Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 150 str. 1 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmes subendrinus paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš nuteistojo nukentėjusiajai R. Š. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. S. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. sausio 31 d. 20 val. 30 min. iki vasario 1 d. 6 val. ryto savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kelis kartus išžagino nukentėjusiąją R. Š. bei kelis kartus seksualiai prievartavo; iš pradžių, pasikvietęs nukentėjusiąją į minėtą butą, pavartojo fizinį smurtą – jėga pargriovė ant grindų, įveikdamas nukentėjusiosios priešinimąsi, numovė kelnes ir, apnuoginęs nukentėjusiosios lyties organus, atliko lytinį aktą. Po to nuteistasis savo lyties organą įvedė į nukentėjusiosios burną. Dar vėliau tą pačią naktį – paryčiais – nuteistasis, neleisdamas nukentėjusiajai išeiti iš buto, pavartodamas fizinį smurtą, vėl nuo nukentėjusiosios nurengė drabužius ir atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, po to savo lyties organą nuteistasis įvedė nukentėjusiajai į burną bei išeinamąją angą.

Nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti – švelninti nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt. Skunde teigiama, jog teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios elgesys. Nuosprendyje neįvertinti prašymai nepripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – neblaivumą bei galimybę taikyti Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas, nes jo, nuteistojo, šeimoje yra du mažamečiai vaikai, todėl, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jų nebus kam išlaikyti. Priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis, turint galvoje įvykio priežastis, susijusias su nukentėjusiosios elgesiu, taip pat jo, nuteistojo, turtinę padėtį.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašo nuosprendį pakeisti – bausmę švelninti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 p. nuosprendis keistinas dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės ir su tuo susijusio klausimo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam už du idealiosios sutapties būdu padarytus sunkius nusikaltimus, nurodė, jog atsižvelgiama į tyčinį nusikaltimų pobūdį – pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Tačiau teismas, nurodęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir lengvinančią, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, teigia, jog nuteistasis nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažametį vaiką, todėl, anot jo, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę artimą jos vidurkiui.

Iš karto pastebėtina, kad esant kai kurioms didesnio dėmesio vertoms įvykio aplinkybėms, teismo nuosprendyje nurodytų bausmių skyrimo argumentų motyvacija yra nepakankama dėl pernelyg apibendrinto pobūdžio teiginių, kai kurių argumentų motyvacija yra prieštaringa. Kita vertus, akivaizdu, kad nuteistasis yra pripažintas kaltu dėl sunkių nusikaltimų padarymų, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už šių nusikaltimų padarymą, sankcijos apibrėžtos galimybe skirti tik laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą, laisvės atėmimą arba areštą už seksualinį prievartavimą. Taikant bausmių subendrinimo nuostatas, nuteistajam paskyrus bausmes už dviejų idealiąją sutaptį sudarančių nusikaltimų padarymą, galėjo būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismo nuosprendyje nurodytas argumentas, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, yra beprasmiškas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su paskirtomis bausmėmis, nenagrinėja klausimo dėl asmens dalyvavimo padarant nusikaltimus – jo kaltumą ar nekaltumą, tačiau, kaip minėta, atsižvelgia į didesnio dėmesio vertas įvykio aplinkybes, kurios svarbiai lėmė, kad įvykis atsitiktų. Šių aplinkybių nagrinėjimas susijęs su nuosprendyje nurodytu nusikaltimų pavojingumo laipsniu, kuris atspindi vieną iš bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir kuris nuosprendyje konkrečiau nedetalizuotas. Todėl vertinant kai kurias didesnio dėmesio vertas įvykio aplinkybes, būtina kai kuriuos bendruosius bausmių skyrimo pagrindus išnagrinėti konkrečiau, įvertinti, kokią reikšmę turi nuosprendyje nurodyti iš dalies prieštaringi bausmių skyrimo motyvai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Ši aplinkybė yra reali, nes tik paties nuteistojo nuoširdus prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai lėmė nuteistojo pripažinimą kaltu, nes kiti į bylą surinkti duomenys teismo nuosprendyje konstatuoti tik kaip faktai, jų liečiamumas su įvykio aplinkybėmis neatspindi Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio esmės. Beje, pastebėtina ir tai, kad byla ikiteisminiame tyrime buvo ištirta paviršutiniškai – nemėginta rinkti duomenų, kurie galėjo būti susiję su veikų subjektyviaisiais požymiais, mažai žinoma apie įvykio dalyvių asmenines, psichologines, gyvenimo būdo savybes ir pan. Savaime suprantama, kad bylose dėl lytinių nusikaltimų iškyla tam tikri sunkumai renkant tokius duomenis, siekiant apsaugoti asmenų privatumą, tačiau teisingumo interesai reikalauja, kad įvykio tyrimas būtų visapusiškas, atskleistos priežastys, lėmusios įvykio kilimą. Todėl kartais būtina spręsti, ar nereikia apklausti įvykio dalyvių artimuosius, kitus asmenis. Nuteistajam išsamiai ir nuoširdžiai pripažinus tai, ką nurodė nukentėjusioji, tyrimas tuo ir buvo užbaigtas. Teisme nepakitus tyrimo metu nustatytų duomenų turiniui buvo priimtas nuosprendis. Tačiau nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis negali būti siejamas tik su nusikalstamų veikų formaliuoju apibrėžimu, kiekviena nusikalstama veika, nors ir kaip sunkus nusikaltimas, siejama su objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, padarinių vertinimu.

