Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2975-580/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-07-12
Bylos Nr.: I-2975-580/2013
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: UAB „Rideko“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinei muitinei

Kategorijos

9.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2975-580/2013Teisminio proceso Nr. (3-61-3-01018-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.3; 9.4.3; 9.3.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Rideko“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir atleidimo nuo delspinigių bei baudos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Rideko“ (toliau – ir Bendrovė) prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2013-03-12 sprendimą Nr. S-38(7-21/2013); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012-12-06 sprendimą 1A-386; 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2012-06-13 patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320057M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kuria nuspręsta įregistruoti Bendrovei apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas: 118390 Lt akcizų, 36681 Lt akcizų delspinigių, 71763 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoką, 21686 Lt PVM delspinigių ir 19015 Lt baudą, iš viso – 267535 Lt; 4) atleisti UAB „Rideko“ nuo 36681 Lt akcizų delspinigių, 21686 Lt PVM delspinigių ir 19015 Lt baudos.

Paaiškino, kad Muitinės departamentas 2012-12-06 sprendimu patvirtino Patikrinimo ataskaitą, pagal kurią UAB „Rideko“ įregistruoti apskaičiuoti mokesčiai ir su jais susijusios sumos, iš viso – 267535 Lt. Komisija, 2013-03-12 sprendimu Nr. S-38(7-21/2013) patvirtinusi minėtą Muitinės departamento sprendimą, neatleido pareiškėjo nuo baudų ir delspinigių.

Pažymėjo, kad papildomos akcizų ir PVM sumos apskaičiuotos ir įregistruotos Vilniaus teritorinei muitinei patikrinimo metu konstatavus, kad Bendrovė iš Baltarusijos parsivežto 119860 l dyzelinio kuro nepanaudojo automobilių, kuriuose buvo parvežtas šis dyzelinis kuras, varikliuose ir taip pažeidė 1983-03-28 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 115 straipsnio 1 pastraipos nuostatas, 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatas, Akcizų įstatymo 43 straipsnio 8 dalies (iki 2010-04-20 – Akcizų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis) nuostatas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostatas. Muitinės departamentas sprendimą grindė Akcizų įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi ir 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto interpretacija, kad lengvatos taikymui būtinas ne tik įvežimo būdas, bet ir tikslas. Komisija, tvirtindama Muitinės departamento sprendimą, vadovavosi 2009-11-19 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 107 ir 210 straipsniais bei Vyriausybės nustatyta Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto įgyvendinimo tvarka. MGK laikė nustatytomis ir neginčijamomis aplinkybėmis tai, kad dyzelinis kuras, įvežtas į Lietuvos Respubliką vienų transporto priemonių bakuose, vėliau buvo išpiltas į kitų transporto priemonių kuro bakus ir sunaudotas šių priemonių eksploatavimui.

Nurodė, kad Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas atleidimą nuo akcizo sieja ne su kuro panaudojimo tikslu, bet su įvežimo būdu talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė leidžia apmokestinti prekes akcizais tik tuo atveju, jei to paties įstatymo 43 straipsnio atitinkamą lengvatą įtvirtinančioje normoje yra nurodytas panaudojimo tikslas. Lengvatą nustatančios normos konstrukcija lemia ir atleidžiamo kuro kiekio ribojimą – tiek kiek telpa konkrečioje stacionarioje kuro talpykloje. Bendrovė kurą panaudojo tam tikslui, kuriuo jis ir importuotas – transporto priemonių vidaus degimo varikliuose, todėl nėra jokio pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Jei kuras neatitiko paskirties, jis būtų buvęs apmokestintas nuo pat jo įvežimo, bet ne atleistas, o vėliau apmokestintas jo perpylimo momentu. Šios aplinkybės reikšmingos tiek sprendžiant apmokestinimo klausimą, tiek Bendrovės atsakomybės klausimą – jei teismas nuspręstų, kad lengvatai taikyti būtinas konkretus tikslas, UAB „Rideko“ turi būti atleistas nuo baudų ir delspinigių, nes elgėsi sąžiningai: pats apskaitė ir atskleidė mokesčių administratoriui kuro panaudojimo aplinkybes, tačiau negalėjo žinoti įstatymo prasmės, kurios nesugeba paaiškinti ir mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos.

