Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalyje ir 271 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams;

- (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto teismo 2001 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 3 dalyje, laisvės atėmimu 3 metams;

- (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) rajono teismo 2002 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 2 punkte (nužudymas) laisvės atėmimu 15 metų;

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, 2018 m. sausio 8 d. atliko bausmę;

- (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje 2016 m. rugpjūčio 19 d. už sukčiavimą skirta baudos bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje - 10 mėn. laisvės atėmimu, bausmę atlikęs 2022 m. kovo 29 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2023 m. gegužės 24 d. I. S. apklausos protokole nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. apie d. 15 val. jai atėjus į (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), sutiko iš matymo pažįstamą R. A. Jie pradėjo kalbėtis ir jis pasakė, kad jai jos gaila, nes ji nešioja kojos (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė padėti finansiškai, tik pasakė, kad pinigų neturi ir pasiūlė užstatyti savo (duomenys neskelbtini) lombarde ir jie kartu nuėjo iki šalia esančio lombardo. Už (duomenys neskelbtini) gavęs 50 Eur. juos atidavė jai. Prie „(duomenys neskelbtini)“ kiosko, prie R. A. priėjo jo pažįstami, jį nuvedė į šoną ir tada priėjęs jai nepažįstamas asmuo pradėjo reikalauti jos atiduoti pinigus. Ji pasakė, kad atiduos pinigus tik R. A. Ji padavė 50 Eur. R. A. ir pati nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir lauke rūkė. Prie jos priėjo R. A. ir ji paklausė, kas darosi, o jis nieko neatsakęs sudavė jai ranka vieną kartą į nosies pertvarą. Po ko ji nukrito, kadangi nešioja (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio patyrė fizinį skausmą ir dešinės kojos (duomenys neskelbtini), kurį nešioja buvo sugadintas dviejuose vietose (el. b. l. 19-22).

2023 m. rugpjūčio 16 d. papildomos apklausos protokole nukentėjusioji I. S. parodė, kad apie įvykį papildomai gali pasakyti, kad R. A. jai ranka trenkė į nosies sritį, ji nukrito nuo smūgio, todėl minėtoje byloje reikš civilinį ieškinį, jei įtariamasis atlygins padarytą žalą, pretenzijų jam nebeturės. Kreipėsi į VTMT, gauta buvo specialisto išvada, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 140-142).

2023 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusiosios I. S. rašte nurodyta, kad įtariamasis R. A. atlygino padarytą žalą, pretenzijų jam neturi (el. b. l. 171).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. padaryta poodinė kraujosruva veide, kieto buko daikto, kurio identifikuoti negalima, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis iki 3 parų laikotarpyje iki apžiūros (2023 m. gegužės 25 d.). Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (el. b. l. 59-60).

2023 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas per „VLC Media Player'” leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas „ch03_20230524135640“. Viršuje kairėje pusėje matoma data - 05-24-2023 ir laikas - 14:20:10 val. Vaizdo įrašo dešinės pusės apačioje matoma „Camera 03”. Vaizdo įrašo trukmė – 1.04 val. Vaizdo kamera fiksuoja įėjimą į (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuoti įvairūs asmenys iš (duomenys neskelbtini). 23.40 užfiksuota pareiškėja, tamsių plaukų, ant galvos užsidėjus apvalius rudus akinius, vilkinti rausvą palaidinę, tamsios spalvos striukę ir šviesiai mėlynus džinsus. Vaizdo įraše užfiksuota, kad sprendžiant iš pareiškėjos veido bruožų, ginčijasi su vyru Nr. 1, kuris dėvi juodą kepurę su snapeliu, matomas „NIKE“ prekės ženklas kepurės kairės pusės priekyje, vilkintis baltos spalvos maikę. 23.46 vyras trenkė dešinės rankos delnu pareiškėjai į centrinę veido dalį. Po smūgio moteris nukrito, sėdėdama konfliktuoja su kitais asmenimis, vyru Nr. 2. Atėję dar keli asmenys, 24.47 padeda moteriai atsistoti ir paduoda jai pilkos spalvos lazdą. Moteris stovi visą laiką ir 27.00 įeina į (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašą, daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota, vaizdo įrašas pasibaigia (el. b. l. 74-76).

