Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ farmakotechnike, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. dirbdama filialo vedėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. lapkričio 11 d. kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pagal 2010 m. balandžio 29 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 107 patvirtintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės (filialo) vedėjo (-os) pareiginius nuostatus būdama visiškai materialai atsakinga už jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėtas pinigines lėšas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 28 d., paėmė iš filialo seifo bei neteisėtai ir neatlygintinai, neturėdama tam pagrindo, tyčia perleido L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus - 53 650 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt litų), ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Kaltinamoji V. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad pinigus perdavė vienam asmeniui, o ne skirtingiems asmenims. Pagal kolektyvinės atsakomybės sutartį dirbo filialo vedėja, priiminėjo prekes, tvarkė dokumentus, buvo atsakinga už pinigus. Vieną kartą per savaitę vykdavo inkasacija, o du kartus per mėnesį atvažiuodavo apskaitininkė L. K., kuri tikrindavo ir dokumentus ir pinigus pagal ataskaitas. L. K. skundėsi savo bėdomis, prašė paskolinti pinigų. Ji neturėjo prašomos sumos, todėl L. K. prašė pinigus duoti iš seifo. Ji L. K. pasitikėjo ir davė pinigų. Iš pradžių L. K. paimdavo ir grąžindavo, o trūkumas susidarė, kai ji žadėjo pinigus grąžinti ir negrąžino. Prieš planinę reviziją ieškojo pinigų, bet negavo, todėl paskambino revizorei J. Č. ir viską pasakė. Patikrinimo metu D. C. užfiksavo pinigų trūkumą 53650 Lt. Tada atvažiavo K. V. ir regiono vadovė K. K.. K. V. leidus susitarė, kad ji su L. K. sumokės trūkstamus pinigus per pusę. Ji savo pusę sumokėjo sutartu laiku po savaitės ir K. V. pasakė, kad pretenzijų jai neturi, bet po kiek laiko paskambino tyrėja ir pasakė, kad iškelta baudžiamoji byla. Ji dar iš savo lėšų sumokėjo kaip L. K. dalį 6500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytoja J. Č. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ revizijos skyriaus vadove, o kaltinamoji daug metų dirbo kelių vaistinių vedėja. Revizorius D. C. turėjo atlikti planinę reviziją (duomenys neskelbtini) filiale Tauragėje. Revizijos vyksta darbo pabaigoje ir po darbo, todėl kai jai dienos metu paskambino apskaitininkė L. K. ir pasakė, kad vaistinėje trūksta apie 56000 Lt, ji patikėjo, nes L. K. kiekvieno mėnesio pradžioje turėjo patikrinti pinigų likutį seife, todėl privalėjo žinoti apie trūkumą. Ji paskambino revizoriui ir paprašė pirmiausia patikrinti grynųjų pinigų likutį. Po to iš karto paskambino V. B. ir prašė nerodyti trūkumo, sakė, kad ras pinigų trūkumui padengti. Inventorizacijos metu pasitvirtino trūkstama suma, buvo įforminti aktai. Prieš tai revizija buvo atlikta 2011 m. gruodžio mėn. ir likutis buvo 30000 Lt. Trūkumą iš pradžių padenginėjo ir L. K. ir V. B.. Iš kalbų suprato, kad pati L. K. skolinosi iš kasos. Iki šio įvykio, tikrinant V. B. darbą, trūkumų nebuvo nustatyta.

Liudytoja K. K. parodė, kad dirba centro regiono vadove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Revizorius pranešė, kad yra nustatytas apie 56000 Lt trūkumas, todėl ji atvyko į vaistinę. Tuo pačiu metu atvyko apsaugos vadovas, kuris kalbėjosi su V. B.. Kaltinamoji buvo pasimetusi, sutiko, kad yra atsakinga už pinigų trūkumą, bet nieko konkrečiai negalėjo paaiškinti, nesakė, kur panaudojo tokią pinigų sumą. Ji dėl pinigų trūkumo kalbėjosi su apskaitininke L. K., kuri slėpė šį trūkumą ir kaltino V. B., bet vėliau pasirašė susitarimą, kad už skolą atsakingos abi. L. K. buvo pavaldi J. Č., o jai buvo pavaldi V. B.. L. K. tikrino vaistinės finansinius dokumentus.

