Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-03 · Byla Nr. N-575-3230-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
N-575-3230-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-3230/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis patrulis 2008-10-22 surašė P. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 18.40 val., Jurbarke, Kauno g. prie parduotuvės „Norfa“, vairavo automobilį „Mazda 6“ būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,76 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008-11-06 nutarime P. M. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. M. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertinęs minėtą bei atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – nustatytas girtumas nežymiai viršijo leistiną normą, pagal medicininį pažymėjimą pažeidėjas yra įgaliotas transportuoti sergančią motiną ir dukterį į gydymo įstaigą, dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo gali netekti pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, sprendė, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir P. M. skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje - minimalaus dydžio bauda ir trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

III.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepime prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-11-06 nutarimą ir priimti kitą nutartį: skirti administracinę nuobaudą, paskiriant baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, sankcijos ribose. Nurodė, kad P. M. vairavo automobilį neblaivus, todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnį jam neturėtų būti grąžinama. Pažymėjo, kad teismo nutarime konstatuotos aplinkybės nesuteikia pagrindo administracinei atsakomybei švelninti. Todėl švelnesnės nei įstatymas numato administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje prieštarauja ir ATPK 1 straipsnio bei 20 straipsnio nuostatoms.

P. M. atsiliepime prašo palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-11-06 nutarimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismo skirtą baudą sumokėjo. Pažymėjo, kad Institucija jo atžvilgiu buvo šališka, nes apeliacinis skundas buvo surašytas 2008-11-05, t.y. iki teismo posėdžio. P. M. manymu, teismas nutarime teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, nes jam skyrė minimalią baudą ir tik sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėjo, kad tokia nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Pažeidėjo manymu, teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 27 straipsniu, specialiosios teisės atėmimo terminą sumažino iki leistino 3 mėnesių termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu P. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija laiko jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda, taikant trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus P. M., kai jam buvo nustatytas net 0,76 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pažeidėjo bei pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, charakterizuojamas teigiamai ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. P. M. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda, taikant trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė