Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja I.ŠeškauskienėBaudž. byla Nr. 1A–229-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:2.1.12.2, 2.4.6.3.4 (S).

2007 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-03-15 nuosprendžio, kuriuo S. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteista penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista J. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) 1579,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1726,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“, 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš S. Š. .

Priteista V. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš S. Š. .

Iš S. Š. priteista J. Š. 700 Lt išlaidų, turėtų atstovo, dalyvavusio byloje pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteista už tai, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 164 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 172 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, 2005 m. gruodžio 29 d., apie 9 val., kelio Mažeikiai-Plungė-Tauragė 75 km, Budrikių k., Rietavo sav., vairuodama automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant kelio dangai padengtai šlapiu sniegu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prasilenkdama su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu J. Š. , nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti tarpo tarp automobilių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio „Honda Civic“ vairuotojui J. Š. dėl dubens kairės gužo duobės lūžimo ir šlaunikaulio išnirimo, atviro kairės girnelės lūžimo bei nedidelių odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės plaštakos nykščio pagrindo ir dešinės blauzdos vidinio paviršiaus srityse - buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleivei V. Š. dėl odos nubrozdinimo kaktos kairėje, krūtinės ląstos sumušimo, dešinio stipinkaulio lūžio tipinėje vietoje, IV delnakaulio lūžio, muštinės žaizdos dešinio nykščio pakylos srityje - buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintas automobilis „ Honda Civic“.

Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dydžio ir priteistą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažinti iki 5000 Lt abiems civiliniams ieškovams. Nurodo, kad priteistas civilinis ieškinys neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nebuvo atsižvelgta į apeliantės materialinę padėtį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Ji neginčija, kad dėl autoįvykio metu gautų sužalojimų nukentėjusieji patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai negali būti matuojami vien pinigais, neatsižvelgiant ir į kaltininko materialinę padėtį, jo gyvenimo perspektyvas, bei į tai kokią įtaką tai turės nuteistajam. Neturinės žalos dydžio nustatymas yra subjektyvus dalykas, tačiau ji turi būti realiai atlyginama ir pamatuota. Priteista neturtinės žalos atlyginimo suma apeliantei yra labai didelė ir ji neturi jokių galimybių artimiausiais metais tokias sumas išmokėti nukentėjusiesiems. Ji yra visiška našlaitė. Jos abu tėvai yra mirę. Iš tėvų giminaičių gauna ribotą pagalbą. Siekdama įgyti išsilavinimą, ji dienomis mokosi Žemaitijos kolegijoje, o vakarais važinėja dirbti į Klaipėdą, taip užsidirbdama pragyvenimui ir sudarydama sau galimybę tęsti mokslus. Ji yra paėmusi iš valstybės kreditą mokslams, kurį turės grąžinti baigusi studijas. Jos pajamos iš darbo yra mažos ir jų vos pakanka pragyvenimui. Materialinė padėtis sunki. Jos padarytas nusikaltimas nėra sunkus, padarytas dėl neatsargumo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nukentėjusieji yra verslininkai, pasiturintys žmonės. Jų verslas dėl patirtų sužalojimų nenukentėjo, tiesioginių nuostolių dėl šio autoįvykio jie nepatyrė ir tokių įrodymų teismui nepateikė. Mano, kad apylinkės teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, daugiau atsižvelgė į nukentėjusiųjų materialinę padėtį ir žalos dydį pritaikė prie jų pragyvenimo lygio, o ne apeliantės materialinės padėties. Teigia, kad teismas ignoravo Civilinio kodekso 6.282 str. 3 d. nuostatas. Nors ir paminėjo apeliantės sunkią materialinę padėtį, tačiau tai neįtakojo civilinio ieškinį sumažinimo iki protingų ribų, sudarant apeliantei galimybę realiai atlyginti artimiausiu laikotarpiu. Apeliantė teigia, kad visiškai nuo žalos atlyginimo ji negali būti atleista, tačiau neturtinės žalos atlyginimas turi būti pirmiausia orientuotas į materialinės žalos dydį. Teismas nustatė, kad materialinė žala sudaro 1579,07 Lt. Kai neturtinė žala priteista dešimteriopai didesnė. Tuo pažeistas proporcingumo principas.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusieji J. Š. ir V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Byloje yra neginčijamai nustatytas kaltininkas. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistosios socialinę padėtį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir paskyrė bausmę, artimą minimaliai. Iš reikalaujamos 60000 Lt sumos, priteisė tik 20000 litų, tačiau nuteistoji bando pasinaudoti savo socialine padėtimi, kad dar būtų sumažintas ieškinys. CK 6.283 str. įtvirtinta norma nenumato galimybės mažinti neturtinę žalą, jos dydį. Kaltininko materialinė padėtis šiuo atveju neturi jokios reikšmės žalos dydžio nustatymui. J. Š. patirti sužalojimai sukėlė pasekmes, kurios tęsiasi iki šios dienos (kojos ir stuburo skausmai, reikalinga klubo sąnario operacija) ir sveikatos atstatymas į buvusią situaciją jau yra nebegalimas. Priteistajam 15000 litų suma tikrai yra per maža patirtai neturtinei žalai atlyginti, o nuteistoji dar bando šią sumą sumažinti iki neadekvačiai ir neprotingai mažos sumos. Teigia, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui nuteistoji pati siūlė 20 000 litų žalos atlyginimui, todėl ši aplinkybė parodo, kad nuteistoji pati nustatė šią sumą ir laikė ją protinga ir atitinkančia tiek jos galimybes, tiek žalos dydį. Mano, kad apylinkės teismas pakankamai sumažino žalos dydį, o nuteistoji, matydama, kad bausmė yra beveik minimali, žala ženkliai sumažinta, siekia visiškai išvengti atsakomybės.

