Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Stasiui Sandai, dalyvaujant N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie LR FM, administracine tvarka baustos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š., 2016-07-27 apie 05.45val., Vilniaus r. sav., Bukiškio k., degalinėje UAB „Apsaga“, vairuodama automobilį „Hyundai i30“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš pradedama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė degalinės konstrukciją ir ją apgadino. Iš įvykio vietos N. Š. išvažiavo. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

N. Š. teismo posėdžio metu dėl padarytų pažeidimų savo kaltę dalyje dėl degalinės konstrukcijos apgadinimo pripažino visiškai, tačiau neigia, jog ji tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Nurodė, kad ji protokole nurodytą dieną ir vietoje vairavo automobilį „Hyundai i30“ bei ketino degalinėje prisipilti kuro. Automobilyje, tai pat važiavo jos vyras J. Š.. Degalinėje ji atbuline eiga privažiavo prie vienos iš kolonėlių bei pajuto atsirėmimą, pagalvojo, jog automobilio ratais atsirėmė į kelio bortą, tada pavažiavo kiek į priekį bei vėl pavažiavusi atbula sustojo ties viena iš kolonėlių. Ji kartu su vyru išlipo iš savo automobilio bei apžiūrėjo „Hyundai i30“ bei minėtą kolonėlę, jokių apgadinimų nematė. Tada ji įstatė kuro įpylimo pistoletą į automobilio degalų baką bei pradėjo pilti kurą, o vyras nuėjo sumokėti už įpiltą kurą. Vyrui grįžus jis dar kartą apžiūrėjo savo automobilį bei aukščiau minėtą kelio bortą. Kadangi jokių apgadinimų nepamatė, todėl išvažiavo. Tyčios pasitraukti iš įvykio vietos ji neturėjo. Ant automobilio galinio bamperio nežymūs apibrozdinimai buvo seni, tai kito įvykio prie garažo, pasekmės. Mano, jog važiuodama atbula, tiesiog automobilio ratais arba duslintuvu įsirėmė į kelio bortą, nes pati kolonėlė stovėjo ant tam tikro pakilimo, kelio borto aukštis apie 10-15 cm. Policijos pareigūnams pranešus apie minėtą įvykį degalinėje, ji kitą dieną buvo grįžusi į degalinę bei matė, jog vienoje iš kolonėlių konstrukcijos yra nedidelis įlenkimas. Ji yra disciplinuota vairuotoja, jos automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai nebuvo jokio reikalo šalintis iš įvykio vietos, apie įvykį ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų pranešimo, jos įsitikinimu, automobilis važiuojantis atbulas buvo įsirėmęs į kelio bortą. Tuo metu, manė, jog jokio svetimo turto (degalinės kolonėlės) apgadinusi nebuvo. Esant šioms aplinkybėms prašo teismo dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d. administracinė teiseną nutraukti.

Liudytojas O. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-07-27 tarnybos metu iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie tai, jog degalinėje automobilis apgadino kolonėlės konstrukciją bei išvažiavo. Nuvykus į įvykio vietą buvo apžiūrėta degalinės kolonėlė, bendrauta su degalinės darbuotoju, kuris pateikė vaizdo įrašą. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, matėsi kaip automobilis važiuojantis atbulas nestipriai kliudė kolonėlės konstrukciją ir nežymiai ją įlenkė. Buvo įformintas įvykis, nubraižyta schema. Atsakant į papildomus klausimus, liudytojas nurodė, kad jam teko peržiūrėti tik vieną vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kaip atbulai važiuojantis automobilis kliudė kolonėlę, kitų įrašų O. J. nežiūrėjo, o, ar buvo toks kitas vaizdo įrašas jis nežino. Pasak liudytojo, jis įrašo nematė, kad vairuotoja po eismo įvykio būtų išlipusi iš savo automobilio apžiūrėti kolonėlės. Atvykusiems policijos pareigūnams degalinės darbuotojas galėjo parodyti šį įvykį užfiksuotą iš dviejų vaizdo kamerų, nes degalinės teritorija filmuojama ne su viena vaizdo kamera.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad tarnybos metu buvo nuvykęs į degalinę, esančią Bukiškių k., Avižienų seniūnijoje, kur teko bendrauti su degalinės darbuotoju dėl kolonėlės apgadinimo. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, nubraižyta schema. Liudytojas patvirtino, kad jam teko peržiūrėti pateiktą vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kaip automobilis bando važiuoti atbulas bei atsitrenkia į degalinės konstrukciją, po to išvažiuoja. Liudytojas pažymėjo, jog prie tos kolonėlės minėto automobilio „Hyundai“ vairuotoja išlipusi nebuvo. Buvo apžiūrėta ir kolonėlė, ant jos konstrukcijos buvo matyti nedidelis įlenkimas.