Liudytojas D. C. parodė, kad dirba revizoriumi ir pagal grafiką atlieka planinius vaistinių patikrinimus. V. B. apie reviziją žinojo. Jam paskambino tiesioginė vadovė ir paprašė pradėti tikrinimą nuo grynųjų pinigų. Jis sutikrino kasos žurnalą su esamais pinigais seife ir nustatė apie 56000 Lt trūkumą. Klausė V. B., kur pinigai, bet atsakymo negavo. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktą pasirašė jis, J. Č., K. K. ir V. B., kuri su trūkumu sutiko.

Liudytoja D. Z. parodė, kad L. K. prašė paskolinti pinigų V. B., kurią pažinojo kaip vaistinės darbuotoją. Pirmą kartą paskolino 5000 Lt. Pinigų tiesiai V. B. neperdavė, o paskolino per L. K.. V. B. prašymu vežė į Kryžkalnį perduoti siuntinį nuvežimui į Angliją, o už tai V. B. jai davė pinigų, kuriuos paėmė iš vaistinės kasos.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų D. Z. parodymų matyti, kad 2011 m. gruodžio antroje pusėje L. K. paprašė, kad ji paskolintų 5000 Lt V. B.. Ji sutiko ir paskolino prašomus pinigus, bet pasakė, kad pinigus turės grąžinti L. K., jei negrąžins V. B.. Pinigus grąžino L. K., o po to prašė dar kartą paskolinti pinigų V. B.. Ji vėl paskolino V. B. 5000 Lt ir susitarė, kad pinigus grąžins dalimis iki 2012 m. rugpjūčio mėn. vidurio. Sužinojusi, kad V. B. yra atleista iš darbo, skambino jai dėl skolos grąžinimo ir ši pasakė, kad dėl skolos grąžinimo skambintų L. K. (1 t., b. l. 78).

Liudytoja L. M. parodė, kad dalyvavo revizijoje kaip būsima filialo vadovė ir po revizijos V. B. būtų dirbusi kartu su ja. Pasirašant revizijos aktą revizorius pasakė, kad yra apie 50000 Lt trūkumas grynaisiais pinigais, bet ji už tai nebus atsakinga. Jai buvo keista, kad kai kurios savitarnoje stovėjusios vaistų pakuotės buvo tuščios, bet nustatytas trūkumas vaistais tilpo į leidžiamas nurašyti lėšas, kurios sudaro 2 procentus nuo vaistinės apyvartos sumos, todėl realiai buvo nustatytas tik pinigų trūkumas.

Liudytoja A. K. parodė, kad su kaltinamąja dirbo viename tinkle, bet ne vienoje vaistinėje. Kartais skolino jai nedideles pinigų sumas, gal 200 Lt. Revizijos metu skaičiavo vaistų likučius, žino, kad buvo nustatytas didelis pinigų trūkumas.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų A. K. parodymų matyti, kad V. B. 2012 m. pavasarį prašė paskolinti 2000 Lt, bet ji nepaskolino, kadangi neturėjo (1 t., b.l. 84).

Liudytoja L. B. parodė, kad dirbo revizore UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau revizore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reviziją 2011 m. gruodžio mėn. vaistinėje, kur dirbo V. B., darė pagal inventorizacijos grafiką. Revizijos vyko kas pusę metų. Pagal įmonės reglamentą seife negali būti daugiau nei 20000 Lt, bet tuo metu vyko kalėdinė prekyba, todėl jokių įtarimų dėl didesnio likučio nekilo. Pinigų likutis atitiko pagal dokumentus, todėl įtarimų nekilo. Kitos inventorizacijos metu, kai buvo nustatytas trūkumas, nedalyvavo.

Liudytoja R. L. parodė, kad dirbo vaistinės tvarkytoja, o V. B. buvo vedėja. V. B. jos vyro prašė paimti paskolą ir taip jai paskolinti pinigų, bet kadangi tai buvo didelė suma, vyras tokios sumos pasiskolinti negalėjo.

