdų pardavimo. Tokiu būdu priteista suma yra priteista ne už nepatiektus grūdus, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą grūdų kiekį didesne, nei 2007 m. liepos 16 d. sutartyje kaina, tokiu būdu abiem šalims pasidalinus nenumatytą grūdų kainų padidėjimo riziką.

Apeliantas skunde pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pakankamas atsiskaityti su kreditoriais tiek 2007 m. liepos 16 d. sutarties Nr. 393 dėl 2007 m. derliaus 3000 tonų maistinių kviečių pirkimo sudarymo metu, tiek - 2008 m. gegužės 29 d. sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu. Nuteistojo teigimu, po 2007 m. liepos 16 d. sutarties dėl 2007 m. derliaus 3000 tonų maistinių kviečių pirkimo sudarymo pasikeitė aplinkybės - 2007 m. rudenį maistinių kviečių 1 tonos kaina išaugo iki 900 litų. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti dalį 3000 tonų kiekio iš kitų tiekėjų ir parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sutartą 530 litų už toną kainą būtų aiškiai nuostolinga. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Anot apelianto, atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2008 m. gegužės 29 d. sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuperka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 tonų maistinių kviečių už 775 litų už toną kainą. Nuteistasis pažymi, kad grūdų kainų esminį pasikeitimą 2007 - 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino 2008 m. gegužės 29 d. sutartyje, be to, aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo įvertinti grūdų kainų pasikeitimo ir 2007 m. liepos 16 d. sutarties neįvykdymo riziką, patvirtino ir liudytojos O. B. parodymai apie tai, kad, sudarant pardavimo sutartį, kainos buvo spėjamos, nes tiksliai tuo metu jos nebuvo žinomos. Tai, kad dalį sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. spalio 22 d. pranešimas Nr. 07/10/22-1, taip pat civilinio ieškovo atstovas D. K. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgavo dalį pinigų už grūdus, priekabą - 20 000 Lt vertės. Nuteistojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 603675,994 Lt pripažįsta gautais išieškojus iš areštuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių grūdų (UAB „(duomenys neskelbtini)" patikslintas civilinis ieškinys). Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nevengė atsiskaityti, tame tarpe, siūlydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairų turtą, UAB „Jurbarko agroservisas“ akcijas, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus, dalį pajų kainos įskaitant skolai padengti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas D. K.. Nuteistasis A. N. nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje buvo likę nekilnojamojo turto 6 809 000 Lt vertės ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų 6124000 Lt vertės įsigijimo kainomis. Tokia turto vertė, anot apelianto, patvirtino, kad prievolių vykdymo nebuvo vengiama ir kad kreditorių reikalavimai gali būti patenkinti ženklia dalimi. Apeliantas pažymi, kad dėl ekonominės krizės 2008 m. sutriko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto likvidumas, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti ir tai sukliudė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kitą turtą. Nuteistojo teigimu, 2008 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/028 su AB banku ,,Parex”, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000000 eurų paskola būtų buvusi panaudota atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po sutarties pasirašymo pradėjus mažėti nekilnojamojo turto kainoms, paskolos sutartis nebuvo įvykdyta. Paskolos sutartis, anot A. N., patvirtina, kad jis dėjo pakankamas pastangas, kad įvykdytų 2007 m. liepos 16 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosavybės teisė į Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus perėjo I. K. 2009 m. balandžio 15 d. Tai, anot nuteistojo, paneigia I. K. nenuoseklūs ir neišsamūs paaiškinimai ir veiksmai dėl Priedo Nr. 1 pasirašymo ar nepasirašymo, originalo ar kopijos gavimo, taip pat antstolės E. R. parodymai apie tai, kad 2009 m. gegužės 15 d., gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą panaikinti areštą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajams, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašyme buvo nurodyta, jog pajai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)" pajininkų registracijos knygoje nebuvo jokių įrašų apie pajininkų pasikeitimus. Nepagrįsta, nuteistojo A. N. nuomone, yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog I. K. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajinį įnašą, kurio dydis yra lygus 422 425,87 Lt už 500 Lt. I. K. tai neigia tiek apklausiama liudytoja, tiek procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje, kur nurodo, kad pajų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pajai būtų parduoti už 500 litų nebuvo sudaryta.

Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad susitarimas, jog vienas iš kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys su kitais kreditoriais, o iš skolininko perimtų visą ar dalį turto bei derybos dėl tokio susitarimo buvo teisėti, realiai įvykdomi. Nuteistojo teigimu, jo parodymus apie tai, kad, pasirašant 2009 m. balandžio 15 d. sutartį, buvo preliminariai siekiama atsiskaitymo su visais kreditoriais, patvirtina liudytojos V. Š. 2009 m. rugsėjo 21 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas. Apklausta pirmosios instancijos teisme, V. Š. parodė, kad smulkiau aplinkybių neprisimena, tačiau kažkas iš minėtų susitikimo dalyvių norėjo pirkti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus, vyko derybos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, kad jo paaiškinimus apie derybas dėl pajų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , pastarajai bendrovei padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Hansa lizingas“ patvirtina ir liudytojos I. K. civilinėse bylose pateikti procesiniai dokumentai. Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje 2-310-124/2012 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 28 d. ieškinį minėtoje byloje matyti, kad I. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįsta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajai nebuvo perkami už 500 litų. Nuteistojo teigimu, galimybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Hansa lizingas“ patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas turtas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje buvo likę 6 809 000 Lt vertės nekilnojamojo turto.

Nuteistojo teigimu, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-03014-09 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdyboje iš I. K. paimtame kompiuteryje buvo rastas 2009 m. balandžio 14 d. prašymas jo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. N. vardu, kuriuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma pirkti ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ 422425,87 Lt dydžio pajus už 500 litų, prašymas jo nepasirašytas. Taip pat I. K. kompiuteryje buvo rastas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. S. 2009 m. balandžio 15 d. pranešimas, kuriuo atsisakoma pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą pajų. Nuteistasis nurodo, kad su dokumentais jis susipažino tik susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis 2009 m. balandžio 14 d. prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kuriuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma pirkti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 422425,87 Lt dydžio pajus, niekada nesiuntė ir nepasirašė. Anot apelianto, aplinkybė, kad prašymas surastas I. K. naudotame kompiuteryje, ir prašymas yra be jo parašo patvirtina, kad apie sumanymą įregistruoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų įsigijimą nesusitarus dėl kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo ir Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo-pardavimo sutarties parengimą jam nebuvo žinoma. Nuteistojo teigimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad antstolė V. Š. pranešė jam dėl sprendimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. vasario 25 d. prašymą, pasirašytą jo, nuimti areštą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajams, nes pajų vertė buvo žymiai didesnė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „Hanza lizingas“, taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad antstolės V. Š. padėjėjo M. J. 2009 m. kovo 3 d. atsakymas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. vasario 25 d. prašymą, pasirašytą jo, nuimti areštą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajams, nes pajų vertė buvo žymiai didesnė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą UAB „Hanza lizingas“, areštą panaikinti atsisakoma, buvo išsiųstas arba įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pažymi, kad jis galėjo sąžiningai suklysti, manydamas, kad antstolės V. Š. vykdomas tik išieškojimas UAB „Hanza lizingas“ naudai, kurio 927398 Lt išieškomą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų vertė vien įsigijimo kaina (6124000 litų) viršija 6 kartus, o šalys derybas vedė dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų kainos 13 mln., vėliau 11-12 mln. litų. Be to, anot apelianto, UAB „Hanza lizingas“ reikalavimui užtikrinti būtų pakakę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo nekilnojamojo turto. Dėl šios priežasties antstolei V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2009 m. vasario 25 d. pateiktas prašymas nuimti išieškotojo UAB „Hanza lizingas“ reikalavimu taikytą areštą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajams, nes pajų vertė buvo žymiai didesnė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „Hanza lizingas“, realiai galėjo būti patenkintas. Nuteistojo teigimu, jis atsakymo į 2009 m. vasario 25 d. antstolei V. Š. pateiktą prašymą negavo, o dėl V. Š. arešto pajams negaliojimo jį ir I. K. konsultavo vykdymo veiksmus atlikusi antstolė E. R.. Apelianto nuomone, antstolė E. R. buvo asmeniškai suinteresuota konsultuoti jį dėl antstolės V. Š. arešto ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ pajams negaliojimo, kadangi 2009 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismui nutartimi antstolei E. R. buvo priteista 193118 Lt vykdymo išlaidų, už tariamą išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo dokumento įvykdymą 6100000 Lt sumai.