Liudytojas J. Š. paaiškino, kad 2016-07-27 anksti ryte jis važiavo automobilyje „Hyundai“, kurį vairavo žmona N. Š.. Bevažiuojant reikėjo į automobilį pripilti kuro, todėl nusprendė įvažiuoti į degalinę esančią Bukiškių km., Avižieniuose. Įvažiavusi į degalinės teritoriją žmona apsuko automobilį bei pradėjo atbula važiuoti link kolonėlės, netrukus jis pajuto, kaip jų automobilis į kažką atsirėmė, pamanė, jog tai buvo kelio bortas, jokio pašalinio garso jis negirdėjo. Žmona pavažiavo į priekį, išlygino automobilį bei vėl atbula judėjo atgal prie kitos kolonėlės. Sustojus automobiliui, jis buvo išlipęs bei apžiūrėjęs tiek „Hyundai“ tie kolonėlę, jokių apgadinimų nepamatė, todėl išvažiavo. Kol jis mokėjo už kurą, ar žmona irgi apžiūrėjo kolonėlę, pasakyti negali, nes nematė.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis yra degalinės, esančios adresu Bukiškių km., Avižieniuose, vadovas. Dėl įvykio parodė, kad 2016-07-27 vienas iš degalinės darbuotojų pranešė apie įvykį, kurio metu buvo apgadinta kolonėlės konstrukcija. Jam teko peržiūrėti degalinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (kurių visumoje yra 8 kameros) įrašą, kuriame jis matė, kaip automobilis „Hyundai“ važiuodamas atbulas įsirėmė į vienos iš kolonėlės konstrukciją bei ją įlenkė. Įraše matyti, kad kontakto metu, net sujudėjo minėta konstrukcija, po kontakto automobilis pavažiuoja į priekį bei vėl atbulas pavažiavo jau prie kitos kolonėle, vairuotoja įsipila kuro, automobilyje buvęs keleivis nueina apmokėti už nupirktą kurą, abu atsisėda į automobilį bei išvažiuoja. Pasak liudytojo, nei vairuotoja, nei keleivis nebuvo išlipę apžiūrėti minėtos apgadintos kolonėlės konstrukcijos. Vaizdo įrašas yra 5 minučių trukmės. Ar vairuotoja vėliau apžiūrėjo kolonėlę, liudytojui nėra žinoma. Jis atvykusiems policijos pareigūnams pateikė tik vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuotos apgadinimo aplinkybės, minėtą dieną didesnės trukmės vaizdo įrašai nėra išsaugoti. Dėl paties apgadinimo ir šių remonto darbų vertinimo paaiškino, jog dėl šio įvykio teko keisti visą kolonėlės konstrukciją. Papildomai liudytojas A. S. paaiškino, kad pati kolonėlė stovi ant tam tikro paaukštinimo, kurio (kelio borto) aukštis yra apie 10-15 cm, tai matyti iš esamo vaizdo įrašo.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad dirba UAB „Apsaga“ operatorė. 2017-07-27 anksti ryte į degalinę atvažiavo automobilis „Hyundai“, kurį vairavo moteris (teismo posėdyje liudytoją atpažino N. Š.). Liudytoja būdama degalinės esančiame pastate, per langą matė, kaip minėtas automobilis važiuojantis atbulas bandė privažiuoti prie kolonėlės, tačiau automobilis įsirėmė į pačios kolonėlės šoną, po kontakto iš automobilio išlipo N. Š. bei su ja buvęs keleivis, jie apžiūrėjo savo automobilio galinę dalį. Pačios kolonėlės konstrukcijos vairuotoja neapžiūrinėjo. Pats smūgis nebuvo stiprus, smūgio garsą ji girdėjo. Po to, N. Š. sėdo į savo automobilį, pavažiavo į priekį prie kitos kolonėlės, kurioje įsipylė kurą. Papildomai liudytoja nurodė, kad degalinėje esančios kolonėlės stovi ant tam tikro paaukštinimo, t.y. ant borto, kurio aukštis ne mažiau kaip 10 cm. Ji stovėjo maždaug 3 metrų atstumu ir gerai matė, kaip automobilis „Hyundai“ savo galine dalimi įsirėmė į kolonėlės konstrukciją (toje vietoje kur kolonėlė išdažyta žalia spalva). Išvažiavus iš degalinės „Hyundai“ po kurio laiko J. G. buvo išėjusi į lauką bei apžiūrėjo minėtą kolonėlę. Jokių šukių šalia nebuvo matyti. Dėl šio įvykio ji surašė pranešimą degalinės vadovui. Salelės plotis, ant kurios stovi kolonėle iki pačios kolonėlės konstrukcijos sienelės, yra apie 30 cm.

Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas tyrimo medžiagoje esantis CD vaizdo įrašas dėl 2016-07-27 d. įvykio įvykusio UAB „Apsaga“ degalinėje esančioje adresu Bukiškių k., Avižieniuose (b.l. 19). Vaizdo įraše matyti, kaip į degalinės teritoriją įvažiuoja automobilis „Hyundai i30“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja N. Š. automobiliu važiuodama atbula prie kolonėlės, judėjimo metu atsiremia į degalinės konstrukciją, į konstrukcijos šoną, ko pasėkoje matyti, kaip nežymiai sulinksta (toje vietoje, kur konstrukcija išdažyta žalia spalva) konstrukcijos apatinė dalis. Pati kolonėlė stovi ant paaukštinto borto (salelės), kurios aukštis sudaro apie 10-15 cm. Atstumas nuo kelio borto krašto iki kolonėlės konstrukcijos apie 30 cm. Po įvykusio kontakto minėtas automobilis išvažiuoja iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėja baustina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad N. Š. veiksmuose nėra tyčios. Teismo vertinimu, jokių objektyvių duomenų, jog ji po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto (degalinės konstrukcijos) apgadinimo. Liudytoja J. G. parodė, kad važiuodamas atbulas automobilis „Hyundai“ įsirėmė į kolonėlės konstrukciją, pats kontaktas nebuvo stiprus, buvo nežymiai sulenkta kolonėlės apatinė dalis. Po kontakto vairuotoja N. Š. buvo išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo tik savo automobilio galinę dalį, kolonėlės N. Š. neapžiūrėjo. Pasak liudytojos J. G., vairuotoja su „Hyundai“ iš įvykio vietos nebuvo iš karto išvažiavusi, nes N. Š. pylė kurą kitoje šalia esančioje kolonėlėje. Liudytoja taip pat pažymėjo, jog po įvykio kartu su N. Š. važiavęs vyras dar kartą apžiūrėjo automobilį. Teismo posėdyje peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą iš įvykio vietos, įraše matyti, kaip automobilis „Hyundai“ važiuodamas atbulas nestipriai atsitrenkia į kolonėlės konstrukcijos šoninę dalį bei ją nežymiai įlenkia. Liudytojas A. S. nurodė, kad nei vairuotoja, nei keleivis nebuvo išlipę apžiūrėti minėtos apgadintos kolonėlės konstrukcijos. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju N. Š. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2016-07-27 galėjo kontaktuoti ir apgadinti degalinėje esančios kolonėlės konstrukciją sužinojo tik policijoje. Jos automobiliui neprireikė, net remonto, nes ant jo nėra jokių žymių. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra pareiginga ir atsakinga vairuotoja. Jos automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo, o byloje nėra duomenų apie tai, kad automobilį ji vairavo, būdama neblaivi. Be to, kaip užfiksuota fotolentelėje (b.l. 15), ant automobilio „Hyundai“ galinio bamperio yra nedidelė žymė (matytas nežymūs įbrėžimas), kitų esminių apgadinimo požymių nėra (b.l. 17). Tai, jog esminių apgadinimų nėra patvirtina ir policijos pareigūnams apžiūrėjus N. Š. vairuojamą automobilį „Hyundai“. Liudytojai A. J. ir O. S. paaiškino, jog jiems peržiūrėjus vaizdo įrašą, vairuotojos išlipusios iš savo transporto priemonės nesimatė. Pagrindo netikėti N. Š. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos bei iš esamo vaizdo įrašo (b.l. 19), po kontakto automobilis išvažiavo. Teismas pažymi, jog degalinėje esančios kolonėles yra įrengtos (stovi) ant tam tikro paaukštinimo, kurio borto aukštis sudaro apie 10-15 cm. Teismas neturi pagrindo netikėti N. Š. teiginiais, kad ji objektyviai negalėjo pajusti kontakto su kolonėlės konstrukcija, kadangi savo automobilio ratais buvo įsirėmusi į bortą. Kitų duomenų paneigti šį jos teiginį byloje nėra. Taigi, įvertinus duomenis apie nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavusio „Hyundai“ apgadinimų mastą (nežymiai įbrėžtas galinis bamperis) bei pobūdį, darytina išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog kontaktas buvo pakankamai stiprus, dėl ko N. Š. privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Juolab kad, kaip minėta, tiesiogiai nagrinėjamą eismo įvykį stebėjusi liudytoja J. G. nurodė, jog iš degalinės, automobilio „Hyundai“ vairuotoja nesustojusi iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t. y. nebuvo jokios eismo įvykį sukėlusio vairuotojos reakcijos. Taip pat, teismas atkreipia dėmesį, jog liudytoja J. G. atsakinėdama į teismo klausimą nurodė, kad „ji girdėjo smūgio garsą, tačiau nėra įsitikinusi, ar tas garsas sklido nuo automobilio kontakto su kolonėlės konstrukcija“, todėl teismo vertinimu, pati liudytoją duodama parodymus abejoja, ar vairuotoja N. Š. galėjo objektyviai pajusti (pamatyti) galimą kontaktą su kolonėlė.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju, kaip jau buvo nustatyta, abejonių yra, todėl teismo vertinimu, N. Š. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad N. Š. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl N. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad N. Š. vairavo automobilį „Hyundai i30“, v/n (duomenys neskelbtini) atbula važiavo degalinėje esančioje adresu Bukiškių km., Avižieniuose, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl savo neatsargumo, kliudė degalinės konstrukciją ir ją apgadino, tuo šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo N. Š. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jos neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad N. Š. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jai už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 30 (trisdešimt) eurų baudą.

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16061758955. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.