Iš teisiamojo posėdžio metu paskelbtų R. L. parodymų matyti, kad norėdama išvalyti patalpą, kurioje buvo laikomas seifas, paprašydavo V. B. atrakinti duris. Valant šią patalpą, V. B. visuomet būdavo šalia ir laukdavo. V. B. yra prašiusi jos vyro V. L. paimti savo vardu 10000 Lt paskolą, tačiau paskola nebuvo suteikta. V. B. taip pat yra prašiusi paskolinti pinigų jos brolio S. G., kokią konkrečiai sumą - nežino, tačiau jos brolis V. B. pinigų nepaskolino (1 t., b. l. 113-114,115-116).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo regiono apskaitininke, pagrindinė darbovietė buvo (duomenys neskelbtini). Du kartus per mėnesį darė patikrinimus vaistinėse, tikrindavo kasos knygas, dokumentus, kasos operacijų žurnalą. Vaistinėse buvo žinoma patikrinimo data ir likučiai būdavo sutvarkyti. Natūroje likučių neskaičiuodavo. 2012 m. birželio mėn. pradžioje kasoje buvo 65000 Lt trūkumas. V. B. sakė, kad iki inventorizacijos susitvarkys, ji patikėjo ir apie trūkumą nepranešė. V. B. jai sakė, kad pinigai reikalingi seseriai, kuri ruošėsi atidaryti kirpyklą Anglijoje. Revizijos metu atostogavo ir jai iš anksto buvo žinoma revizijos data. V. B. dalį trūkumo padengė, todėl trūkumas 54000 Lt, o ne 65000 Lt. K. V. ir regiono vadovė dėl pinigų trūkumo kaltino ją, todėl pasirašė susitarimą, kad atlygins pusę trūkstamos sumos. Ji trūkumą dengė dalimis, liko neįnešta 6500 Lt. 2010 m. pabaigoje arba 2011 m. pradžioje šeimoje buvo nelaimė, todėl skolinosi iš V. B. 25000 Lt, kuri jai nesakė iš kur gavo šią sumą. Ji skolą V. B. grąžino.

Liudytojas K. V. parodė, kad dirba apsaugos vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2012 m. birželio mėn. jam atostogaujant, paskambino K. K. ir pranešė, kad Tauragės filiale inventorizacijos metu rastas trūkumas virš 50000 Lt. Buvo įdomu iš kur toks trūkumas, nes buvo duotas nurodymas, kad jeigu mažoje vaistinėje yra daugiau nei 10000 Lt likutis, tai turi būti daroma papildoma inkasacija. Vykstant į Tauragę jam skambino apskaitininkė L. K. ir prašė susitikti su ja iki atvykimo į vaistinę. Jie susitiko Tauragės autobusų stotyje ir L. K. pradėjo jam pasakoti, kad vaistinėje yra 50000 Lt trūkumas. Į jo pastabą, kad tokioje vaistinėje, pagal jos apyvartą, negali būti tokio likučio, ji pasakė, kad tą dalyką matė ir anksčiau ir liepė V. B. trūkumą padengti. Sakė, kad V. B. sesuo yra Anglijoje, kad ji stato kažkokią kirpyklą, sakė, kad V. B. jai skolinga 20000 Lt sumą. Vaistinėje patikrino ataskaitas, iš kurių matėsi, kad buvo inkasuojama po 4000 Lt ar 5000 Lt, ir seife paliekamas net iki 90000 Lt likutis. Buvo mažiau inkasuojama pinigų nei likdavo seife apie metus laiko. Apskaitininkė tai privalėjo matyti. V. B. pasakė, kad pinigus ėmė L. K., bet prašė niekam nesakyti. Jis paskambino į Angliją V. B. seseriai ir sužinojo, kad V. B. jai pinigų nesiuntė. L. K. iš pradžių neigė, kad ėmė pinigus, po to pasakė, kad ėmė, bet grąžino, o dar vėliau parašė paaiškinimą, kad įsipareigoja žalą padengti. V. B. ir L. K. parašė susitarimą, kad žalą padengs lygiomis dalimis per dvi savaites. V. B. sesers vyras padengė pusę trūkstamos sumos, o L. K. per kelis kartus padengė tik dalį trūkstamos sumos, todėl jis kreipėsi į policiją dėl likusio trūkumo – 6500 Lt sumos. Civiline tvarka šios sumos išsiieškoti negalėjo, nes tai buvo pinigų vagystė. V. B. pagal pareigas buvo atsakinga už visą materialinį turtą, o L. K. buvo atsakinga už kontrolę, bet ji jos nevykdė, o tuo pasinaudojo.

