Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovei Gyventojų registro tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) panaikinti Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-16 raštą Nr. (29) 9R-2874; 2) įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti pareiškėjai prašomus duomenis apie giminystės ir svainystės ryšius O. G. anūko Donato, advokatų E. G., A. P. bei kitų asmenų, įtariamųjų ikiteisminio tyrimo byloje, įregistruotoje 2013-12-18 Nr. IK2-23 Prienų rajono apylinkės teisme. Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinų bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d., bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant. Skunde nurodė, kad kreipėsi dėl duomenų apie O. G. anūką Donato, advokatus E. G., A. P., S. D., G. P. pateikimo į Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Gyventojų registro tarnyba). Įgalioti gauti ginčo informaciją teisėtvarkos subjektai yra nesuinteresuoti jos gavimu dėl asmeninių priežasčių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti pareiškėjos vyrui A. Ž. atstovauti advokatai savo pareigas vykdė netinkamai, paskleidė tretiesiems asmenims asmeninius duomenis ir dokumentus. Neturėdama minėtų duomenų negali prašyti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kad būtų pakeisti advokatai E. G. ir A. P..

Atsakovės Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d., bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 52-54) atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą 2013-12-12, prašydama pateikti duomenis apie O. G. sūnaus ir anūko tėvus bei patvirtinti E. G., A. P., O. G. anūko, S. D., G. P. giminystės ryšius. Skundžiamu raštu pareiškėjai išaiškinta bendra tokių duomenų tvarka, nurodyta, kad be duomenų subjekto sutikimo jai šie duomenys negali būti išduodami. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą, Gyventojų registro tarnyba nenustatė teisinių pagrindų suteikti prašomus duomenis. Pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Suteikus pareiškėjos prašomus duomenis būtų pažeista asmenų teisė į privatumą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Pareiškėja 2013-12-12 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą su prašymu (b. l. 5) pateikti duomenis apie jos vyro A. Ž. sesers O. G. sūnaus Donato, jo tėvo, advokatės E. G., advokato A. P., S. D., G. P. giminystės ryšius. Šiame prašyme nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė minėtus advokatus atstovauti jos vyrui A. Ž.. Su advokate E. G. dirba advokato padėjėjas, kuris galimai yra A. Ž. sesers O. G. anūkas, advokatai E. G. ir A. P.. Prašyme nurodė, kad duomenys, patvirtinantys šių asmenų giminystės ryšius pareiškėjai reikalingi ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal jos vyro A. Ž. skundą.

Atsakovė Gyventojų registro tarnyba atsakė į šį pareiškėjos prašymą sprendžiamoje byloje skundžiamu 2013-12-16 raštu Nr. (29)9R-2874 (b. l. 3), kuriame nurodė teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti išduodami pareiškėjos nurodyti duomenys ir išaiškino, kad nėra pagrindo šiuos duomenis išduoti pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymo, priimto 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1490, redakcijos, galiojusios nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo metu (nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d.), 2 straipsnio 12 punktas registro tvarkymo įstaigą apibrėžė kaip įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtą juridinį asmenį, registruojantį registro objektus, tvarkantį ir teikiantį registro duomenis bei dokumentus ir atsakantį už jų saugą. Registro duomenų tvarkymą reglamentuoja atitinkamo registro įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, registro nuostatai, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais – ir registro duomenų tvarkymo sutartys.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kurio tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis.

Asmens teisę į privatumą saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (22 str. 4 d.). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalį, kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad sąvoka privatus gyvenimas yra plati ir kintanti, ji apima skirtingas žmogaus savybes, baigtinio jos elementų sąrašo nėra (žr. EŽTT sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 30566/04).

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 str. 6 d. nustatyta, kad informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama teisėtvarkos subjektams, mokesčių administravimo institucijoms teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti; Seimo komisijoms – įstatymų, Seimo nutarimų nustatyta tvarka pavestiems uždaviniams įgyvendinti. Informacija apie giminystės ryšius gali būti teikiama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti; notarams – paveldėjimo byloms tvarkyti ir nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais; asmenims, kuriems įstatymų nustatyta teisė spręsti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, – sprendimams šiais klausimais priimti; konsuliniams pareigūnams – kai to reikia konsulinei veiklai atlikti, taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų nustatytų apribojimų sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – kai įregistruojami nekilnojamieji daiktai, įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi.

Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė Gyventojų registro tarnyba neturėjo pagrindo pateikti pareiškėjai jos prašomus duomenis. Esant poreikiui šiuos duomenis įvertinti baudžiamuosiuose, civiliniuose procesuose, nagrinėjant administracines bylas, asmenys turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą, kitą teisėtvarkos subjektą, su prašymu išreikalauti bylai reikšmingus įrodymus. Kaip minėta, informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama teisėtvarkos subjektams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 str. 6 d. Pareiškėja, manydama, kad jos teisės, teisėti interesai pažeisti ir, kad teismas, kitas teisėtvarkos subjektas netinkamai vykdo savo funkcijas, nepagrįstai atsisako iš Gyventojų registro tarnybos išreikalauti susijusius įrodymus, pareiškėja gali siekti ginti savo teises skųsdama šį veikimą (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-16 atsakymo Nr. (29) 9R-2874 ir įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti pareiškėjai prašomus duomenis apie giminystės ir svainystės ryšius O. G. anūko Donato, advokatų E. G., A. P. bei kitų asmenų, įtariamųjų ikiteisminio tyrimo byloje, įregistruotoje 2013-12-18 Nr. IK2-23 Prienų rajono apylinkės teisme. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.