- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-575-727-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.A. (V.A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties V.A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl V.A. padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad V.A. teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį, nesilaikydamas Kelių transporto kodekso 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 “Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo” nustatytos ūkinės komercinės veiklos reikalavimų, t. y. vežė keleivį iš Taikos g. (duomenys neskelbtini)į “Forum Palace”, Konstitucijos pr. pagal automobilyje įmontuoto taksometro parodymus, neturėdamas licencijos kortelės verstis kelių transporto veikla.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau - institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 16 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 172 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskyrė 750 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.A. skundu teismui prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Skunde paaiškino, kad nevykdė veiklos, kuri reglamentuojama skundžiamame nutarime nurodomuose teisės aktuose. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis vykdo savarankišką ir teisėtą individualią veiklą, teikia transporto paslaugas - automobilio su vairuotoju nuomą ir tai daro nepažeisdamas nustatytos veiklos vykdymo tvarkos. Šiai vykdomai veiklai nekeliamas reikalavimas turėti licenciją ir/ar licencijos kortelę automobilyje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi V.A. skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad V.A. teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį, nesilaikydamas Kelių transporto kodekso 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ nustatytos ūkinės komercinės veiklos reikalavimų, t. y. vežė keleivį iš Taikos g. (duomenys neskelbtini)į „Forum Palace“, Konstitucijos pr. pagal automobilyje įmontuoto taksometro parodymus, neturėdamas licencijos kortelės verstis kelių transporto veikla. Tai, kad V.A. teikė keleivių vežimo paslaugas už atlygį, neturėdamas licencijos verstis kelių transporto veikla, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir liudytojo K.V. parodymai, kad jis kvietė taksi automobilį ir automobilio vairuotojas – V.A., atvykęs į sutartą vietą, patvirtino, jog atvyko pagal iškvietimą. Todėl pagal faktines bylos aplinkybes laikytina, kad skirti V.A. administracinę nuobaudą pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį pagrindas buvo. V.A. padarytas teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Teismas nurodė, jog ATPK 30 straipsnis nustato, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bylos dokumentai patvirtina, jog V.A. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį buvo skirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimų. Remiantis išdėstytais motyvais, laikytina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas V.A. veiksmus pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai ir administracinę nuobaudą už šį administracinį teisės pažeidimą skyrė, nepažeisdamas ATPK normų reikalavimų, t. y. pagrįstai ir teisėtai.
Teismas atmetė V.A. skundo motyvus, kad jis vykdo savarankišką ir teisėtą individualią veiklą - teikia transporto paslaugas - automobilio su vairuotoju nuomą, kaip nepagristus. Teismo nuomone, atvejai, kai reikalinga licencija keleiviams vežti, nurodyti Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalyje, o licencijų rūšys – Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170. Tokia veikla, kaip privačių lengvųjų automobilių su vairuotoju nuoma, šiuose teisės aktuose nenumatyta. Teismas padarė išvadą, kad V.A. teikė keleivių vežimą neturėdamas licencijos, kuri būtina užsiimant šia veikla (Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris pateiktas teismui, įrašytas dar vienas liudytojas, skirtingai nei V.A. pateiktame protokole, teismo manymu, nedaro šio protokolo negaliojančiu ir neteisėtu.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neatskyrė licencijuojamos nuo nelicencijuojamos veiklos. Tai, kad V.A. teikė atlygintinas vežimo paslaugas, nesuponuoja reikalavimo teikiant šias paslaugas turėti licenciją. Būtent dėl to, kad teismas neatskyrė licencijuojamos nuo nelicencijuojamos veiklos, lėmė neteisingą V.A. veiksmų vertinimą: aplinkybė, kad V.A. paslaugas teikė neturėdamas licencijos, nesuponuoja pažeidimo – veikla, kurią vykdė V.A. nėra licencijuojama.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė V.A. motyvus, kad jis vykdo savarankišką ir teisėtą individualią veiklą. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog V.A. teikė licencijuojamas paslaugas vien vadovaudamasis aplinkybe, kad V.A. vežtas keleivis K.V. nurodė kreipęsis į taksi bendrovę, o vėliau į nurodytą vietą atvyko ir paslaugas suteikė V.A.. Teismas neįsigilino ir nevertino visų reiškmingų faktinių aplinkybių, kas lėmė neteisingą situacijos vertinimą.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė reikšminga aplinkybės, kad V.A. nenaudojo taksometro. Kaip matyti iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, o taip pat iš priimto nutarimo turinio, būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracinė komisija V.A. veiklą kvalifikavo kaip licencijuojamą taksi įmonių veiklą tik dėl to, jog, kaip nurodoma, V.A. vežė keleivį pagal automobilyje įrengto taksometro parodymus.
Šalies argumentai
4. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepatikimas rašytinis įrodymas, patvirtina ir tai, kad po protokolo surašymo protokole buvo papildomai prirašyta nauja informacija (duomenys). Tačiau teismas šios aplinkybės nepagrįstai nelaikė reikšminga.
