Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. laikotarpyje nuo balandžio 29 d. iki gegužės 2 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose esančiuose J. Tumo Vaižganto g. 129 B-44, Tauragėje, savo mažamečiui sūnui J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam J. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinėje pusėje, įdrėskimo ties dešinės akies išoriniu kampu ir poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste.

Kaltinamoji J. A. kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Tvirtino, kad sūnaus nemušė, jam jokių smūgių į veido sritį nesudavė. Teigė, kad sūnus pats susižalojo. Kraujosruva veide atsirado po to, kai jis atsitrenkė į automobilio slenkstį. Tai įvyko 2017 gegužės 1 d., kai su šeima buvo Tauragės rajone, Visbarų kaime, jos mamos sodyboje. Ji paties įvykio nematė. Jai kalbantis kambaryje su mama, atėjo iš lauko dukra D. ir paprašė servetėlės. Suprato, kad kažkas atsitiko. Išbėgusi į lauką pamatė, kad sūnus J. sėdi tėčiui ant kelių ir verkia. Matė nubrozdinimą jo veide ir kraują, uždėjo šaltą kompresą. Po kiek laiko atsirado mėlynė. Sužalojimas prie akies atsirado kai sūnus braudamasis užsigavo – įsibrėžė į iš pirkinių pintinės kyšojusį kepimo popieriaus įpakavimą. 2017 m. gegužės 3 d. tėčiui K. Ž. nuvedus sūnų į darželį auklėtojos jo klausė, kas atsitiko, jis atsakė, kad buvo „bumt“. Sūnus tuo metu kalbėjo neaiškiai, todėl mano, kad auklėtoja ir kitos darbuotojos kažką ne taip suprato. Vaiko ji niekada nėra mušusi, nors jis ir nėra labai drausmingas. Ji kalbasi su vaiku, kai neklauso nuveda jį į kambarį nusiraminti. Sūnus yra labai judrus, jis ir anksčiau yra susižalojęs.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 174-175).

Nukentėjusysis J. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad kaime pas močiutę kieme stovėjo mašina, jis bėgo ir pargriuvo, buvo skaudžiai, nuotraukoje parodė, kas susitrenkė skruostą netoli akies (1 t., b. l. 13-14).

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba vyr. auklėtoja vaikų lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2017 m. gegužės 3 d. įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, prašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. jos grupėje (duomenys neskelbtini) J. Ž. nebuvo. 2017 gegužės 3 d. 8 val. ryte J. Ž. į darželį atvedė tėtis K. Ž.. Ji pastebėjo, kad vaiko dešinysis skruostas patinęs, yra kraujosruva prie dešinės akies ir po nosimi įbrėžimai. Paklaustas, kas nutiko, K. Ž. pasakė, kad vaikas vakarykščiai belakstydamas griuvo, atsitrenkė į automobilio slenkstį ir susitrenkė skruostą. J. Ž. pritariamai palinkčiojo galva. Tėčiui išėjus ji vaiko paklausė, kas nutiko, ar neskauda, jis sakė „mama“ ir tai pakartojo kelis kartus. Ji apie situaciją informavo sveikatos priežiūros specialistę A. S.. J. Ž. neaiškiai kalba, pasakė tik žodį „mama“. Vaiko paklausus „ką mamytė tau darė“, jis ranka parodė mostą. Apie 13 val. į grupę atėjęs K. Ž. paaiškino, kad įbrėžimas prie akies atsirado po to, kai J. A. parsinešė iš parduotuvės pirkinių maišą, o iš maišo kyšojo vyniojamo popieriaus pakuotė, į kurios kampą J. Ž. įsibrėžė. Anksčiau nėra mačiusi mėlynių ant vaiko kūno, jokio įtarimo, kad būtų sužalotas ar skriaudžiamas tėvų nebuvo kilę (1 t., b.l. 39-40).

Liudytoja A. S. parodė, kad lopšelyje darželyje (duomenys neskelbtini) dirba sveikatos priežiūros specialiste. Pamačiusi mėlynę ant J. veido klausė jo, kas atsitiko, jis tik trumpai pasakė, kad „mama“. Nieko daugiau nepasakojo ir nerodė. Nurodė, kad praėjo daug laiko ir tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. teigė, kad atėjo į grupę (duomenys neskelbtini) suskaičiuoti vaikus, auklėtoja D. R. prie jos atvedė J. Ž., kurio veiduko dešinėje pusėje pamatė kraujosruvą. Ji pasilenkė ir vaiko paklausė „kas tau J. nutiko“, jis atsakė „mama padarė“. J. kalba nerišliai. Apie šią situaciją informavo darželio administraciją. Direktorė su pavaduotoja apie įvykį pranešė vaiko teisių apsaugos specialistėms. Pokalbio metu J. joms nieko nepasakojo. Pamena, kad J. Ž. yra ir anksčiau atėjęs į darželį su įdrėskimais ant veido, tačiau tai nebuvo užfiksuota (1 t., b. l. 46-47).