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmais nuosavybės teisė į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus neperėjo I. K.. Būtinybė ginčyti sandorį teisme kilo dėl to, kad suinteresuotų asmenų ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai savo parašais tvirtino, kad Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo -pardavimo sutarties kopija yra tikra, pateikinėjo įvairioms valstybės institucijoms ir privatiems asmenims. Kopijas tvirtino ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė D. B.. Tačiau, anot apelianto, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai niekada neturėjo Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties originalo ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis šį sutarties priedą pasirašė. Nuteistojo nuomone, liudytojų D. S., R. S., I. K. ir V. T. parodymai dėl Priedo Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybių antstolės E. R. kontoroje turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi minėti liudytojai asmeniškai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įsigijimo neteisinga ir ženkliai mažesne kaina.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi veiką kvalifikavo pagal minėtą straipsnį nenustatęs objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymio - apgaulės dėl esminių sandorio aplinkybių, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, o taip pat pačių pasekmių - svetimo turto įgijimo. Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimo turto neįgijo ir turtinės prievolės neišvengė, kadangi vykdymo procese ir bankroto procedūrose yra nerealizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėto turto vertė tapo nepakankama visų kreditorių prievolėms įvykdyti jau sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu iki pasireiškiant ekonominei krizei ir sumažėjant nekilnojamojo turto kainoms, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta. Taip pat, anot apelianto, nenustatyta ir tai, kad jis būtų klaidinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto vertę arba veiklos rodiklius sutarčių pasirašymo 2007 ir 2008 metais momentu. Liudytojo D. K. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siūlomi įvairūs atsiskaitymo būdai perduodant konkretų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, turtines teises, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada dėjo pastangas grąžinti skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo nekilnojamojo turto vertė, o taip pat ūkinės veiklos apimtys sumažėjo dėl objektyvių priežasčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese likusio nerealizuoto turto vertė leidžia patenkinti ženklią dalį kreditorių reikalavimų. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad, vertinant veikos aplinkybes, už kurios padarymą jis yra nuteistas, akivaizdu, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas išimtinai ginču dėl turtinės teisės, o tuo yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4, 1 straipsnis, nes jis yra persekiojamas dėl turtinių reikalavimų, t.y. faktiškai už skolas.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tyčia. Šioje baudžiamojoje byloje, anot nuteistojo A. N., įrodytos 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo aplinkybės, turto arešto registravimo netikslumai ir valstybės vardu veikiančių vykdymo proceso profesionalių antstolių interpretacijos dėl turto arešto galiojimo, kai nėra padaryti įrašai pajininkų knygoje, sutartį pasirašiusių šalių tikslai perleisti nuosavybės teisę tik nustačius kainą ir tik tuo atveju, jei pajų vertės užteks atsiskaityti su visais kreditoriais, patvirtina, kad teismas nenustatė ir negalėjo nustatyti jo tyčios perleisti didelės vertės areštuotą turtą. Net jei būtų pripažinta, kad preliminarus susitarimas ateityje sudaryti sutartį, nustačius skolas kitiems kreditoriams padengti pakankamą perleidžiamo turto kainą, yra įvykęs nuosavybės teisės perleidimas, tokius veiksmus, nuteistojo teigimu, jis atliko dėl pateisinamos faktinės klaidos, kas leidžia daryti išvadą apie tyčios jo veikoje nebuvimą.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliantas pažymi, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos kreditoriams išieškota, yra likęs neparduotas iš esmės visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas vilkino bankroto procedūras, 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutartis jokių pasekmių nesukėlė, kadangi ji nepatvirtino nei nuosavybės teisės perėjimo fakto, nei kainos nustatymo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo fakto, pasekmes ir galimybę I. K. įregistruoti nuosavybės teisę į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajus sukėlė 2009 m. birželio 5 d. datuotas Priedas Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau jis šio Priedo nepasirašė ir iki bankroto bylos iškėlimo apie jį nežinojo. Apelianto teigimu, su kreditoriais nėra atsiskaityta ne dėl jo veiksmų, o dėl 2008 m. pasireiškusios ekonominės krizės, nekilnojamojo turto kainų sumažėjimo, taip pat iš dalies dėl pačių kreditorių veiksmų vilkinant bankroto procedūras, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas vis dar nėra realizuotas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pgal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 d. už tai, kad apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1870000 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kvalifikuota sukčiavimo sudėtis (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalis) siejama su didele įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės verte arba didele išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės verte. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas, jei apgaulė nedaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu.