5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė (ir visiškai dėl to nepasisakė), kad V.A. veiksmai nebuvo kalti. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog V.A. neturėjo ir negalėjo suprasti galimai priešingo teisei savo veikimo pobūdžio, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad jo veiksmai galėtų pažeisti nustatytą komercinės ar ūkinės veiklos tvarką – net kelios kompetetingos institucijos raštu patvirtino, kad jo vykdoma veikla nėra licencijuojama, ir apie šią institucijų teisinę poziciją V.A. buvo žinoma. Apelianto nuomone, jo veiksmuose, teikiant transporto priemonės nuomos paslaugas be licencijos, nėra jo kaltės – jis pasitikėjo oficialių valstybės institucijų aktais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o V.A. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Keleivis K.V. 2007 m. gegužės 11 d. apie 21.05 val. paskambino įmonės UAB „Kabrioletas", kurios pagrindinė veikla yra taksi paslaugos, trumpuoju tel. 1445 ir užsakė taksi automobilį. Su šia aplinkybe sutinka ir pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad bendrovė į kurią kreipėsi K.V. dėl užimtumo negalėjo priimti savo kliento užsakymo ir perdavė užsakymą pareiškėjui, kurį su bendrove nesieja darbo santykiai.
2. Su keleiviu K.V. nebuvo sudaryta rašytinė automobilio nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutartis, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.513 straipsnyje, kurioje turėjo būti aptartas sutarties dalykas ir objektas, sutarta dėl nuomos termino ir kainos. Vežimo sutartis su K.V. buvo sudaryta užsakant iš įmonės UAB „Kabrioletas" taksi paslaugą, kaip tai įprasta teikiant taksi paslaugas ir kaip nustatyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin. 1996, Nr. 119-2772) 19 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 3-(duomenys neskelbtini) patvirtintų Taksi taisyklių (Žin. 2003, Nr.30-1267) 8.2. punkte. Paslaugos kaina K.V. atžvilgiu buvo nustatyta vežėjui (paslaugos teikėjo) vienašališkai taikant tarifus už pravažiuotą atstumą, kaip nustatyta Kelių transporto kodekso 16 straipsnyje ir Taksi taisyklių 29 ir 30 punktuose. K.V. teikiamos paslaugos tarifai buvo nurodyti informacinėje vežėjo kortelėje, įkomponuotoje automobilio salono priekinio skydelio dešinėje pusėje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 kovo 14 d. įsakymu Nr. 3-155 (Žin. 2003, Nr.30-1266) patvirtintų Lengvojo automobilio taksi apipavidalinimo nuostatų 59 ir Taksi taisyklių 29 punktuose.
3. Užmokestis iš K.V. už kelionę iš Taikos g. (duomenys neskelbtini)į „Forum Palace" Konstitucijos pr. Vilniuje, buvo paimtas pagal automobilio salone, keleiviui matomoje vietoje įmontuoto prietaiso parodymus, galinėje kelionės vietoje. Kaip patvirtino keleivis K.V., automobilyje įmontuoto prietaiso esmė ir paskirtis - skaičiuoti užmokestį pinigine išraiška pagal automobilio pravažiuotą atstumą vežant keleivį. Toks prietaiso panaudojimas atitinka Taksi taisyklių 8.3., 29. ir 30 punktais įtvirtintą taksometro sąvoką ir paskirtį. Kad automobilyje įmontuotas prietaisas panašus į ST - 500 tipo taksometrą patvirtina matavimo priemonės neatitikties pažyma Nr. 9. Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos nuomone, aplinkybės, kad V.A. automobilyje įmontuotas prietaisas neatitinka teisės aktais nustatytų formalių reikalavimų, tačiau praktiškai atlieka taksometro funkciją, negali būti pagrindas panaikinti 2007 m. gegužės 16 d. nutarimą.
4. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.521 straipsniu, nuomos teikiant vairavimo paslaugas teisinius santykius gali reguliuoti atskirų rūšių transporto kodeksai. Pagal Kelių transporto kodekso l straipsnį, kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo, krovinių ir pašto siuntų, dokumentų siuntų vežimų organizavimą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę. Kelių transporto kodekse įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios keleivių vežimo už atlygį veiklą yra specialios norma Civilinio kodekso XXVIII skyriaus 5 skirsnio normų atžvilgiu, todėl esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, kada šios normos yra vienodos galios teisės aktai, turi būti taikoma speciali norma.
5. Kelių transporto kodekso 8 straipsnio l dalis nustato, kad kelių transporto ūkinė komercinė keleivių (ir krovinių) vežimo veikla už atlygį yra licencijuojama. Civilinio kodekso 6 knygos XXVIII skyriaus 5 skirsnyje įtvirtintos nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutarties turinys atitinka Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais sąvoką. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintomis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis (Žin. 1997, Nr.97-2464) privatūs asmenys, gali sudaryti automobilių nuomos teikiant vairavimo paslaugas sutartis, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 6 knygos XXVIII skyriaus 5 skirsnyje ir vežti siuntas, bagažą be licencijos, tačiau vežant keleivius, transporto priemonių nuomotojams būtina licencija verstis keleivių vežimu už atlygį.