Liudytoja G. V. parodė, kad dirba Tauragės lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotoja ugdymui. Tą rytą į kabinetą atėjo auklėtoja D. R., kuri informavo, kad J. yra sužalotas – patinusiu žandu ir įdrėskimo žyme. Nuėjusi į grupę, paklausė „Juliau kaip tu čia dabar nuvirtai“, jis atsakė „ajajai mama“, tai sakydamas jis ranka parodė į žanduką. J. kalba tuo metu nebuvo rišli, jis daugiau bendravo gestų kalba. Apie situaciją ji informavo direktorę, kuri apžiūrėjusi vaiką, informavo vaikų teisių apsaugos skyrių. Atvykus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms, J. Ž. su jomis nebendravo.

Liudytoja Z. M. parodė, kad įvykio metu dirbo lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) direktore. Dienos tiksliai nepamena, apie 9 val. 30 min. pas ją į kabinetą atėjusi pavaduotoja G. V. pranešė, kad į grupę (duomenys neskelbtini) yra atvestas galimai mamos sužalotas vaikas. Teigė, kad ant veido yra kraujosruva ir apibraižymai. Ji nuėjo į grupę, prisėdo kartu su vaikais. Ji paklausė J. Ž., kas jam nutiko, tačiau jis buvo nekalbus, nieko konkrečiai neatsakė. Matė, kad vaiko veide yra mėlynė, patinęs žandas. Apie tai pranešė vaiko teisių apsaugos skyriui. Atvykus, J. buvo pakviestas į kabinetą, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistėms apie sužalojimą nieko nepasakojo.

Liudytojas K. Ž. parodė, kad 2017 m. gegužės 1 d. buvo Visbarų kaime pas sugyventinės J. A. mamą. Jis tvarkė automobilio kondicionierių. Sūnus J. Ž. su sese D. A. žaidė kieme, gaudė vienas kitą. J. bėgo nuo sesės link automobilio, kad jis jį pagautų ir apsaugotų, jog sesė nepagautų, užkliuvo, virto ir susižalojo skruostą į automobilio slenkstį. Nedidelis įbrėžimas prie akies J. atsirado, nes jis brovėsi pirmas į kambarį ir persibrėžė į pirkinių maiše buvusią pakuotę. Tai įvyko dieną prieš gegužės 1 – ąją. J. yra labai aktyvus vaikas, tai nuolatos sako ir darželio auklėtojos. Tačiau nei jis nei mama J. A. fizinių bausmių nevartoja. Sūnų drausmina pasodindami ant lovos ir liepdami nusiraminti arba neleisdami žaisti telefonu ar plančete. Darželio auklėtojai pasakė, kad J. susižalojo griūdamas į automobilį, ką patvirtino jis pats. Mano, kad auklėtojos pačios paklausė vaiko, ar mama mušė, o jis tiesiog patvirtino. Po įvykio su vaiku turėjo bendrauti atitinkami specialistai ir išsiaiškinti tiesą. Skambino vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms, tačiau jos teigė, kad neturi psichologo. Po įvykio J. ir iš darželio grįžo su mėlyne kaktoje.

Mažametė liudytoja D. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad J. Ž. yra jos brolis. Vieną dieną jų šeima buvo pas močiutę Vizbarų kaime. Mama kambaryje kalbėjosi su močiute. Tėtis remontavo automobilio kondicionierių, keleivio durelės buvo atidarytos. Ji su broliu žaidė kieme. J. bėgo pas tėtį, ji norėjo sugriebti brolį už marškinėlių, bet jis paslydo ir susitrenkė žandą į automobilio slenkstį. Brolis verkė, jam bėgo kraujas. Ji nuėjusi į kambarį, paprašė mamos duoti servetėlę. Mama nuvalė broliui veidą ir uždėjo šaltą rankšluostį. Prie akies brolis buvo persibrėžęs namuose į popieriaus pakuotę, kuri buvo krepšyje, o jis lindo per tarpą ir užkliuvo. Brolis yra judrus ir pasiutęs. Kai brolis neklauso mama užšaukia ant jo, kai dar neklauso tėtis jį nuveda į kambarį ir palieka vieną. Teigė, kad mama Juliui nėra sudavusi ranka (1 t., b. l. 62-66).

Liudytoja S. A. parodė, kad dukra J. A. 2017 m. gegužės 1 d., niekaip negalėjo sužaloti vaiko, nes tuo metu ji buvo kamabaryje kartu su ja. Anūkai J. ir D. A. žaidė lauke. K. Ž. tvarkė mašiną. Joms kalbantis, į kambarį įbėgo išsigandusi Deimantė ir paprašė duoti servetėlę. Ji nepasakė, kas nutiko, todėl dukra J. A. išbėgo į kiemą. J. lauke verkė, jo skruostas buvo nubrozdintas ir paraudęs, virš lūpos ir nosies kraujavo. J. A. sūnui uždėjo šaltą rankšluostį ir jis nurimo. Vaikas netrukus vėl žaidė lauke. Paklausė J., kas buvo, jis parodė į veiduką ir pasakė „bumt“. Niekada nėra mačiusi, kad J. A. vaikus baustų fizinėmis bausmėmis. Dukra daug kalbasi su vaikais, pasodina vaiką ant lovos kol nusiramins, jų nemuša.

Liudytojas E. B. parodė, kad jis gyvena su J. A. mama S. A.. 2017 m. gegužės 1 d. į jų sodybą buvo atvykusi J. A. su šeima. Jis dirbo kieme, maišė skiedinį. K. Ž. kažką darė automobilyje. Vaikai siuto lauke. J. A. buvo virtuvėje. Išgirdo, kad verkia J., kas jam nutiko nematė. Įėjęs į kambarį pamatė, kad J. lūpa patinusi, jis šaukė, kad buvo „bumt“. J. yra labai judrus vaikas, jis nemoka vaikščioti, nuolat bėga. Kai tik atvyko, matė įdrėskimą prie J. akies, sakė, kad jis užkliuvo už folijos ir įsibrėžė.

Specialisto išvada G106/2017(11) nustatyta, kad J. Ž. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, įdrėskimas ties dešinės akies išoriniu kampu ir poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste. Poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste mažamečiui galėjo atsirasti jam į šią vietą suduodant kietu buku daiktu ar jam pačiam atsitrenkiant į tokį, viršutinės lūpos nubrozdinimas dešinėje galėjo gautis mažamečiui su šia kūno vieta atsitrenkiant į bukabriaunį daiktą, o įdrėskimas odoje ties dešinės akies išoriniu kampu galėjo būti padarytas kontaktuojant su mažo paviršiaus kietu bukabriauniu daiktu. J. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 17-18).

Specialistas A. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad gegužės 3 d. apžiūrėjo mažametį J. Ž. ir surašė išvadą. Tvirtina, kad labiau tikėtina, jog sužalojimas skruoste galėjo atsirasti vaikui griūnant ir atsitrenkiant į bukabriaunius daiktus, šiuo atveju į mašinos slenkstį. Suduodant ranka toks nubrozdinimas nebūtų atsiradęs. Burnos gleivinėje jokių sužalojimų nebuvo rasta. Įdrėskimas prie akies galėjo atsirasti jam užkliuvus į kokį daiktą, kuo galėjo būti kepimo popieriaus pakuotė. Sužalojimai galėjo atsirasti paros laikotarpyje, atskirų kontaktų metu. Analogiškas aplinkybes specialistas nurodė ir 2017 m. birželio 9 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 91-92).

Iš 2017 m. gegužės 30 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. Ž. pateikė kepimo popieriaus pakuotę, kuri buvo apžiūrėta (1 t., b. l. 105-107, 108, 110-112).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad kaltinamosios kaimynė tvirtino, jog tėvų ir sūnaus santykiai yra geri, abu tėvai su vaikais elgiasi tinkamai (1 t., b. l. 93).

Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos nustatyta, kad J. A. ir K. Ž. šeima iki įvykio nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nebuvo gavusi informacijos apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje. J. A. namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams augti ir gyventi ( 1 t., b. l. 27 – 29).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai atliko kankindamas nukentėjusįjį asmenį.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė sūnaus atžvilgiu vartojusi smurtą, tvirtino, kad sūnus J. Ž. susižalojo pats, tai yra odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir poodinė kraujosruvos dešiniajame skruoste atsirado jam 2017-05-01 pargriuvus ir atsitrenkus į automobilio slenkstį, o įdrėskimas ties dešinės akies išoriniu kampu atsirado jam 2017-04-30 įsibrėžus į kepimo popieriaus įpakavimą. Ištyrus byloje esančius įrodymus, ši versija nebuvo paneigta.

