Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties pareiškėjo V. V. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankroto administratorius 2017-11-09 pateikė teismui prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. V. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo.Nurodė, kad 2017-11-02 kreditorių susirinkimas nepatvirtino bankrutuojančio fizinio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano. Kreditoriai mokumo atkūrimo plano pakeitimui nepritarė po pakartotinio plano svarstymo. Bankroto administratoriaus nuomone, visos kreditorių pareikštos nuomonės yra arba nepagrįstos, arba akivaizdžiai pažeidžia fizinio asmens interesus ir iškreipia fizinio asmens ir kreditorių interesų balansą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017-12-08 nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. V. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo. Patvirtino 2017-11-08 patikslintą kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą bankrutuojančio V. V. mokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. 1. Nurodė, kad papildoma bankrutuojančiam asmeniui skirtina 250 eurų suma dviejų kambarių būsto nuomai (duomenys neskelbtini) nėra per didelė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas deda pastangas patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, todėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano pakeitime numatytomis aplinkybėmis per plano įgyvendinimo laikotarpį jis realiai galės atkurti savo mokumą ir maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra nebus pažeista.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-1496-995/2017 ir klausimą išspręsti iš esmės; priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus.Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teismo teisę tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir šiuo klausimu suformuotą praktiką. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimai tiek 2017-08-18, tiek 2017-11-02 buvo priimti kreditorių balsų dauguma, nepažeidžiant FABĮ nustatytos fizinių asmenų kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos; apie priimtus nutarimus tiek bankrutuojantis asmuo, tiek bankroto administratorius žinojo, tačiau per įstatymo nustatytą terminą kreditorių susirinkimo sprendimo neskundė. Teigia, kad pateikiant teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą 2017-11-02 kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo įsiteisėjęs ir privalomas visiems bankroto proceso dalyviams, nes nebuvo apskųstas. Mano, kad teismas, spręsdamas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą, turėjo atsižvelgti ne tik į bankroto administratoriaus išvadą, bet turėjo ir įvertinti nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, bet to nepadarė. Pažymi, kad kreditorių susirinkimo 2017-08-18 protokolas Nr. 4 turėjo būti pateiktas byloje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jį tirti ir vertinti. Akivaizdu, kad patvirtintame plane nustatytos 555 eurų sumos pakanka būsto nuomai. Mano, kad 250 eurų suma būsto nuomai skirta per didelė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydis gali viršyti minimalios mėnesio algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, ar tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai, nes byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo sūnus turi specialiųjų poreikių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad teismas, sprendžiantis plano pakeitimo klausimą, be aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje, turi įvertinti ir tai, ar pateiktas plano pakeitimas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, ar jis nepažeidžia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros tikslo, ar nepaaiškėjo aplinkybių, sudarančių pagrindą fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir iš jo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir prijungti pateiktus įrodymus.Nurodo, kad apelianto argumentai dėl tariamos nuomojamo objekto subnuomos tretiesiems asmenims yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjui tariamai išnuomojus savo būstą jis su šeima neturėtų kur gyventi. Pažymi, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog būtiniesiems jo poreikiams tenkinti yra reikalinga 555 eurų suma. Planas buvo patvirtintas tiek kreditorių susirinkime, tiek 2016-03-09 įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-116-824/2016, jokių prieštaravimų dėl šios lėšų sumos apeliantas nebuvo pareiškęs. Pažymi, kad bankroto proceso metu, vykdant mokumo atkūrimo planą, pareiškėjui priklausęs vienintelis turimas būstas buvo realizuotas, dėl to pastarajam kilo poreikis susirasti gyvenamąją vietą, įgyti teisę ją naudoti ir mokėti už nuomą 250 Eur. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikos vertindamas būtiniesiems poreikiams reikalingos lėšų sumos dydį. Sutinka, kad vertinamuoju kriterijumi nustatant būtinųjų poreikių sumą galėtų būti minimalioji mėnesinė alga, todėl esant duomenims, jog iš pareiškėjo gaunamų pajamų turi pragyventi 3 asmenys, bendra būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga lėšų suma sudarytų 1 140 eurų/mėn. (3 x 380 Eur), o pareiškėjo prašyta patvirtinti suma buvo mažesnė ir sudarė tik 805 Eur/mėn. Pažymi, kad apeliantas klaidina apeliacinės instancijos teismą, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl pareiškėjo sūnaus sveikatos būklės. Teigia, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšų sumos didinimas niekaip nepažeidė kreditorių interesų ir nesumažino jų galimybių gauti kuo didesnę finansinio reikalavimo patenkinimo dalį, kadangi pareiškėjas vykdo planą, deda maksimalias pastangas mokumui atkurti bei jam pavyko padidinti gaunamas pajamas. Pažymi, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo plano pakeitimai teisme buvo svarstomi du kartus, pirmąjį kartą teismas nurodė ištaisyti trūkumą bei surengti pakartotinį pakeitimų tvirtinimą kreditorių susirinkime, po to įvyko antrasis teismo posėdis. Administratoriaus vertinimu, apeliantas savo skunde nepagrindė būtinybės ir išimtinių sąlygų egzistavimo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos apeliacinėje instancijoje, todėl juos turėtų būti atsisakyta priimti. Tuo atveju, jei apeliantas būtų pasinaudojęs savo procesinėmis teisėmis ir dalyvavęs bylos nagrinėjime, šie įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su atskiruoju skundu apeliantas ir pareiškėjo bankroto administratorius pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šiais dokumentais iš esmės grindžiamas atskirasis skundas ir šių įrodymų prijungimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, apelianto ir pareiškėjo bankroto administratoriaus pateikti papildomi įrodymai priimami.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pakeistas mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą iš esmės motyvuodamas tuo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano pakeitime numatytomis aplinkybėmis per plano įgyvendinimo laikotarpį jis realiai galės atkurti savo mokumą ir maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra nebus pažeista.Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teismo teisę tvirtinti mokumo atkūrimo planą ir teismų šiuo klausimu suformuotą praktiką. Šis argumentas atmestinas. FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tokia pati tvarka taikoma ir tvirtinant patikslintą mokumo atkūrimo planą. Įstatymas nenumato, kad būtina apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo netvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, taigi darytina išvada, kad teismas FABĮ 8 straipsnio nuostatų nepažeidė.Apeliantė argumentuoja, kad patvirtintame plane nustatytos 555 eurų sumos pakanka būsto nuomai, mano, kad 250 eurų suma būsto nuomai skirta per didelė. Šis argumentas taip pat atmestinas.Pažymėtina, kad teismas jau patvirtino mokumo atkūrimo planą 2016-03-09 nutartimi, kuriame numatyta, jog per mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti jam reikalinga 555 eurų suma, kreditoriai dėl šios sumos skundo nepateikė, nutartis įsiteisėjusi, todėl pakartotinai dėl šios sumos pasisakyti nėra pagrindo ir pasisakytina tik dėl 250 Eur papildomai skirtinų pareiškėjui lėšų būsto nuomai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi bankroto proceso metu vykdant mokumo atkūrimo planą pareiškėjui priklausęs vienintelis turimas būstas buvo realizuotas, akivaizdu, kad pareiškėjui kilo poreikis susirasti gyvenamąją vietą ir įgyti teisę ją naudoti. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad jo mokamo nuomos mokesčio suma per mėnesį 250 eurų. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad pareiškėjas turi kitą gyvenamąją patalpą, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kad pareiškėjas su mažamečiu vaiku gali išsinuomoti būstą už apelianto nurodytą sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 250 eurų suma dviejų kambarių būsto nuomai Palangos mieste nėra per didelė. Nustačius, kad 250 eurų suma yra realiai mokama pagal nuomos sutartį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjo pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydis gali viršyti minimalios mėnesio algos dydį, kai yra nustatyti objektyvūs kriterijai ar tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai, nes byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. sūnus turi specialiųjų poreikių. Šis argumentas atmestinas.Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad mažametis pareiškėjo sūnus nuolat serga, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo sūnus turi specialių poreikių, pareiškėjas turi išlaikyti šeimą, nes jo sutuoktinė nedirba dėl objektyvių priežasčių. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir iš jo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas.Taip pat pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamai vykdytų mokumo atkūrimo planą, taip pat kreditoriams mokėtinos sumos patikslintame plane nebuvo sumažintos, patikslintas planas nepažeidžia nei kreditorių interesų, nei skolininko interesų pusiausvyros.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.