6. Renkant įrodymus ir surašant administracinio teisės apžeidimo protokolą nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - V.A. - teisės, kitaip sunkinama jo procesinė padėtis. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsniu, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su administracinio teisės apžeidimo protokolu Nr. A10-204-(1.30)-02-111, kuriuo buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, ir suformuluotas įtarimas padarius administracinį teisės pažeidimą, jam įteikta protokolo kopija. Pareiškėjas buvo pasirašytinai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nagrinėjant administracinę bylą V.A. pasinaudojo atstovo pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis minėtos ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
V.A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, aprašant administracinio teisės pažeidimo esmę, nurodyti šie jam inkriminuojamos veikos objektyvieji požymiai: teikė taksi paslaugas lengvuoju automobiliu taksi nesilaikydamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ nustatytos ūkinės komercinės veiklos tvarkos reikalavimų, tai yra vežė keleivį iš Taikos g. (duomenys neskelbtini)į „Forum Palace“, Konstitucijos pr. pagal automobilyje įmontuoto taksometro parodymus, neturėdamas licencijos kortelės verstis kelių transporto veikla. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo konstatuota, kad galutinėje kelionės vietoje taksometro parodymai buvo 11 Lt, paprašius vairuotojas išdavė prekių (paslaugų) pardavimo kvitą Nr. 9386867 (b.l. 7). Ši jo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą.
Įvertinus minėto aprašymo turinį, spręstina, kad V.A. buvo pareikštas kaltinimas pažeidus nurodytų teisės aktų reikalavimus tuo, kad jis, teikdamas taksi paslaugas lengvuoju automobiliu taksi, neturėjo licencijos kortelės verstis kelių transporto veikla. Tačiau protokole minimame Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnyje yra reglamentuojama licencija (leidimas) verstis vežimais. Minėtame straipsnyje numatyta, kad kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, detalizuota, kada būtina licencija vežti keleivius bei krovinius, nurodytos licencijas išduodančios institucijos. Šiame straipsnyje apskirtai nėra numatytas reikalavimas turėti licencijos kortelę. Be to, šis straipsnis turi šešias dalis, tačiau nė viena iš jų protokole konkrečiai nenurodyta.
Protokole nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 buvo patvirtintos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios Taisyklės nustato licencijų vežti keleivius ir krovinius išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų galiojimo panaikinimo tvarką, taip pat svarbiausius reikalavimus, kurių privalo laikytis ūkio subjektai, vežantys keleivius ir krovinius už atlyginimą (Taisyklių 1 punktas). Nors šios Taisyklės turi daugiau kaip 40 punktų, kuriuose reguliuojami tiek su licencija, tiek su licencijos kortelėmis susiję klausimai, tačiau protokole konkretūs Taisyklių punktai, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nenurodyti.
Taigi, įvertinus minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, nėra aiškus V.A. reiškiamas kaltinimas, o būtent, kokias konkrečias teisės normas jis pažeidė, taip pat, ar jis kaltinamas vertęsis licencijuojama ūkine komercine veikla, t. y. keleivių vežimu lengvuoju automobiliu taksi, neturint licencijos, ar jam reiškiamas kaltinimas dėl kito savarankiško (atskiro) ūkinės komercinės veiklos tvarkos pažeidimo. Savo ruožtu abu šie pažeidimai skiriasi tiek savo esme, tiek teisine kvalifikacija. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal Taisykles, būtina prielaida licencijos kortelei išduoti yra pačios licencijos verstis atitinkama vežimų veikla turėjimas (Taisyklių 5 punktas, 20.2 punktas). Taigi, licencijos kortelės neturėjimas tam tikrais atvejais yra ne savarankiškas (atskiras) teisės pažeidimas, o tiesiog reiškia (patvirtina) veiklos, kuriai vykdyti reikalinga licencija (leidimas), vykdymą neturint atitinkamos licencijos (leidimo). Tačiau tokiu atveju asmuo turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už ūkinės ar komercinės veiklos, kuriai reikalinga licencija, vykdymą neturtint licencijos (ATPK 173 straipsnis), nes pastarasis pažeidimas tokiu atveju apimtų ir licencijos kortelės neturėjimą. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškos kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-301/2008).
Dėl aukščiau paminėtų priežasčių byloje nesant tinkamai suformuluotam asmeniui reiškiamam kaltinimui yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą. Be to, esant protokole suformuluoto kaltinimo trūkumams, teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes teisme byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Tad pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2007 m. gegužės 16 d. nutarimas yra naikinami, o V.A. administracinio teisės pažeidimo byla yra grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V.A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2007 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti, o V.A. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.