Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Ch. skundą atsakovei Visagino savivaldybės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvauja , jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Komisija Sprendime konstatavo, kad UAB“ Moldeks“, kuriai vadovauja pareiškėjas, turėjo 4305,00 Eur įsiskolinimą AB“ Visagino melioracija“ už 2017 m. Tarp šių bendrovių 2018 m. sudarytas įsiskolinimo padengimo planas, kuris yra vykdomas. Vadovaujantis būtent šiomis aplinkybėmis, Komisija sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pareiškėjas nurodė, kad neturi jokio privataus intereso AB“ Visagino mechanizacija“ atžvilgiu, nes nėra nei šios įmonės akcininkas, vadovas ar darbuotojas, šioje įmonėje nedirba jokie artimi giminaičiai ar kiti asmenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ar privačiųjų interesų konfliktas. Jis kaip fizinis asmuo neturi jokių prievolių šiai įmonei. Nesant privataus intereso, negali būti Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. pažeidimo sudėties. Įstatymo 2 str. 2 d. privačius interesus apibrėžia kaip asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjas nurodė, kad AB“ Visagino melioracija“ buvo skolingas jo vadovaujamas juridinis asmuo UAB“ Moldeks“, o ne jis asmeniškai. Juridinių asmenų susidarę įsiskolinimai negali būti tapatinami su tų asmenų vadovais, nes jie tiesiogiai iš to negauna nei kažkokios naudos, nei įgyja kažkokių asmeninių prievolių, įsipareigojimų ar panašiai. Be to pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, taigi jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl Visagino savivaldybės etikos komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjas I. Ch. pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje nekyla ginčas dėl pareiškėjo I. Ch. statuso, t.y. kad jis yra Visagino savivaldybės tarybos narys, Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio komiteto pirmininkas ir dirba UAB“ Moldeks“ direktoriumi, be to, kad jis dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio komiteto 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 22 d. posėdžiuose bei Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 26 d. posėdžiuose, bei balsavo priimant spendimus dėl AB“ Visagino mechanizacija“ įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą bei pritarimo dėl jos likvidavimo. Be to nekyla ginčas dėl to, kad AB“ Visagino mechanizacija“ teikė transporto priemonių paslaugas UAB“ Moldeks“, kuri už 2017 m. turėjo įsiskolinimą-4305,00Eur. 2018 m. tarp šių bendrovių 2018 m. sudarytas įsiskolinimo padengimo planas, kuris yra vykdomas.

Pažymėtina, kad proceso šalys iš esmės nesutaria dėl galimai procedūrinių taisyklių pažeidimo, priimant ginčijamą sprendimą, konkrečiai dėl pranešimo apie priimtą sprendimą pradėti pareiškėjo, kaip Visagino savivaldybės tarybos nario , elgesio tyrimo turinio , nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių , dėl kurių pareiškėjas turėjo teikti paaiškinimą, ir ar buvo iškilęs viešųjų ir privačių interesų konfliktas ir ar pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu buvo konstatuoti Įstatymo pažeidimai.

Nustatyta, kad Visagino savivaldybės etikos komisija gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018-08-09 raštą Nr. S-3581-( 2.5) „ Pavedimas atlikti tyrimą“ pagal 2018-07-27 gautą fizinio asmens prašymą. Visagino savivaldybės etikos komisijos veiklos nuostatų ( toliau- Nuostatai), patvirtintų Visagino savivaldybės tarybos 2015-06-11 sprendimu Nr. TS-123 „ Dėl Visagino savivaldybės etikos komisijos sudarymo ir jos veiklos nuostatų patvirtinimo“ ( Visagino savivaldybės tarybos 2016-02-22 sprendimo Nr. TS-23 redakcija ) 10.3 papunktis nustato, kad Komisija tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo , Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį , nuostatoms. Pagal Nuostatų 11 punktą politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Vienas iš šių pagrindų, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra fizinio asmens skundas, apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Visagino savivaldybės etikos komisija 2018 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje nusprendė atlikti tyrimą dėl Visagino savivaldybės tarybos nario I. Ch. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatoms.

Pagal Nuostatų 13 punktą Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą , kuriuo informuoja politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Pagal Nuostatų 14 punktą politikas, kurio elgesys tiriamas , turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga; dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Visagino savivaldybės etikos komisija 2018-08-16 raštu Nr. ( 1.23 E ) 1-3301 informavo I. Ch., kad Visagino savivaldybės etikos komisija gavo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštą 2018-08-09 Nr. S-3581- ( 2.5), kuriuo pavedama atlikti tyrimą dėl Visagino savivaldybės tarybos nario I. Ch. elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms ir įvertinti , ar I. Ch. nepažeidė Įstatymo, ar nepateko į interesų konflikto situaciją , ar jam nekilo pareiga nusišalinti, kuomet Visagino savivaldybėje- tarybos bei komitetų posėdžiuose 2018 m. buvo sprendžiamas klausimas dėl AB“ Visagino mechanizacija“, dėl kurios galbūt yra suinteresuotas , nes turi verslo ( finansinių ) interesų. Bei informavo apie Visagino savivaldybės etikos komisijos 2018-08-13 posėdyje priimtą sprendimą pradėti I. Ch. elgesio tyrimą dėl galimai Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų pažeidimo ir paprašė pateikti Komisijai iki 2018-08-24 paaiškinimą. I. Ch. 2018-08-22 prašymu prašė, kad Visagino savivaldybės etikos komisija pateiktų patikslintą pranešimą , kuriame būtų nurodyta dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių jis turėtų teikti paaiškinimą. Visagino savivaldybės etikos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018-08-22 prašymą, 2018-09-05 rašte Nr.( 1.23 E) 1-3514 papildomai nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti paaiškinimą apie jo dalyvavimą svarstant ir priimant sprendimus dėl AB“ Visagino mechanizacija“ Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio komiteto 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 22 d. posėdžiuose bei Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 26 d. posėdžiuose.

Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi Visagino savivaldybės etikos komisijos pranešimų turinį, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pranešime pareiškėjui dėl pradėto tyrimo buvo nurodytos abstrakčios formuluotės, nenurodytos konkrečios aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas turėjo pateikti paaiškinimą, ir sprendžia, kad Komisijos pranešimuose buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad pareiškėjas turi pateikti paaiškinimą apie jo dalyvavimą Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio komiteto 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 22 d. posėdžiuose bei Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 26 d. posėdžiuose, svarstant bei priimant sprendimus, susijusius su AB „Visagino mechanizacija“ ir ar nėra viešųjų ir privačių interesų, ar jam nekilo pareiga nusišalinti. Vertintina, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti dėl kurių aplinkybių ir kokiu pagrindu atsakovė prašė jo pateikti paaiškinimus.

Pareiškėjas nurodė, kad neturi jokio privataus intereso AB“ Visagino mechanizacija“ atžvilgiu, nes nėra nei šios įmonės akcininkas, vadovas ar darbuotojas, šioje įmonėje nedirba jokie artimi giminaičiai ar kiti asmenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ar privačiųjų interesų konfliktas. Jis kaip fizinis asmuo asmeniškai neturi jokių prievolių ar interesų šiai įmonei. Todėl nesant privataus intereso, jis negalėjo pažeisti Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra akcentavęs, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama vešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Siekiant šių uždavinių, Įstatyme yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės (Įstatymo 3 str.). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Todėl, kaip yra pažymėjęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., p. 415-431).

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3154/2011, Nr. A525-518/2013 ir kt.). Tuo tarpu Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus – t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A662-2312/2011, Nr. A63-2861/2011, Nr. A662-2728/2012, Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-844/07, Nr. A662-2312/2011, Nr. A492-3330/2011, Nr. A662-2728/2012 ir kt.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. LVAT praktikoje nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-1422/2010, Nr. A525-998/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo UAB“ Moldeks“ direktoriumi. AB“ Visagino mechanizacija“ teikė transporto priemonių paslaugas UAB“ Moldeks“, kuri už teikiamas paslaugas 2017 m. turėjo įsiskolinimą-4305,00 Eur. 2018 m. tarp šių bendrovių buvo sudarytas įsiskolinimo padengimo planas, kuris buvo vykdomas. Taigi UAB“ Moldeks“ turėjo su AB“Visagino mechanizacija“ verslo ( finansinių) bei sutartinių santykių. O I. Ch., būdamas UAB“ Moldeks“ vadovu, atsakingas už vadovaujamą juridinį asmenį, turėdamas tiesioginį suinteresuotumą įmonės veikla, kaip politikas dalyvavo Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir vietinio ūkio komiteto 2018 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 22 d. posėdžiuose bei Visagino savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. ir 2018 m. birželio 26 d. posėdžiuose sprendimų svarstymo ir jų priėmimo procedūrose dėl AB „Visagino mechanizacija“ įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą bei pritarimo dėl jos likvidavimo. Įvertinus minėtas aplinkybes, svarbu yra tai, kad pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių , jog galimos prielaidos interesų konfliktui kilti, jis neįvykdė Įstatyme nustatytos pareigos pareikšti nusišalinimą. Pastebėtina, ir tai, kad įpareigojimas asmeniui ( savivaldybės tarybos nariui ) elgtis taip, jog nekiltų menkiausių abejonių jo nešališkumu, kyla ne tik iš minėto įstatymo nuostatų, bet ir iš paties asmens, kaip savivaldybės tarybos nario, statuso bei jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013).

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į ginčo klausimo teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Visagino savivaldybės etikos komisija ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, kad Visagino savivaldybės tarybos narys I. Ch. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ( toliau- ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, kuomet Visagino savivaldybės tarybos Miesto plėtros , investicijų ir vietinio ūkio komiteto ir Visagino savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su AB“ Visagino melioracija“, nenusišalino nuo klausimų svarstymo ir sprendimų priėmimo.

Teismas nenustatė, kad Visagino savivaldybės etikos komisija, priimdama 2018 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. E-5, būtų pažeidusi procedūrines taisykles.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismo vertinimu, sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, įrodymais bei teisės aktų normomis, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Tenkinti pareiškėjo reikalavimo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

` Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo I. Ch. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.