J. A. kaltė byloje, kad ji sumušė sūnų, buvo grindžiama lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymais. Liudytoja darželio auklėtoja D. R. teigė, kad 2017 gegužės 3 d. ryte atvedus J. Ž. į darželį, pastebėjo, kad jo dešinysis skruostas patinęs, prie dešinės akies yra kraujosruva, po nosimi įbrėžimai. Liudytojai paklausus, kas nutiko, J. Ž. pasakė žodį „mama“, paklausus „ką mamytė tau darė“, vaikas ranka parodė mostą. Liudytoja sveikatos priežiūros specialistė A. S. teigė, kad pamačiusi mėlynę ant J. Ž. veido klausė jo, kas atsitiko, jis tik trumpai pasakė, kad mama, tačiau nieko daugiau nepasakojo ir nerodė. Liudytoja darželio direktorė Z. M. parodė, kad ji taip pat klausė J. Ž., kas jam nutiko, tačiau jis nieko konkrečiai neatsakė. Liudytoja lopšelio darželio direktorės pavaduotoja ugdymui G. V. įvykio rytą nuėjusi į grupę, paklausė J. „kaip tu čia dabar nuvirtai“, jis atsakė „ajajai mama“, tai sakydamas jis ranka parodė į veidą. Tačiau pagrįsti J. A. kaltę keliais vaiko žodžiais, pasakytais lopšelio darželio darbuotojoms, teismas neturi pagrindo. Nustatyta, kad J. Ž. įvykio metu buvo trys metai. Lopšelio darželio darbuotojos tvirtino, kad tuo metu J. Ž. kalba buvo nerišli, neaiški. Darželio darbuotojos nurodė, kad jos išsamiai apie sužalojimo aplinkybes mažamečio neklausinėjo, tą pačią dieną apie vaiko sužalojimą informavo Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių. Šio skyriaus darbuotojos atvykusios į lopšelį darželį klausinėjo J. Ž. apie sužalojimą, tačiau mažametis nieko joms nepasakojo. Nors prokurorė tvirtina, kad būtina remtis vaiko pirminiais parodymais, tačiau vaikas iš karto po įvykio net nebuvo apklaustas. Po įvykio vaikas nebuvo atskirtas nuo šeimos, jis ir toliau gyveno su mama, kuri kaltinama jo sužalojimu, taip pat tėvu bei seserimi. Pradėjus ikiteisminį tyrimą J. Ž. tik po daugiau kaip trijų mėnesių buvo apklaustas apie įvykį ir tuomet vaikas pasakojo, jog kaime pas močiutę stovėjo mašina, jis bėgo ir pargriuvo, nurodė, kad jam buvo skaudžiai, nuotraukoje parodė, kad susitrenkė skruostą. Vaikas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir jo šeimos nariai mama J. A., tėvas K. Ž., sesuo D. A., močiutė S. A., jos sugyventinis E. B..

Pažymėtina, jog J. A. kaltinama savo sūnų sužalusi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) suduodama jam nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Kaltinime net nenurodyta kuo buvo suduota vaikui į veidą. Specialisto išvada patvirtina faktą, kad mažametis J. Ž. patyrė sužalojimus veide - odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, įdrėskimą ties dešinės akies išoriniu kampu ir poodinę kraujosruvą dešiniajame skruoste. Tačiau specialistas A. G. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino kaltinamosios, liudytojų K. Ž., D. A., S. A., E. B. parodymus, jog sužalojimas skruoste galėjo atsirasti vaikui griūnant ir atsitrenkiant į bukabriaunius daiktus, šiuo atveju į mašinos slenkstį, o įdrėskimas prie akies galėjo atsirasti jam užkliuvus į kokį daiktą, kuo galėjo būti ir kepimo popieriaus pakuotė. Specialistas nurodė, kad suduodant ranka toks nubrozdinimas vaiko veide nebūtų atsiradęs. Nors liudytojai K. Ž., D. A., S. A., E. B. yra kaltinamosios šeimos nariai ir giminaičiai, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių jų parodymus, priešingai, jų parodymus patvirtino teismo medicinos ekspertas A. G..

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka valstybinį kaltinimą palaikančiam prokurorui. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai įrodyti. Tokiu būdu, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad sužalojimus mažamečiui J. Ž. padarė būtent kaltinamoji J. A., ji išteisinama, neįrodžius kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). J. A. panaikinama skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kepimo popieriaus pakuotė, saugoma Tauragės apskrities VPK pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. kvitą B serija BBB Nr. 063679, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinama J. A. (1 t., b. l. 116). Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD diskai, paliekami prie bylos.

Iš sąskaitų – faktūrų nustatyta, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl psichologo dalyvavimo apklausiant mažamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėją, turėjo 23,03 Eur proceso išlaidų (1 t., b. l. 140 – 145, 154 - 159). Kadangi kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinta, 23,03 Eur proceso išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Išteisinti J. A. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti J. A. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kepimo popieriaus pakuotę, saugomą Tauragės apskrities VPK pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. kvitą B serija BBB Nr. 063679, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. A.. Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD diskus, palikti prie bylos.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 23,03 Eur proceso išlaidas, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.