Nuteistoji ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis J. Š. ir jo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., kurioje konstatuojama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir jos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tik iš dalies atsižvelgė į minėtų teisės normų reikalavimus, o nukentėjusieji atsikirtime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti mažinamas.

Nukentėjusiesiems J. Š. ir V. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir pagrįsti apylinkės teismo nurodytus argumentai, kad abu nukentėjusieji po nukentėjusiosios sukelto autoįvykio ilgą laiką gydėsi, kentė ir dabar dar kenčia fizinius skausmus, J. Š. ir dabar dar patiria nepatogumus dėl judėjimo ribotumo, bendravimo galimybių sumažėjimo, abu patyrė dvasinius išgyvenimus. Kadangi J. Š. buvo gydomas ilgiau, patyrė daugiau sužalojimų, jam padaryta didesnė neturtinė žala negu V. Š. .

Tačiau priteisdamas neturinę žalą J. Š. , teismas nepakankamai atsižvelgė, kad padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaip matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos, eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti nukentėjusieji, įvyko žiemą, esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms ( kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu). Kaip matosi iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo kopijos, S. Š. vairuotojo pažymėjimą buvo įsigijusi prieš nepilnus pusantrų metų ( t.1, b. l. 24). Padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, nors ir nusikalstami, tačiau nelaikytini piktybiškais, sietini daugiau su nuteistosios nepatyrimu vairuoti automobilį. Nuteistoji pati autoįvykio metu labai nukentėjo - patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ( Specialisto išvada, t. 1, b. l. 97-98).

Nepakankamai įvertinta ir nuteistosios turtinė padėtis.

Nuteistoji S. Š. yra jauno amžiaus, našlaitė, jos abu tėvai seniai yra mirę, mama – 1988 m., tėvas – 1999 m. (t. 1, b. l. 182-183), Šiuo metu nuteistoji studijuoja Žemaitijos kolegijoje (t. 1, b. l. 111, 113, 184), nors ir dirba UAB “Multikleks” padavėja, turi turtinių prievolių – yra sudariusi 4500 Lt paskolos, skiriamos aukštųjų mokyklų studentams, sutartį (t. 1, b. l. 185-186). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jos metinės pajamos yra tik 9749 Lt. (t. 1, b. l. 177).

Kaip matosi iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiesiems padaryta tik 1579 Lt turtinė žala. Priteisdamas neturtinę žalą, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, teismas, kaip numato įstatymas, privalėjo į tai atsižvelgti.

Nukentėjusieji yra verslininkai, dėl neturtinės žalos priteisimo nepakankamai motyvuotai pareiškė itin didelį, net 60 000 Lt ieškinį ( J. Š. – 40 000 Lt, V. Š. – 20 000 Lt).

Būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką – autoįvykio metu asmeniui, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos, autoįvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui buvo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos ( kasacinės bylos 2K-474/2004, 2K-492/2006). Atsižvelgdama į teisės taikymo patirtį, į nustatytas konkrečias šios bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, dėl to J. Š. priteisė neproporcingai didelę neturtinę žalą. Priteistinos neturtinės žalos J. Š. dydis mažintinas, atsižvelgiant, kad iš AB „ Lietuvos draudimas“, ryšium su šiuo autoįvykiu, teismas nukentėjusiajam taip pat priteisė dalį neturtinės žalos - 1726,60 Lt.

Nors atsikirtime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ateityje bus reikalinga J. Š. klubo sąnario operacija, tačiau tai patvirtinančių medicininių dokumentų byloje nėra, J. Š. nėra nustatytas ir invalidumas. Kaip matosi iš nukentėjusiojo paaiškinimų kolegijos posėdyje, neturtinės žalos dydį J. Š. sieja su būsimomis išlaidomis gydymui, tačiau jam neužkirstas kelias ateityje pareikšti ieškinį nuteistajai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 d.).

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, todėl iš nuteistosios priteistinos atstovavimo išlaidos ( BPK 106 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

Iš S. Š. J. Š. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki penkių tūkstančių litų.

Iš S. Š. priteisti J. Š. 400 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.