Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims B. B., J. B., Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui S. Ž., Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei V. Š., Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovui D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., B. B., J. B., J. G., D. B., A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio nagrinėjimo metu ji savo pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad 1997 m. vasarą susipažino su K. B.. Jis parsivedė ją į savo namus, pradėjo bendrą gyvenimą. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V.. Santuokos neįregistravo, vaiko gimimo liudijime vaikui įrašė jos mergautinę pavardę ir tėvo vardą, be jo asmens kodo. Tada norėjo gauti didesnę pašalpą už vaiką. Santuokos todėl ir neregistravo, nes kaip vieniša mama aš gaudavau didesnę pašalpą. Nuo 1997 m. Vygantiškių k. kartu su ja ir K. B. dar gyveno J. B., J. J., M. B., J. B., D. B.. Paaiškino, kad su vaiko tėvu dažnai pykdavosi ir po 5 metų išsiskyrė, išvažiavo į Telšius pas savo močiutę. Tėvas vaiką lankydavo. Nori susitvarkyti dokumentus, nes nuo 2013 metų sausio mėn., nebegali gauti kompensacijos už būsto šildymą.

Suinteresuoto asmens, Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė, Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovas, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teisminio nagrinėjimo metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (LR CPK 444 str. 2 d. 4 p.).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. K., a.k. (duomenys neskelbtini). Jo gimimo liudijime motina nurodoma I. K., o skiltyje, kurioje turi būti nurodytas tėvas – įrašytas K. K. (b.l. 6). Kad pareiškėja po 2006-03-14 sudarytos santuokos su A. V. pakeitė pavardę į V., patvirtina santuokos liudijimas (b.l. 8). Šiuo atveju teismo pripažįstama visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), jog normalus moters nėštumas trunka apie 9 mėnesius, o CK 3.140 straipsnyje nurodyta, kad nustatant vaiko kilmę iš tėvo laikomasi 300 dienų taisyklės, todėl galimybė, kad A. V. gali būti pareiškėjos vaiko V. K. tėvu, atmestina. Todėl toliau analizuotinas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas.

CK 3.148 str. nurodyti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia, tai moksliniai įrodymai – ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Tokių ekspertizių išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro.

Bylos duomenimis, bylos lapas 7, K. B. mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie aukštutinės eilės įpėdinius nėra, todėl teismas remiasi įrodymais, gautais, kaip nustatyta CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir vertina šioje byloje įrodymų pakankamumo klausimą.

Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad ji susilaukė sūnaus su K. B., patvirtina K. B. motina J. B., sesuo B. B. duodamos parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtina A. B., J. G., D. B. sutikdamos su pareikimo tūriniu.

Paminėti įrodymai laikytini eisminę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, nulėmusiomis pareiškimo patenkinimą, suteikiančiomis pagrindą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir remtis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005), todėl minėtų įrodymų pagrindu nustatytinas pareiškėjos prašomas faktas, kuris reikalingas gauti socialinę pašalpą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nu­sta­ty­ti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinėms pašalpoms gauti.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.