Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1645-230/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
2S-1645-230/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18423-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
G. K., A. K.
Suinteresuotas asmuo
AB DnB NORD bankas, A. K.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1645-230/2011Proceso Nr. 2-05-3-18423-2010-1
Pirmosios instancijos teisėja Vida Agurkienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.1; 129.19.2; 122.2; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-892-752/2011 pagal pareiškėjų G. K., A. K. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – AB DnB NORD bankas ir A. K..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. K. ir A. K. skundu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti neteisėtais antstolio Regimanto Budreikos veiksmus, nustatant parduodamo turto kainą varžytinėse vykdomojoje byloje Nr. 0085/10/01433, ir įpareigoti antstolį R. Budreiką nustatyti parduodamo G. K. priklausančio nekilnojamojo turto: 0,0577 ha sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 2G1p (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3IIp (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančių duomenys neskelbtini), rinkos vertę. Skunde nurodė, kad 2010-07-21 turto arešto aktu nurodyto turto vertė buvo nustatyta 380 000 Lt, o 2010 m. lapkričio 8 d. paskelbtas turto pardavimas iš varžytinių, pradinė pardavimo kaina nurodyta 304 000 Lt. Mano, kad antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimą nenustatęs išieškomos sumos, antstolio nustatyta pradinė varžytinėse parduodamo turto kaina yra nepagrįsta ir neatitinka rinkos kainos, kuri yra 749 6980 Lt. Todėl antstolio veiksmai, parduodant turtą už per mažą kainą, pažeidžia pareiškėjų teises bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 02201001960-L dėl priverstinės skolos išieškojimo iš G. K., A. K., A. K., iš varžytynių parduodant G. K. nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,0577 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais bei ūkiniu pastatu, esančius Voveraičių g. 14, Kaunas. Antstolis, vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, 2010-07-21 surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė areštuoto turto vertę – 380 000 Lt. Gavęs areštuoto turto savininkės G. K. atstovės prieštaravimą dėl turto įkainojimo, antstolis 2010-08-17 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“, kuri pateikė išvadą, kad vertinamo turto rinkos vertė įvertinimo dieną (2010-08-23) yra 271 000 Lt. Antstolis atsižvelgęs į skolininkės atstovės prašymą parduodamo turto vertę laikyti 2010-07-21 turto arešto akte nurodytą 380 000 Lt, paskelbė pirmąsias turto varžytines. Teismas nurodė, kad antstolis, negavęs išieškotojo ar skolininkų prieštaravimų ekspertizei, nėra įpareigotas savo iniciatyva skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, skolininkė prieštaravimų nepareiškė, o tik prašė vadovautis turto arešto akte nurodyta verte. Tai, kad turto arešto akte nebuvo nurodytas turto arešto mastas, neturi jokios reikšmės išieškojimui, kadangi išieškoma suma nurodoma vykdomajame dokumente, o nuo išieškomos sumos nepriklauso turto, parduodamo iš varžytinių, įkainavimas. Teismas atmetė skolininkės pateiktus įrodymus dėl turto vertės (viešą informaciją apie žemės 1 aro kainą Žaliakalnyje, turto vertės nustatymo pažymą ir draudimo polisą) ir sprendė, kad parduodamo turto vertė buvo nustatyta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. K. ir A. K. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjų skundą patenkinti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto vertinimą, taip pat nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Nurodo šiuos skundo argumentus: 1) Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nei skolininkė G. K., nei jos atstovė advokatė R. S., nepareiškė prieštaravimų dėl atliktos ekspertizės, yra nepagrįsti, kadangi teismas nepagrįstai nelaikė G. K. ir jos atstovės advokatės R. S. prašymo vadovautis turto verte, nurodyta turto arešto akte, prieštaravimu ekspertizės aktui. 2) Teismo išvada, kad ir skolininkės atstovė, kuri yra profesionali teisininkė, nemanė, jog ekspertizės aktas yra neteisėtas, padaryta pažeidžiant LR CPK 443 str. 8 dalies reikalavimus, kadangi skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, kuriose teismas turi būti aktyvus ir turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Todėl teismas neatliko jam skirto vaidmens ir nepagrįstai neanalizavo ir nevertino nagrinėjant bylą nurodytų atstovės argumentų dėl ekspertizės akto neatitikimo materialinėms teisės normoms. 3) Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos atstovės argumentų, kad ekspertizė atlikta pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Ekspertas pažeidė Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Turto vertinimo metodikos 27 punkto reikalavimus dėl lyginamosios vertės metodo taikymo, pagal kuriuos turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Tačiau ekspertas lyginamuosius pavyzdžius ėmė ne toje vietovėje. Be to, skaičiuojant atskirus pataisų koeficientus, ekspertas vis ėmė skirtingus lyginamuosius pavyzdžius, kas neabejotinai pateikia iškreiptą rinkos vertę. Be to, iš ekspertizės akto dalies „rinkos sandorių duomenys“ matyti, kad ekspertas lyginamuosius pavyzdžius atrinko tendencingai, t. y. sandorių, kurių kaina buvo mažesnė. Todėl toks ekspertizės aktas negali būti laikomas pagrįstu, ir teismo išvada yra taip pat nepagrįsta. 4) Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojami praktikai, numatančiai, kad tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Todėl tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Be to, antstolio pareiga perkainuoti turtą nustatyta ir LR CPK 681 straipsnio 2 dalyje. 5) Teismo argumentas, kad turto arešto masto nenurodymas yra formalus pažeidimas, dėl kurio negalėjo būti pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai, yra nepagristas, kadangi turto arešto mastas nurodomas tam, kad iš turto arešto akto būtų matyti, ar turto arešto akte nurodyta kaina atitinka vykdymo šalių interesus ir kad skola būtų išieškota maksimaliai. Be to, šie argumentai prieštarauja CPK 678 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuris imperatyviai nustato, kad turto arešto akte turi būti nurodoma turto arešto mastas.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), o atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstoliui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ar papildomą turto vertinimo ekspertizę. Remiantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi, skolininkės turėjo galimybę reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti antstolį savo patvarkymu skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau pareiškėjos šia galimybe nepasinaudojo ir motyvuotų prieštaravimų dėl jų pačių prašymu paskirtos ekspertizės išvados nepareiškė. Pareiškėjos G. K. atstovės advokatės R. S. 2010 m. rugsėjo 6 d. raštu pareikšto prašymo (vykdomosios bylos Nr. 0085/10/01433 medžiaga) negalima pripažinti motyvuotu prieštaravimu ekspertizės išvadai, kadangi jame nėra nurodyta jokių argumentų, dėl kurių eksperto išvada neatitinka įstatymo reikalavimų ar yra nepagrįsta. Atvirkščiai, šis raštas tik patvirtina, kad skolininkės suprato, kad jų iniciatyva paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti nepatvirtino skolininkių prieštaravimo turto arešto akte nustatytai turto vertei, dėl ko skolininkėms tapo priimtiniau laikytis ankstesnės turto arešto aktu nustatytos vertės. Toks skolininkių elgesys rodo, jog jos ne abejoja nustatyta rinkos verte, o tik renkasi vienokią ar kitokia joms parankesnę poziciją vykdymo procese. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti tiek turto arešto aktu, tiek ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjų pateiktais įrodymais – 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto vertės nustatymo pažyma (b.l. 12), skelbimais apie parduodamo žemės sklypo 1 aro kainą (b.l. 18-19), turto draudimo polisu (b.l. 24-25), kadangi juose turto vertė nustatyta kitu laikotarpiu, o skelbimuose nurodyta pardavimo kaina jokiu būdu nepatvirtina ginčo turto rinkos vertės. Todėl antstoliui ir teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl parduodamo iš varžytinių turto kainos, ir nustatant turto vertę nebuvo pažeisti CPK 681 straipsnio 1 dalies ir 682 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis maksimaliai siekė apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, siekė išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, kadangi, siekdamas išvengti ginčų ir kuo greičiau įvykdyti sprendimą, objektyviam turto vertės nustatymui skyrė ekspertizę, o gavus ekspertizės aktą, skolininkės atstovės prašymu nustatė didesnę parduodamo turto vertę, nei nustatė ekspertai. Nesant pagrindo abejoti ekspertizės išvada, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas užvilkintų išieškojimo procesą, dėl ko nepagrįstai būtų pažeisti išieškotojo interesai.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl turto arešto masto nenurodymo turto arešto akte (CPK 678 straipsnio 1 dalies 7 punktas), pripažindama tai tik formaliu pažeidimu, nedarančiu jokios įtakos nei išieškotojo, nei skolininkių interesams. Išieškojimo apimtis yra aiški iš pateikto vykdyti vykdomojo dokumento – Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, o priverstinai parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto rinkos kaina buvo nustatyta tinkamai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Nerijus MeilutisArūnas Rudzinskas