Iš 2012-08-09 Nr. S-248 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2012-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikus grynųjų pinigų kasoje patikrinimą nustatytas 53650 Lt grynųjų pinigų trūkumas. V. B. įmonei grąžino 26825 Lt, L. K. – 20325 Lt. Neatlygintos žalos dydis 6500 Lt (1 t., b.l. 1).

Iš 2012-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto matyti, kad Kasos knygos, Kasos žurnalo duomenimis 2012-06-28 grynųjų pinigų likutis 58323,06 Lt. Faktiškai patikrinus ir suskaičiavus grynuosius pinigus rasta – 4673,06 Lt, trūkumas – 53650 Lt. Aktą pasirašė komisijos nariai J. Č., D. C. ir K. K. bei materialiai atsakingas asmuo V. B. (1 t., b.l. 2-3, 2 t., b.l. 23, 4 t., b.l. 192-198).

Iš 2012-06-29 Nr. 141-PJ UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymo matyti, kad V. B. atleista iš vaistinės filialo Nr. (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigų nuo 2012 m. birželio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. (1 t., b.l. 7).

Iš 2014-01-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl L. K. nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., padarymo (1 t., b.l. 39-44). Nutarimo pagrįstumas patikrintas ir patvirtintas BPK nustatyta tvarka (1 t., b.l.65-66, 73-74).

Iš 2009-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad V. B. 2009-11-11 susipažino su Kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, suprato jos turinį bei pasekmes ir įsipareigojo laikytis jos nuostatų ir ją pasirašė (1 t., b. l. 171-173).

Iš 2011-12-19, 2011-05-30 2010-11-30, 2010-03-17 filialo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktų matyti, kad nei trūkumų, nei pertekliaus ankstesnių inventorizacijų metu kasoje nebuvo. 2011-12-19 faktiškai patikrinus ir suskaičiavus grynuosius pinigus rasta 31054,59 Lt (2 t., b.l. 72, 97, 122, 5 t., b.l. 1, 6, 11, 16).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės (filialo) vedėjo pareiginių nuostatų, su kuriais 2010-05-04 susipažino ir pasirašė V. B., matyti, kad filialo vedėja, vykdydama jai pavestas funkcijas, užtikrina tinkamą pinigų inkasaciją, patikrina kasos aparatus ne rečiau kaip vieną kartą per dieną, pildo kasos ataskaitas, kitus dokumentus, įskaitant kasos perdavimo dokumentus, pinigų judėjimo seife dokumentus, kasos aparato žurnalą ir kt., tausoja jai perduotas materialines vertybes, užtikrina bendrovės lėšų ir turto saugumą, užkerta kelią žalos ar kitų neigiamų pasekmių bendrovei atsiradimą, atsako už tvarkingą jai patikėtų materialinių vertybių naudojimą pagal paskirtį bei jų saugojimą (4 t., b. l. 19-23).

Iš 2009-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 462 matyti, kad nuo 2009-09-25 V. B. kaip filialo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vedėja buvo paskirta atsakinga už šios vaistinės administravimą (4 t., b. l. 26).

Tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-11-09 iki 2012-06-26 V. B. iš kredito bendrovių pasiskolino 65334 Lt, L. K. laikotarpiu nuo 2010-01-21 iki 2012-11-21 iš kredito bendrovių pasiskolino 116738 Lt (4 t., b.l. 28-29).

Iš 2012-06-29 susitarimo matyti, kad V. B. ir L. K. iki 2012-07-09 įsipareigojo 53650 Lt skolą atiduoti per pusę, t.y. po 26825 Lt (5 t., b.l. 78).