Net jei būtų sutinkama su skundžiamuose administraciniuose aktuose pateikiama Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto siaurinamąja interpretacija, kad lengvatos taikymas siejamas su būtinu panaudojimo tikslu, nėra įvardijama ir nėra aišku, koks tai tikslas. Be to, administraciniuose aktuose nėra nustatyta, kokiems Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatytiems tikslams prekės turėjo būti panaudotos ir kokiems jos faktiškai panaudotos.

Mano, kad Komisija nepagrįstai vadovaujasi Vyriausybės 2002-06-04 nutarimu Nr. 821 patvirtintų Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo taisyklių (toliau – Lengvatų taikymo taisyklės) 12 punktu, kadangi jo taikymui nebuvo faktinio pagrindo. Mokesčių administratorius nepagrindė Komisijos daromų išvadų, kad nurodytas dyzelinio kuro kiekis yra panaudotas išimtinai kitose transporto priemonėse. Muitinės departamentas sprendime akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neginčija muitinės nustatytų faktų dėl kuro panaudojimo ne pagal paskirtį – iš teikiamų skundo argumentų matyti, kad ginčo dalykas, be kita ko, yra ir tariamas kuro panaudojimas ne pagal paskirtį.

Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje ir lengvatų taikymo taisyklėse nurodytas reikalavimas dėl atleidžiamo / įvežamo kuro tiesioginio patekimo į vežančios transporto priemonės degalų tiekimo sistemą yra ne savarankiška būtina lengvatos taikymo sąlyga, nusakanti privalomą vėlesnę atleidžiamo nuo akcizų kuro panaudojimo tvarką, bet reikalavimas įvežimo talpyklai. Priešingas traktavimas lemtų atleisto kuro vėlesnį apmokestinimą vien dėl to, kad nuo akcizų jau atleistas kuras iš transporto priemonės bako buvo perpiltas dėl avarijos, vagystės, būtinojo remonto ar kitų nuo mokėtojo valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsakovas neišnagrinėjo Bendrovės prašymo dėl atleidimo nuo PVM baudos ir delspinigių motyvų ir nepagrįstai atmetė prašymą atleisti nuo PVM ir akcizų baudos ir delspinigių. Komisija taip pat neįvertino Bendrovės skundo motyvų dėl visų pareigų įvykdymo. Skundžiamuose administraciniuose aktuose pateikiamas siaurinamasis lengvatos aiškinimas dėl būtino importo tikslo grindžiamas ne Akcizų įstatymo nuostatomis, bet Europos Sąjungos direktyvų turiniu. Net pripažinus mokesčių administratoriaus siūlomą akcizų lengvatos reglamentavimo aiškinimą pagrįstu ir teisingu, toks reglamentavimas neatitinka apmokestinimo aiškumo principo, kadangi sutrukdė Bendrovei suprasti bei tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles. Skundžiamame sprendime nenurodoma, kodėl, įsiveždama ir naudodama kurą, Bendrovė turėjo žinoti, kad po dvejų metų įstatymą mokesčių administratorius aiškins skirtingai negu jis išdėstytas. Komisija sprendime nepagrįstai nurodo, kad Bendrovė nesikreipė į mokesčių administratorių dėl jai kilusių neaiškumų – UAB „Rideko“ nekilo neaiškumų dėl įstatymo formuluotės, todėl nebuvo reikalo kreiptis į mokesčių administratorių. Nei Komisija, nei Muitinės departamentas nesugebėjo įvardinti įstatyme neįrašyto kuro panaudojimo tikslo, kuris neva būtinas lengvatos taikymui.

Yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo skirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, kadangi ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. UAB „Rideko“ taip pat prašė atleisti jį nuo PVM delspinigių ir paskirtos baudos dar ir dėl to, kad valstybei nėra padaryta žala, tačiau Muitinės departamentas šio prašymo pagrindo net nenagrinėjo. Komisijos sprendime motyvai dėl žalos nebuvimo taip pat nepateikti – iš jo neaišku, kodėl pažeidimo formalumas (mokėtinos importo PVM ir tokios pačios atskaitytinos PVM sumos nenurodymas deklaracijoje, kai neatsiranda jokia papildomai mokėtina PVM suma) yra „nereikšmingas“ vertinant pažeidimo žalą. Bendrovei Patikrinimo paskaita nurodyta sumokėti 71763 Lt importo PVM. Europos Teisingumo Teismas byloje C-414/10 (Veleclair SA) pažymėjo, kad teisės į importo PVM atskaitą atsiradimas nepriklauso nuo jo sumokėjimo. Visas Patikrinimo ataskaitoje minimas kuras yra panaudotas PVM apmokestinamai UAB „Rideko“ veiklai, todėl Bendrovė turi teisę į apskaičiuoto 71763 Lt importo PVM atskaitą. Kadangi mokėtina ir atskaitytina (grąžintina) ta pati PVM suma, akivaizdu, kad žala valstybės biudžetui nepadaryta, todėl yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo importo PVM delspinigių ir baudos. Atkreipė dėmesį, kad prašomi panaikinti aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Rideko“ teminį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, nustatė, kad Bendrovė įvežto iš Baltarusijos Respublikos 119800 l dyzelinio kuro nepanaudojo pagal paskirtį automobilių, kurių bakuose jis buvo įvežtas, degimo sistemose, o išpylė į kitas transporto priemones. Patikrinimo ataskaitoje UAB „Rideko“ apskaičiuota ir įregistruota 267535 Lt mokestinė prievolė muitinei. Bendrovė 2012-07-10 padavė skundą Muitinės departamentui, kuriame prašė panaikinti Patikrinimo ataskaitą, o šio prašymo nepatenkinus ir jos nepanaikinus, – atleisti nuo apskaičiuotų akcizų bei PVM delspinigių ir baudos. Muitinės departamentas 2012-12-06 sprendimu Nr. 1A-386 atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Patikrinimo ataskaitą. UAB „Rideko“ Muitinės departamento sprendimą apskundė MGK. Komisija 2013-03-12 sprendimu Nr. S-38(7-21/2013) pareiškėjo skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą ir patvirtino Muitinės departamento 2012-12-06 sprendimą Nr. 1A-386.

Pažymėjo, kad tiek reglamentų, tiek Akcizų įstatymo nuostatos nustato galimybę atleisti nuo importo muito ir akcizų įvežamus į Bendriją energetinius produktus standartiniuose transporto priemonių bakuose, iš kurių tie produktai tiesiogiai patenka į stacionarios transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas, t. y. energetiniai produktai įvežami stacionariuose transporto priemonių bakuose ir tose pačiose transporto priemonėse tiesiogiai sunaudojami. Akcizų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įgyvendindama šią nuostatą, Vyriausybė 2002-06-14 nutarimu Nr. 821 (2004-04-16 nutarimo Nr. 441 redakcija) priėmė Lengvatų taikymo taisykles.

Mokestinio patikrinimo metu Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad į krovininio automobilio „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro baką nuo 2009-03-09 iki 2010-06-28 Baltarusijos Respublikos degalinėse buvo įpilta 99815,28 l dyzelinio kuro, kurio 91570 l nebuvo panaudota pagal paskirtį šios transporto priemonės variklio degalų sistemose, o buvo išpilta į kitų Bendrovės eksploatuojamų transporto priemonių kuro bakus. Taip pat nustatyta, kad į krovininio automobilio „Volvo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro baką nuo 2009-03-09 iki 2010-10-30 Baltarusijos Respublikos degalinėse buvo įpilta 31039,44 l dyzelinio kuro, kurio 28290 l taip pat nebuvo panaudota pagal paskirtį šios transporto priemonės variklio degalų sistemose. Šių faktų pareiškėjas neginčijo. Vilniaus teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu teisingai nustatė, kad nurodytomis transporto priemonėmis „MAN“ ir „Volvo“ UAB „Rideko“ iš Baltarusijos Respublikos įvežtas dyzelinis kuras (119860 l) nebuvo panaudotas pagal paskirtį tų pačių transporto priemonių variklių degalų sistemose, o buvo perpiltas į kitas transporto priemones, todėl Patikrinimo ataskaita pagrįstai ir teisėtai už šiuos degalus Bendrovei apskaičiavo ir įregistravo importo mokesčių skolą muitinei: 118390 Lt akcizų ir 71763 Lt PVM, iš viso – 190153 Lt.

