Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Onai Martinaitytei dalyvaujant ieškovės AB „SEB bankas“ atstovei advokato padėjėjai R. M., atsakovei L. L., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, atsakovui V. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2074-436/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams V. L. ir L. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kredito sutarties, sudarytos su buvusiais sutuoktiniais, neįvykdymo teisinių padarinių, atsakomybės paskirstymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 16 d. AB SEB Vilniaus bankas ir V. L. pasirašė kredito sutartį Nr. 1850518071280-3 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią atsakovui V. L. buvo suteiktas 72.585,80 EUR kreditas nekilnojamojo turto pirkimui ir turimo vartojimo kredito AB banke „Hansabankas“ grąžinimui (b.l. 7-11). Iš šios sutarties matyti, kad bankui turėjo būti įkeistas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. L., tuo metu dar būdama V. L. sutuoktinė, tą pačią dieną savo parašu patvirtino, kad susipažino su Kredito sutarties sąlygomis, jas suprato bei suprato, kad nutraukus Kredito sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto (b.l. 11). Pagal Kredito sutarties 8.2 punktą, kredito sumą bankas turėjo išmokėti tik tada, jei kredito gavėjas, šiuo atveju V. L., būtų įvykdęs Kredito sutarties 8.2.1. ir 8.2.2. punktuose nustatytas sąlygas, t.y. atsakovas V. L. sutartimi buvo įsipareigojęs kredito laikotarpiui banko naudai apdrausti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įkeisti šį būstą bankui ir hipotekos lakštą įregistruoti hipotekos įstaigoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir atsakovas V. L. pripažįsta, jog pažeidė Kredito sutarties sąlygos, nurodyto būsto, esančio (duomenys neskelbtini), bankui neįkeitė ir neapdraudė.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad iš banko kreditą paėmė tikslu nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina iš Kauno miesto apylinkės teismo išreikalautos civilinės bylos Nr. 2-754-658/2010 dėl santuokos nutraukimo tarp šalių L. L. ir V. L. medžiaga. Iš šios bylos matyti, kad buvę sutuoktiniai pripažino, jog santuokos metu įsigijo turtą, 357/1000 gyvenamojo namo lAlm, kurio bendras plotas 152,99 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 357/1000 pastato - ūkinio pastato 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų V. L. vardu, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (c.b. Nr. 2-754-658/2010, 2 t. b.l. 66). Ieškovė L. L. ieškinyje įtraukė ir kreditorių AB „SEB bankas“ bei prašė pripažinti ieškovės L. L. ir V. L. pareigą solidariai atsakyti pagal 2005 m. lapkričio 16 d. kredito sutartį Nr. 1850518071280-3 su AB SEB Vilniaus bankui. Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, iškėlus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių Lapkauskų, Bankas buvo informuotas apie tokios bylos iškėlimą, kaip tai yra numatyta Civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje.

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. CK 3.126 straipsnyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Sutuoktinis, pareiškiantis ieškinį dėl turto padalijimo, privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007).

Bankas savo atsiliepime į ieškinį Lapkauskų santuokos nutraukimo byloje nurodė sutinkąs su ieškovės L. L. reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo šalių atsakomybė pagal kredito sutartį liktų solidari, todėl neprieštaravo, kad L. L. ir V. L. atsakomybė prieš kreditorių AB SEB banką pagal 2005 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. 1850518071280-3 liktų solidari (1 t. b.l. 151-152). 2010 m. vasario 11 d. šioje byloje buvę sutuoktiniai pateikė teismui prašymą nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasekmių, kurioje nurodė, kad šalių susitarimu po santuokos nutraukimo V. L. ir L. L. prievolė atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB Vilniaus banku pagal 2005 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. 1850518071280-3 lieka solidari (c.b. 2-754-658/2010, 2 t. b.l. 46-51). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu šalių prašymą patenkino, pareiškėjų L. L. ir V. L. santuoką nutraukė bei patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame nurodė, jog šalių susitarimu po santuokos nutraukimo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB Vilniaus bankas pagal 2005 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. 1850518071280-3, tenka V. L. ir L. L. solidariai. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Nagrinėjamos bylos kontekste esminis šiam ginčui išnagrinėti yra tas faktas, kad teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimu sukurtų padarinių turi res judicata galią. Minėta, kad teismo sprendimu sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus buvo išspręstas kreditoriaus (ieškovo šioje byloje) teisių, kylančių iš prievolės, klausimas, nes juo skolininkų (atsakovų šioje byloje) atsakomybės pagal 2005 m. lapkričio 16 d. kredito prievolę nustatyta solidarioji. Sprendimui įgijus res judicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-84/2009). Konstatavus teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimu sukurtų padarinių res judicata galią, neturi teisinės reikšmės atsakovės argumentai dėl sudarytos sutarties galios ir vykdymo, kad ji neturi atsakyti pagal kredito sutartį, nes supratusi, jog pasirašo tik dėl to, jog skola bankui bus išieškoma iš įkeisto būsto. Faktas, kad iš banko paimtas kreditas panaudotas bendriems sutuoktinių interesams, t.y. jų bendram būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, yra neginčijamai nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-754-658/2010.

Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su banku, yra solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama (CK 3.109 str.). Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kreditorius santuokos nutraukimo byloje sutiko, kad prievolė bankui liktų solidari ir šioje byloje dėl skolos priteisimo tik iš vieno iš atsakovų V. L. nesutinka, todėl atsakovės L. L. argumentai, kad skola bankui turtų būti priteisiama tik iš vieno atsakovo V. L. atmestini. Pažymėtina, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams (CK 6.9 straipsnis).

Bankas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 5 dalimi, įgijo teisę reikalauti įvykdyti tokį sprendimą tiek iš abiejų skolininkų solidariai, tiek iš vieno jų, o esant santuokai tarp šalių nutrauktai ir nebelikus bendro turto, įsiskolinimas gali būti priteisiamas iš kiekvieno bendraskolio asmeninio turto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kredito gavėjams netinkamai vykdant kredito sutartį, bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 5.2 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovais. Negrąžinto kredito suma liko 67.662,56 EUR. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų visas negrąžintas kreditas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovai prievolės nevykdo nuo 2008 m. gruodžio 16 d., pradelstų dienų skaičius viršija 1260 kalendorinių dienų. Pagal Kredito sutarties atsakovai įsipareigojo mokėti palūkanas, o už uždelstą grąžinti laiku kredito dalį mokėti bankui 0,1 % delspinigius. Ieškovas nurodė, kad nesumokėtų palūkanų sudaro 4.792,55 EUR, priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas sudaro 7.864,05 EUR. Atsakovai dėl prašomų priteisti netesybų prieštaravimų nepareiškė, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas.

Kadangi byloje ginčo dėl negrąžinto kredito sumos dydžio nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui priteistina po 3280,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b.l.5) (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovų valstybės naudai priteistina po 22,53 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238,adresas Gedimino pr. 12, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) solidariai iš atsakovų V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)) ir L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 67.662,56 EUR (šešiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 56 eurocentus) negrąžinto kredito, 4.792,55 EUR (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 55 eurocentus) palūkanų, 7.864,05 EUR(septynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 5 eurocentus) delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 1 d.) nuo priteistos sumos (80.319,16 EUR) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „SEB bankas“ (juridinio asmens kodas 112021238, adresas Gedimino pr. 12, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) iš atsakovų V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)) ir L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 3280,00 Lt (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovų V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V. (duomenys neskelbtini) po 22,53 Lt (dvidešimt du litus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d nutartimis, palikti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.