Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Ž. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas J. Ž. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d. inter alia nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. protokolas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje inter alia numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų J. Ž. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones J. Ž. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas (1,14 prom.) beveik tris kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais J. Ž. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą J. Ž. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą J. Ž. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Tai, kad J. Ž., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skunde teigiama, kad J. Ž. su žmona gyvena kaime, kartu su jais gyvena dvi dukros, viena važinėja į mokyklą į Šilutę, kita dar neina į mokyklą, tačiau nenurodo, jog jo (tėvo) teisės vairuoti neturėjimas kokiu nors būdu apsunkina dukros galimybes pasiekti mokymosi įstaigą, ar kaip nors kitaip riboja kitų šeimos narių judumo poreikius. Byloje pateiktos darbdavio, seniūnijos ir kaimo bendruomenės pirmininkės surašytos J. Ž. charakteristikos. Apygardos teismas pažymi, kad šiose charakteristikose (b. l. 29, 30, 31) nurodyti duomenys niekaip neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: jis dirba, stengiasi, pasižymi geru strateginiu mąstymu, sugeba operatyviai priimti sprendimus, yra jautrus darbuotojų atžvilgiu, kruopštus ir pareigingas, imlus naujovėms darbuotojas; gyvena kaimo vietovėje, gerai sutaria su kaimynais, yra nekonfliktiškas, neatsisako padėti, dalyvauja talkose, yra atsidavęs šeimai, gražiai tvarko sodybą; augina dvi dukras, dirba pas ūkininką kartu su žmona, seniūnija neturi jokių nusiskundimų dėl jo elgesio. Akivaizdu, kad visos šios charakteristikose pateiktos aplinkybės ir išvardytos asmeninės J. Ž. savybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad J. Ž. elgesys pasikeitė, ir kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors darbdavio 2016-12-19 surašytoje charakteristikoje (b. l. 29) nurodoma aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas J. Ž. reikalingas darbui, o jo netekus darbuotoją būtų privaloma atleisti iš darbo, tačiau kaip matyti iš pažymos surašymo laiko, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo specialiosios teisės atėmimo (2016-06-06) pažeidėjas 2016-12-19 vis dar dirbo pas ūkininką, be to, ir atskirajame skunde nurodoma, jog J. Ž. ir toliau turi galimybę dirbti ūkyje, tačiau negali vairuoti traktoriaus, todėl akivaizdu, jog jam 2016-06-06 netekus teisės vairuoti, jis iš darbo atleistas nebuvo, kuo remiantis darytina išvada, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones netekimas neatėmė jo pragyvenimo šaltinio. O tai, kad dėl pažeidėjo neapgalvotų veiksmų patiriamos neigiamos pasekmės – jam negalint vairuoti ūkio technikos sumažėjo jo atlyginimas - yra tik jo paties netinkamo elgesio pasekmė. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš seniūnijos charakteristikos matyti, jog ne tik J. Ž., bet ir jo žmona dirba ūkyje, todėl akivaizdu, jog atskirajame skunde akcentuojamas poreikis užtikrinti pilnavertišką savo šeimos ir dukterų išlaikymą, abiem suaugusiems šeimos nariams dirbant yra patenkinamas pakankamai, pažeidėjui ir neturint teisės vairuoti. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad J. Ž. savo darbovietėje dirbdamas dar prieš pažeidimo padarymą žinojo, jog norint atlikti pavestas darbo funkcijas, jam reikalinga teisė valdyti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuomet jis sėdo už traktoriaus vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. Ž., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis šeima, taip pat ir atliekant tiesiogines darbines funkcijas, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo prašyme, tiek atskirajame skunde J. Ž. iš esmės kartoja deklaratyvius teiginius apie bausmės tikslų pasiekimą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kodėl jo atžvilgiu susiklostė ypatinga situacija, ir teismas turi taikyti išimtį iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad J. Ž. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis dirba, ir kad jam reikalinga teisė vairuoti. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad J. Ž. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažeidėjas taip pat nurodo, kad nuobaudos tikslų pasiekimą rodo ir tai, kad jis iš anksto baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti – ATPK 330 str. 2 d. numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju J. Ž. ši teisė atimta vieneriems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, J. Ž. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad J. Ž. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes, ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, jog J. Ž. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes J. Ž., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, ir J. Ž. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas J. Ž. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad J. Ž. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus J. Ž. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.