Bylos aplinkybės rodo – tą pripažįsta tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, kad įvykio išvakarėse nuteistasis, ieškodamas „kokios nors panelės“, kreipėsi į savo pažįstamą, kad šis nurodytų kokią nors merginą. Gavęs telefono numerį, nuteistasis paskambino iki tol nepažįstamai nukentėjusiajai, kuri be didesnių abejonių sutiko atvykti į nukentėjusiojo namus, kur abu gėrė alkoholinius gėrimus, o po to, anot nukentėjusiosios, apie 20 val., nuteistasis pradėjęs elgtis kitaip – ėmęs ją glamonėti, bučiuoti, kol, įveikęs jos pasipriešinimą, išžaginęs.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta dar vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią atsakomybę – kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Apibrėždama šios aplinkybės turinį, kolegija konstatuoja, kad žmonių bendravimas negali būti siejamas vien su baime ir įtarumu žmogui susipažįstant su kitu žmogumi, tačiau žmonių gyvenimo patirtis, mąstymo psichologija įpareigoja žmogų vertinti konkrečias gyvenimo aplinkybes ir situacijas. Įvykio aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji, nepažįstamo vyro pakviesta atvykti į iki tol jai nežinomą butą, tučtuojau ten atvyko, pati pripažįsta, kad bute radusi jauną vyrą, iš karto sutiko su jo pasiūlymu gerti alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad toks nukentėjusiosios elgesys skatino įvykį – iš dalies nustatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši aplinkybė nesvarstyta ir neįvertinta. Nustačius šią aplinkybę, konstatuotina, kad Apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas vienas iš bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų – nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis – turi būti susietas su nauja atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Esant nustatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl nuteistojo apeliaciniame skunde keliamo klausimo, susijusio su bausmės švelninimu ir Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio taikymo galimybėmis. Iš pažymos, pateiktos į bylą matyti, kad nuteistojo šeimoje šiuo metu yra išlaikomi du mažamečiai vaikai, gimę 2002 m. spalio 14 d. ir 2007 m. liepos 12 d. Iš šių datų galima spręsti, kad dviejų mažamečių vaikų išlaikymo didesnė našta tenka nuteistajam. Spręsdama klausimą dėl Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio taikymo galimybių, kolegija pripažįsta, kad faktas, susijęs su mažamečių vaikų išlaikymu, negali būti esmine priežastimi atsakomybės už sunkių nusikaltimų padarymą švelninimui. Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia priimti sprendimą dėl atsakomybės sušvelninimo, konkrečiai dėl Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio pritaikymo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia nuteistojo kaltumo esmės, tačiau nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus vertina įvykio, kaip visumos, pavojingumo laipsnį, kurio požymiai atspindėti įvykio dalyvių tarpusavio santykiuose paties įvykio metu. Šių santykių požymiai iš dalies matyti ir iš to, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusioji buvo atsisakiusi savo pareiškimo policijai, beje, šiame pareiškime buvo nurodyti keistoki motyvai dėl kreipimosi į policiją (neva nuteistasis ją apgavęs nuslėpdamas, jog yra vedęs ir pan.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat pareiškė, kad ji nuteistajam esminių pretenzijų, išskyrus neturtinės žalos atlyginimą, neturi. Savaime suprantama, kad nukentėjusioji turi teisę pati spręsti dėl savo teisių gynimo, reikalauti vienokių ar kitokių sprendimų priėmimo iš teisinių įstaigų.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio nuostatas, nusprendžia nuteistajam paskirti laisvės apribojimo bausmę, taikant griežtesnes bausmės atlikimo sąlygas, kurios sietinos ir ilgesniu tokios bausmės termino nustatymu, tam tikrais asmens veikimo apribojimais, turtinės žalos atlyginimu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo argumentų dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo pagrįstumą, pažymi, kad, nustačius dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri, beje, susijusi su nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo priežastimis, yra pagrindas šiek tiek mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Tam reikšmės turi ir nustatyta aplinkybė, kad nuteistojo šeimoje šiuo metu yra sunki materialinė padėtis, nes, kaip minėta, šeimoje yra išlaikomi du mažamečiai vaikai, vienas iš kurių gimęs prieš pusę metų.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos 62 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., nuteistajam R. S., nustačius dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. paskirti laisvės apribojimo bausmę vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės apribojimo bausmę vienerių metų laikotarpiui, kiekvienai bausmei nustatant įpareigojimus – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, per du mėnesius atlyginti nuosprendžiu nustatytą 500 Lt turtinę žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus, paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę nustatant įpareigojimus – nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nuosprendžiu nustatytą 500 Lt turtinę žalą.

Priteisti iš R. S. 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. Š..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.