2023 m. gegužės 26 d. liudytojos A. B. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. gegužės 24 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo pamainoje viena, nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Apie 15.00 val. į (duomenys neskelbtini) vidų užėjo klientė vardu I. ir prisėdo prie kito jau (duomenys neskelbtini) anksčiau buvusio kliento (jokių duomenų apie jį nežino). Jie kartu sėdėjo ir kalbėjosi. Po kurio laiko I. S. kartu su minėtu klientu nuėjo į kiemą parūkyti. Ji tuo metu buvo nusisukusi nuo lango, (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kaip kiti (duomenys neskelbtini) klientai sako: ,,pažiūrėk, ką daro“. Ji atsisuko ir pažiūrėjus pro (duomenys neskelbtini) langą pamatė, kad I. guli ant žemės, o jo minėtas klientas stovėjo šalia jos. Ji iškvietė apsaugos darbuotojus. Atvykę apsaugos darbuotojai laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai išsivedė minėtą klientą. Taip pat atvyko greitoji medicinos pagalba ir nusivedė I. S. apžiūrėti. Kiek matė, I. S. laikė savo nosį uždengusi ranka, sakė, kad jai labai skauda nosį. Daugiau sužalojimų ji ant jos nematė. Apie įvykį gali papasakoti tik tiek, nes daugiau nieko nematė. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (el. b. l. 51-53).

2023 m. rugpjūčio 14 d. įtariamojo apklausos protokole R. A. nurodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, įtarimo esmę suprato, psichiatrinėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai ir nori parodyti, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) prieigose esančiame (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, su juo kartu juos vartojo jam iki to nepažįstama I. S., jam jos pagailo, nes ji buvo su (duomenys neskelbtini), jis jai davė tris kartus po 50 Eur, jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tada atėjo jo pažįstamas, jo duomenų nežino ir jam pasakė, kad kam čia jis jai padeda, ji jį „prasukinėja“ ir, kad ji yra narkomanė. Kadangi jis buvo išgėręs, jį tai supykdė, kad jis norėjo padėti žmogui, o ji taip pasielgė ir jis nuėjo ir vieną kartą ranka jai trenkė, ji nukrito, tuo viskas ir baigėsi. Dėl padaryto labai gailisi, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (el. b. l. 122-123).

2023 m. rugsėjo 25 d. papildomos apklausos metu įtariamasis R. A. parodė, kad galutinį pranešimą apie įtarimą gavo, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai. Išsamius aprodymus davė pirminės apklausos metu, lieka prie jų ir juos tvirtina. Atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą – 400 Eur. Dėl padaryto labai gailisi, prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 172-174).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino jog nukentėjusiajai I. S. ranka trenkė į veidą. R. A. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusios apklausos protokolai, 2023 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, liudytojos A. B. apklausos protokolas. Be to, aplinkybes patvirtinančias nukentėjusios I. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

R. A. nežymiai sutrikdė sveikatą I. S. Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo veiksmai, kuomet jis vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiai į veido sritį, sukėlęs poodinė kraujosruva veide, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. A. 2023 m. gegužės 24 d., apie 15. 30 val., prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka vieną kartą tyčia trenkė nukentėjusiajai I. S. į nosies pertvarą, tokiais savo veiksmais padarė poodinę kraujosruvą veide, taip nežymiai sutrikdė I. S. sveikatą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. A. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. R. A. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad R. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi –laisvės apribojimu ir jo dydžiu (el. b. l. 193-197).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. A. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą kito asmens sveikatai, kuris pasižymėjo nežymių sveikatos sutrikdymu.

R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, taip pat, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. A. (duomenys neskelbtini), teistas (el. b. l. 150-161), baustas administracine tvarka (el. b. l. 165-167), dirba „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 162-164). Byloje nėra duomenų apie R. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma R. A. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė R. A. ir yra skiriama.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju R. A. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu skirtinas įpareigojimas visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso XI skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. R. A. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, teismas pažymi, kad smurtinė veika yra pakartotinė. Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti R. A. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skiriant minėtus įpareigojimus.

V. Kiti klausimai

R. A. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. S.

Civilinis ieškovas I. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusioji I. S. pateikė raštą kuriame nurodė, kad R. A. atlygino padarytą žalą, pretenzijų jam neturi (el. b. l. 171).

Asmuo laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu paskirti įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Kartu paliekant įpareigojimus ir draudimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje:

- įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- draudimą visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas tarp jų ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. S. – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.