- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- I3-154-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01414-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, trečiąjam suiteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. ir jo atstovė prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. P-241 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. B.“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas).
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. P-241 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nes praleistas vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, 2022 m. balandžio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pareigūnų veiksmų vertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pažymėjo, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam nustatytas tarnybines funkcijas (pareigas), kadangi pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, 5.5 punktą turėjo pareigą užkardyti ir fiksuoti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytą elgesio taisyklių laikymasi, tačiau pastebėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra plačiau aiškinama ir detalizuojama, kaip konkrečiai pareiškėjas M. B. neužkardė ir nefiksavo nuteistųjų drausmės pažeidimus, neužtikrino tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytą elgesio taisyklių laikymasi. Tam, kad būtų galima konstatuoti M. B. padarytą tarnybinį nusižengimą, buvo būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų veikoje buvimą, t. y. buvo būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos – pareiškėjui privalomo atlikti veiksmo neatlikimo ar netinkamo atlikimo faktą, pasireiškusį konkrečiu elgesiu (veikimu ar neveikimu), pareigūno kaltę, o taip pat priežastinį ryšį, kad būtent dėl jo neteisėtos veikos nuteistasis V. Š. laisvės atėmimo vietoje naudojosi neleistinu daiktu, t. y. mobiliojo ryšio telefonu.
Akcentavo, kad turimi įrodymai nėra pakankami, nes vaizdo įrašas, kurio pagrindu paskirta tarnybinė nuobauda, nepatvirtina netinkamo pareigų atlikimo (vaizdo įrašas labai trumpas, fragmentinio pobūdžio).
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 39 straipsnio 4 dalimi negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai <...> tarnybinis nusižengimas nustatomas <...> kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu <...>. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu gauta duomenų apie galimus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų nusižengimus ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. IBPS-S-86094-22 pavedė įvertinti pareigūnų veiksmus, Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. rezoliucija (pavedimu) atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje dirbančių (dirbusių) pareigūnų veiksmų. Anksčiau aptarta situacija suponuoja išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl praleisto vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra pagrįsti.
Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko. Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jam pagrįstai bei teisėtai turi būti taikoma tarnybinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. P-241 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, nuostatos.
Byloje nustatyta, kad M. B., Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui, tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 6, 10 dalimis, 61 straipsnio 5 dalimi, bei atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus 2022 m. balndžio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pareigūnų veiksmų vertinimo“ ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2022 m. gegužės 25 d. raštą Nr. LR17-142(22) „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas E. L. ir M. B.“, pripažinus, kad Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas M. B. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė (netinkamai vykdė) Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, 5.5 punkte nustatytą funkciją užkardyti ir fiksuoti nuteistųjų drausmės pažeidimus ir nusikaltimus, užtikrinti tinkamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymą, nuteistiesiems nustatytą elgesio taisyklių laikymąsi (b. l. 11–29).
Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 5 d.) nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad tarnybinį nusižengimą padarė 2021 m. kovo 17 d., todėl svarbu nustatyti, ar buvo pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai.
Iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalies turinio daytina išvada, kad tarnybinę nuobaudą galima skirti praėjus vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos kai: tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais; tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu; yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu gauta duomenų apie galimus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų nusižengimus ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. IBPS-S-86094-22 pavedė įvertinti pareigūnų veiksmus, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. rezoliucija (pavedimu) atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje dirbančių (dirbusių) pareigūnų veiksmų (b. l. 32). Tokia faktinė situacija, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl praleisto vienerių metų tarnybinės nuobaudos skyrimo termino nėra pagrįsti.
d Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui.
Taigi, būtent Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą. Joje konstatuota, kad susipažinus su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktu Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus apžiūros protokolu ir vaizdo įrašu (b. l. 122–127), darytina išvada, kad M. B., matydamas Bausmių vykdymo kodekso pažeidimą (2021 m. kovo 17 d. 10 gyvenamojoije patalpoje nuteistasis V. Š. naudojosi laisvės atėmimo vietose neleistinu daiktu) jo iš nuteistojo nepaėmė ir tokiu būdu neužtikrino tinkamo bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymo ir nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių laikymosi, todėl M. B. pažeidė Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, 5.5 punkto reikalavimus ir padarė veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. kovo 17 d. pareiškėjas vedė nuteistąjį A. M. į jo gyvenamąją patalpą Nr. 10, visas procesas buvo fiksuojamas vaizdo registratoriumi. Nors pranešime dėl tarnybinio nusižengimo teigiama, kad pas nuteistąjį V. Š., kuris 10 kameroje gyveno kartu su A. M., rankoje buvo daiktas, panašus į mobilųjį telefoną (b. l. 32–37), pareiškėjas teigė, jog nuteistasis rankoje galėjo turėti televizijos valdymo pultelį, o ne draudžiamą nuteistiesiems turėti mobilaus ryšio telefoną.
Susipažinus su į bylą pateiktu vaizdo įrašu matyti, kad, atidarius 10 kameros duris, nuteistasis sėdi ant apatinės dviaukštės lovos, stovinčios kairėje kameros pusėje, nuteistasis rankoje laiko daiktą, panašų į mobilaus ryšio telefoną, kurį, atsistojęs nuo lovos, padeda ant kameroje esančio stalo ir išeina iš gyvenamosiso patalpos. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 10 gyvenamojoje patalpoje gyvenantys nuteistieji turėjo televizorius ir garso grotuvą, tačiau buitinių prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos kortelėse nėra užfiksuotas televizorių ir garso grotuvui priklausančių pultelių buvimas (b. l. 142–46).
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu (b. l. 26), kad kaltinimas pareiškėjui grindžiamas atsižvelgus į pareiškėjo 2022 m. kovo 30 d. paaiškinimą (b. l. 37) bei įvertinus Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateiktą Kalėjimų deprtamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus apžiūros protokolą ir vaizdo įrašą (b. l. 122–125). Tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad 2021 m. kovo 17 d. arba vėliau 10 kameroje buvo rastas ir iš nuteistųjų paimtas draudžiamas nuteistiesiems turėti mobilaus ryšio telefonas. Be to, net ir pranešime dėl tarnybinio nusižengimo teigiama, kad pas nuteistąjį V. Š., kuris 10 kameroje gyveno kartu su A. M., rankoje buvo ne telefonas, bet daiktas, panašus į mobilųjį telefoną (b. l. 32–37). Tokia pati faktinė aplinkybė užfiksuota ir Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus apžiūros protokole (b. l. 122–125).
Pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Teismo vertinimu, fragmentinis ir labai trumpas vaizdo įrašas 10 kameroje bei Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus apžiūros protokolas nėra pakankami konstatuoti pareiškėjo veiksmuose pirmiau nurodyto (Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, 5.5 punkto) pažeidimo padarymo faktą bei jo kaltą elgesį byloje aptariamoje situacijoje. Tai, kad nagrinėjamu atveju buitinių prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos kortelėse nėra užfiksuotas televizorių ir garso grotuvui priklausančių pultelių buvimas 10 kameroje (b. l. 142–146) nereiškia, jog pultelių 10 kameroje nebuvo, nes tokia aplinkybė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nagrinėjama ir aptarta.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-100, 5.5 punkto netinkamo vykdymo, o pateikti įrodymai nėra pakankami. Tai savo ruožtu reiškia, kad nepagrindė pareiškėjo M. B. tarnybinės atsakomybės taikymo esminės sąlygos, nes neįrodė paties tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Kai nėra įrodytas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas (t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), tarnybinės atsakomybės taikymas nėra galimas, todėl tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas tenkinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. P-241 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. B.“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.