Iš 2012-11-14 akistatos protokolo tarp įtariamųjų V. B. ir L. K. matyti, kad akistatos metu V. B. parodė, kad nuo 2010 m. L. K. jos prašė paskolinti pinigų įvairiomis sumomis. Jai tiek pinigų neturint, L. K. prašė pinigus paimti iš vaistinės seifo, žadėdama grąžinti iki inventorizacijos. Jai pinigų negrąžinant, trūkumui padengti ji - V. B. būdavo priversta imti greituosius kreditus. Prieš paskutinę inventorizaciją 2012-06-28 jai nepavyko surinkti trūkstamų pinigų sumos - 53650 Lt, kuriuos ji buvo paėmusi iš seifo dalimis ir perdavusi L. K.. L. K. parodė, kad 2011 m. spalio-lapkričio mėn. iš V. B. pasiskolino įvairiomis sumomis 24000 Lt, kuriuos grąžino. Daugiau pinigų iš V. B. nesiskolino. 2012 m. birželio mėn. viduryje atlikdama prekių grąžinimą, pastebėjo, kad šio vaistinės filialo kasos dokumentuose buvo nurodytas didelis grynųjų pinigų likutis, t.y. apie 65000 Lt (5 t., b.l. 81-85).

Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji V. B., dirbdama filialo vedėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale, pagal 2009 m. lapkričio 11 d. kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei pagal 2010 m. balandžio 29 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 107 patvirtintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės (filialo) vedėjo (-os) pareiginius nuostatus buvo visiškai materialai atsakinga už jai patikėtą įmonės turtą, t.y. ir pinigines lėšas bei jų inkasaciją.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės, t.y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą ar turtinę teisę. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Liudytojo D. C. parodymais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktu objektyviai nustatytas 53650 Lt trūkumas, su kurio suma sutinka kaltinamoji V. B.. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti kaltinamosios V. B. prisipažinimu, kad ji pinigus perdavė vienam asmeniui – L. K., kadangi liudytojų J. Č., K. K. ir K. V. parodymais nustatyta, kad L. K. atlikdama jai pavestą apskaitininkės darbą matė nepateisinamai didelį grynųjų pinigų likutį kasoje, bet apie tai, kad kasoje trūksta didelės pinigų sumos pranešė tik planinės revizijos dieną, kai tai nuslėpti tapo neįmanoma. Tai, kad būtent jai V. B. perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus patvirtina ir L. K. sutikimas atlyginti padarytą įmonei žalą, todėl iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė „ir kitiems asmenims“, vertinant, kad tai nekeičia kaltinimo esmės bei nesunkina kaltinamosios padėties. Tai, jog L. K. artimai bendravo su V. B. matyti iš liudytojos D. Z. parodymų, kad L. K. ne tik prašė paskolinti V. B. 5000 Lt, bet ir žadėjo pinigus grąžinti, jei to nepadarytų V. B..

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji V. B., pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo seifo bei neteisėtai ir neatlygintinai, neturėdama tam pagrindo, tyčia perleido L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus - 53650 Lt. Kaltinamoji V. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šis turtas jai svetimas, o jos motyvai – noras padėti ar paskolinti L. K. pinigų nusikalstamos veikos kvalifikacijai nesvarbus, nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto perleidimo trečiajam asmeniui momento. Kaltinamoji V. B. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 str. 2 d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir savo noru atlygino padarytą žalą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. B. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau vertinant tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, dėl priklausomybės ligų neregistruota, dirba, charakterizuojama teigiamai, nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieš dvejus metus, yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 54 str. 3 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atlikti nemokamus darbus.

Pagal BPK 112 str. 3 d. civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius civilinio ieškinio V. B. visiškai padengus įmonei padarytą žalą, civilinio ieškinio klausimas nesprendžiamas.

Daiktiniai įrodymai: 3 kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302–305 str., 307–308 str., 313 str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., ir taikant BK 54 str. 3 d. skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinius diskus 3 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.