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat ir civilinių sandorių pagrindu. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas, tame tarpe ir tyčinis, pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. N., pasinaudodamas jo vadovaujamos bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikiais verslo santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. liepos 16 d. sudarė su šia bendrove sutartį Nr. 393 dėl 2007 m. derliaus 3000+- 10 tonų maistinių kviečių pirkimo, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko 1870000 Lt avansinį mokėjimą, konstatavo, jog tolimesni A. N. veiksmai – vengimas vykdyti sutartį pateikiant grūdus sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis, įmokėto avansinio mokėjimo negrąžinimas, taip pat vengimas bet kokiu būdu atsiskaityti bei bendrauti dėl sutarties sąlygų vykdymo, rodo A. N. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią užvaldyti svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pagal sutartį atliktą avansinį mokėjimą. Tačiau, kaip jau minėta, ne bet koks tyčinis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas leidžia teigti, kad buvo padaryta sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. A. N. veiksmai, susiję su 2007 m. liepos 16 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties Nr. 393 dėl 2007 m. derliaus 3000+- 10 tonų maistinių kviečių pirkimo, sąlygų nesilaikymu bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, galėtų būti pripažinti nusikalstamais Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio prasme tik nustačius, jog A. N., jau pasirašydamas minėtą sutartį, turėjo susiformavusią tyčią nevykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų, t. y. pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktą avansinį mokėjimą neparduoti ir nepateikti 3000 tonų +- 10 tonų 2007 metų derliaus maistinių kviečių, o A. N. tikslas buvo užvaldyti avansu gautus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Sukčiavimo esmė nėra vien formalus apgaulės konstatavimas kaltininko veiksmuose, bet ir jo tyčios kryptingumo nustatymas, kuris turi būti susijęs su apgaulės fakto panaudojimu pasisavinant turtą. Nuteistasis A. N. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, taip pat savo apeliaciniame skunde nurodo, kad su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. K. vyko geranoriškos derybos, pasirašant 2007 m. liepos 16 d. sutartį niekas jokios apgaulės nesiekė. Nuteistojo teigimu, grūdų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jis nepardavė dėl atsiradusios grūdų paklausos bei išaugusios grūdų kainos, finansiškai jam buvo nenaudinga laikytis sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąlygų, tretiesiems asmenims grūdus jis pardavė brangiau. Anot nuteistojo, D. K. buvo pasakyta, jog grūdų netieks ir atpirks kontraktą, todėl pagal minėtą sutartį grūdų nebetiekė, su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sutarta atsiskaityti kita forma. Šių nuteistojo A. N. nurodytų aplinkybių iš esmės niekas neginčija. Iš nuteistojo A. N. parodymų, taip pat rašytinių bylos įrodymų matyti, kad tiek 2007 m. liepos 16 d. sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu, tiek vėliau po sutarties sudarymo A. N. galėjo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, patirdamas tam tikrus nuostolius dėl atsiradusios grūdų paklausos ir padidėjusios grūdų kainos, tačiau A. N., siekdamas didesnio pelno, grūdus pardavė tretiesiems asmenims. Net ir A. N. sąmoningai, t. y. tyčia nevykdant 2007 m. liepos 16 d. sutarties su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąlygų, tuo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kliūčių patirtą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Respublikos CK 6.204 straipsnis). Nuteistasis A. N. parodė, kad vėliau įvykdyti 2007 m. liepos 16 d. sutarties sąlygų jis negalėjo dėl atsiradusių finansinių sunkumų, tačiau jis dėjo visas pastangas, kad būtų atsiskaityta su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dalį sutarties UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykdė, t. y. patiekė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 372,992 tonas kviečių (t. 2, b. l. 22). Byloje nėra duomenų, kad A. N., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašydamas 2007 m. liepos 16 d. sutartį su D. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būtų žinojęs ir naudojęsis tuo faktu, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepajėgi vykdyti pagal sutartį prisiimamų įsipareigojimų, bet vis tiek siekęs sudaryti žalingą sandorį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tik tam, kad galėtų pasisavinti šios bendrovės pinigus, sumokėtus kaip avansą. Byloje esantys dokumentai – 2007 m. gruodžio 17 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta taikos sutartis (t. 2, b. l. 36 – 37), 2008 m. gegužės 29 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta sutartis, pagal kurią iki 2008 m. birželio 20 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2843500 Lt (t. 2, b.. l. 95 – 96) patvirtina, jog sutartiniai santykiai tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vystėsi ir po 2007 m. liepos 16 d. sutarties pasirašymo, siekiant pakeisti sandorio sąlygas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, sutrukdžiusias įgyvendinti pirminį bendrovių susitarimą. Nepavykus ginčo tarp šalių (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) išspręsti neteisminiu būdu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir žalos atlyginimo klausimas šiuo metu jau yra išspręstas įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimu ir to paties teismo 2009 m. vasario 24 d. papildomu sprendimu (t. 3, b. l. 66 – 67, 68 – 69). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo suvaržyta, priešingai – ji buvo įgyvendinta, pripažįstant skolą ir priteisiant jos išieškojimą. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad A. N. tyčia būtų kaip nors sudaręs situaciją, kuri neleistų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek apsunkintas, kad taptų neįmanomu. Iš byloje esančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. vasario 24 d. sprendimus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atgavo dalį – 603675,94 Lt – priteistos sumos (t. 3, b. l. 139). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, yra daug areštuoto tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio, tiek ir pačiam A. N. priklausančio turto (t. 2, b. l. 41 – 80). Tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (Lietuvos Respublikos CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereikalauja sandorių neteisėtumo pripažinimo, nes pakanka juridinio asmens dalyvio veiksmų nesąžiningumo. Tokios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiarinę atsakomybę. Šiuo metu Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra įtraukta į patvirtintą likviduojamos bendrovės kreditorių sąrašą, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeistų teisių gynimas šiuo atveju įmanomas civilinio proceso tvarka. Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas neleidžia daryti išvados, kad A. N., jau sudarydamas ir pasirašydamas 2007 m. liepos 16 d. sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, turėjo susiformavusią tyčią nevykdyti sutartyje nustatytų įsipareigojimų, t. y. pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai atliktą avansinį mokėjimą neparduoti ir nepateikti 3000 tonų +- 10 tonų 2007 metų derliaus maistinių kviečių, o užvaldyti avansu gautus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Be to, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. 2009 m. liepos 13 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad D. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik A. N. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, bet taip ir I. K. bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Minėtame prašyme D. K. nenurodė, kad A. N., sudarydamas 2007 m. liepos 16 d. sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jau turėjo tyčią nevykdyti sutartinių įsipareigojimų bei užvaldyti avansu pervestus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, D. K. prašyme įvardijamas kitoks UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 16 d. sutartį avansu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų užvaldymo mechanizmas, t. y. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą D. K. nurodo, kad A. N., negalėdamas įvykdyti įsipareigojimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bandė paslėpti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, sudarydamas fiktyvią sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir taip siekdamas su šia bendrove susijusiems asmenims (I. K.) perleisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, kad į šį turtą nebūtų nukreiptas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išieškojimas, t. y. pagal D. K. prašymą, A. N. tyčia neteisėtai užvaldyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą susiformavo ne 2007 m. liepos 16 d. sutarties pasirašymo metu, o vėliau – nebegalint vykdyti minėtos sutarties sąlygų. Tačiau tokia UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. iškelta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių piniginių lėšų užvaldymo versija tiriama nebuvo, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys, pasirašę sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šioje byloje buvo apklausti liudytojais, jiems nebuvo pareikšti įtarimai (kaltinimai) kartu su A. N. siekus neteisėtai užvaldyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą nuteistojo A. N. apeliacinio skundo ribose, negali išeiti už apeliacinio skundo bei kaltinamojo akto ribų ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. iškeltos versijos tirti negali. Pagal tas aplinkybes, kurios buvo ištirtos šioje baudžiamojoje byloje bei aptartos šiame nuosprendyje, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog A. N., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sudarydamas 2007 m. liepos 16 d. sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl 2007 m. derliaus 3000+- 10 tonų maistinių kviečių pirkimo, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko 1870000 Lt avansinį mokėjimą, panaudodamas apgaulę, sukčiavo. Todėl A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio dalį už tai, kad dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą bei žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimi Pasvalio rajono ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ 422 425,87 Lt dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57,54 procentai pajų, 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. buvo areštuoti antstolės V. Š. kontoros darbuotojų, 2009 m. balandžio 15 d. tuos areštuotus pajus pagal pajaus pirkimo - pardavimo sutartį už 6100500 Lt pardavė I. K., t. y. neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą kitam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino, ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Kvalifikuota minėto nusikaltimo sudėtis (Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalis) siejama su didele perleisto, paslėpto, sunaikinto, ar sugadinto aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, verte. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis – paslėpimu, sunaikinimu ar sugadinimu aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto (Lietuvos Respublikos CPK 675, 677, 683, 689 ir kt. straipsniai) arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Respublikos BPK 151, 152 straipsniai), taip pat minėto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia ir tokio turto neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje, subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

Nuteistasis A. N. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, tvirtina, kad Priedas Nr. 1 prie 2009 m. balandžio 15 d. Pasvalio rajono ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajaus pirkimo – pardavimo sutarties, iš kurio matyti, kad šalys susitarė, jog Pirkėja (I. K.), atsižvelgiant į mokamos kainos dydį bei parduodamų pajų vertę, taip pat perima iš Pardavėjo 6100000 Lt dydžio skolinį įsipareigojimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir pajaus pirkimo kaina yra lygi 500 Lt plius 6100000 Lt, yra suklastotas, todėl šis Priedas Nr. 1 negalioja ir nepatvirtina jokių jo atliktų veiksmų. Taip pat nuteistasis A. N. akcentuoja tai, jog jo veikoje, parduodant ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajus, nebuvo tyčios veikti nusikalstamai, nurodo, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų pardavimo metu 2009 m. balandžio 15 d. jis buvo suklaidintas antstolės E. R. ir buvo įsitikinęs, jog antstolės V. Š. ankstesnis areštas ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajams buvo panaikintas. Tokie nuteistojo teiginiai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas. Liudytojais apklaustų antstolės V. Š. bei antstolės padėjėjo E. V. parodymai, taip pat bylioje esantys rašytiniai dokumentai - 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktai (t. 1, b. l. 122-124, 125-127) patvirtina faktą, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajai, 2009 m. balandžio 15 d. pasirašant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų pirkimo – pardavimo sutartį su I. K., buvo areštuoti. Pats A. N. neneigia, kad jam buvo žinoma apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų areštą, uždėtą antstolės V. Š., tačiau nuteistasis nurodė, kad jis buvo suklaidintas antstolės E. R., kuri jam paaiškino, jog, jai 2009 m. balandžio 15 d. panaikinus jos pačios uždėtą areštą pajams, tuo pačiu yra panaikintas ir ankstesnis – antstolės V. Š. uždėtas ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų areštas. Liudytoja byloje apklaustos antstolės E. R., taip pat liudytojų I. K., T. S., D. S., J. M. parodymai paneigia nuteistojo A. N. aiškinimus apie tai, jog antstolė E. R. konsultavo A. N. apie pajų pardavimą ar kitų pajams uždėtų areštų negaliojimą, taip suklaidindama nuteistąjį. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad A. N., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir 2009 m. balandžio 15 d. sudarydamas ir savo parašu patvirtindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausiusių ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajų pirkimo – pardavimo sutartį su I. K., žinojo apie antstolės V. Š. uždėtą ir nepanaikintą areštą minėtiems ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajams bei suprato, kad šiuo turtu draudžiama disponuoti (pakeisti teisinę padėtį, teisinį jo likimą – atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, perduoti kitiems asmenims ir pan.), nepriklausomai nuo to, ar Priedą Nr. 1 prie minėtos pajų pirkimo – pardavimo sutarties jis pasirašė ar ne, kadangi sandorio tarp I. K. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įforminimo pagrindas buvo pati 2009 m. balandžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis, o ne jos priedai.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra visų – tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų – nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas asmens veikoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius – objektą (dalykas – areštuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajai), objektyviąją pusę (areštuoto turto neteisėtas perleidimas bei iš šio neteisėto turto perleidimo kilusios teisinės pasekmės, priežastinis ryšys tarp nuteistojo A. N. veikos ir kilusių pasekmių), subjektyviąją pusę (A. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis žinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajai yra areštuoti, suprato, kad už šio turto perleidimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir norėjo taip veikti). Tačiau Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas turi specialius požymius, t. y. šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik tas asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (Lietuvos Respublikos CPK 675 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje faktą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų areštą patvirtina antstolės V. Š. padėjėjo E. V. surašyti 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktai. Tačiau, be turto arešto fakto nustatymo, baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant dėl šiame straipsnyje numatytos veikos subjekto požymių. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje, subjektas gali būti tik tas asmuo, kuris ne tik paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą, areštuotą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet būtina baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį kilimo sąlyga yra tai, kad šiam asmeniui minėtas turtas būtų patikėtas. Pirmosios instancijos teismas, A. N. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, akcentavo tik tai, kad A. N., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą ir žinojo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai – 57,54 procentai ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)” pajų – yra areštuoti antstolės V. Š. padėjėjo E. V.. Tačiau vien buvimas bendrovės vadovu ir buvimas atsakingu už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą, taip pat žinojimas apie bendrovei priklausančio turto areštą, savaime nedaro asmens nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje, subjektu, kadangi aprašytas ar areštuotas turtas arba turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tokiam asmeniui turi būti patikėtas. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso bei Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir, kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 4 dalies nuostatas turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Lietuvos Respublikos CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 10 punktą turto saugotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam turto arešto aktą priėmusi arba šį aktą vykdanti institucija (pareigūnas) perduoda saugoti areštuotą turtą. Lietuvos Respublikos CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto arešto akte inter alia turi būti nurodyta turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas, kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi, taip pat, kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta Lietuos Respublikos CPK 619 ir 683 straipsniuose. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą. Turtas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimi ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ 422425,87 Lt dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57,54 procentai pajų - kurio neteisėtas perleidimas kitam asmeniui, inkriminuotas A. N. šioje baudžiamojoje byloje, buvo areštuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka antstolės V. Š. padėjėjui E. V. surašius 2008 m. spalio 21 d. ir 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktus (t. 1, b. l. 122 – 124, 125 – 127). Minėtuose turto arešto aktuose nurodyta, kad skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) buvo išaiškintos su turto saugojimu susijusios jo pareigos ir atsakomybė, tačiau nei vieno iš šių turto arešto aktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. N. nėra pasirašęs – 2008 m. spalio 21 d. turto arešto aktas pasirašytas tik jį surašiusio asmens – antstolės padėjėjo E. V., jokių kitų asmenų parašų minėtame turto arešto akte nėra, taip pat nėra duomenų, kad šis turto arešto aktas pasirašytinai įteiktas A. N. (Lietuvos Respublikos CPK 679 straipsnis), o 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktą, kaip areštuoto turto saugotojas, pasirašė ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas D. S.. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas 2009 m. vasario 17 d. turto arešto aktą surašęs antstolės V. Š. padėjėjas E. V., su turto arešto aktu buvo supažindintas įmonės vadovas, jis ir pasirašė ant akto, tas pats įmonės vadovas buvo paskirtas turto saugotoju. 2009 m. vasario 17 d. turto arešto akto turinys bei liudytojo E. V. parodymai leidžia daryti išvadą, kad ne A. N., bet D. S. buvo asmuo, paskirtas areštuoto turto saugotoju, t. y. D. S. buvo asmuo, kuriam buvo patikėtas areštuotas turtas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantys ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajai.

Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad nors A. N., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei vykdymą, žinojo, kad pagal 2009 m. balandžio 15 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį I. K. parduotas turtas - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turimi ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ 422425,87 Lt dydžio pajiniai įnašai, t. y. 57,54 procentai pajų – buvo areštuotas ir jis šio turto parduoti negali, tačiau jam šis areštuotas turtas nebuvo patikėtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl A. N. negali būti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje subjektu. Nesant būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio – specialaus subjekto, A. N. pagal šį straipsnį išteisinamas (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u sprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 2862828,88 Lt priteisimo palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Valdimaras BavėjanasLinas Šiukšta