Tvirtina, kad UAB „Rideko“ neteisingai interpretuoja ir aiškina Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, teigdama, kad administraciniuose aktuose nėra nustatyta, kokiems tikslams prekės turėjo būti panaudotos ir kokiems tikslams jos faktiškai panaudotos. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi, kad iš Baltarusijos Respublikos įvežtas dyzelinis kuras iš minėtų krovininių automobilių „MAN“ ir „Volvo“ buvo perpiltas į kitų Bendrovės transporto priemonių kuro bakus, netyrė, kokiems tikslams faktiškai buvo panaudotas kuras. Pažymėjo, kad Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas, suteikiantis akcizų lengvatą, nustato ir lengvatos taikymo sąlygas: nuo akcizų atleidžiami į Lietuvos Respubliką įvežami energetiniai produktai, esantys „transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarios transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas“. Minėta nuostata nustato ne tik įvežimo būdą, tačiau ir sąlygą, kad įvežamas kuras būtų stacionarioje gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose degalų talpyklose, tačiau ir iš jų tiesiogiai patektų į tos transporto priemonės degalų tiekimo sistemas, o tai neįmanoma perpylus į kitų transporto priemonių bakus. Asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos, atsiranda prievolė mokėti akcizus. Kad neapmokestintas importuotas dyzelinis kuras turi būti panaudotas toje pačioje transporto priemonėje, dar aiškiau nurodyta Lengvatų taikymo taisyklių 12 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio mokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. UAB „Rideko“ nepateikė minėtų sąlygų atitikimą patvirtinančių įrodymų. Nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatyti atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos pagrindai. Pareiškėjui, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, muitinės sprendimu bauda yra paskirta už mokesčių įstatymų pažeidimą (nedeklaruotą ir ne laiku sumokėtą mokestį). Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtoją sumokėti mokesčius tų mokesčių įstatymų ir jų pagrindu priimtų lydimųjų teisės aktų nustatytais terminais. Mokesčių administravimo įstatymo VIII skyriuje numatyta atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. Importo mokesčių skolos atsiradimo momentą reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 201–205 straipsniai ir jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjęs mokesčių, į valstybės biudžetą laiku neįnešė priklausančių pajamų, taigi, padarė žalą. Skunde nepagrįstai aiškinama, kad žala biudžetui neatsiranda, kadangi ši suma gali būti įtraukta į importo PVM atskaitą. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėta importo PVM suma yra įtraukta į importo PVM atskaitą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko UAB „Rideko“ teminį įmonės ūkinės komercinės veiklos, jo apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su trečiose šalyse įsigytų degalų panaudojimu laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2012-02-29. Išanalizavusi minėtu laikotarpiu UAB „Rideko“ priklausančių krovininių automobilių „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volvo“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) reguliariai vykdytų reisų į trečiąsias šalis ataskaitas, valstybės sienos kirtimo ataskaitas bei prie jų pridėtus paslaugų ir prekių-dyzelino kuro pirkimo dokumentus, nustatė, kad Bendrovės vairuotojai, neveždami jokio krovinio, vykdė reisus į Baltarusiją, kurių metu pirkdavo dyzelinį kurą (gazolį), bei supildavo jį į minėtų krovininių automobilių stacionarius kuro bakus. Už pirktą dyzelinį kurą dažniausiai atsiskaitydavo banko arba kreditinėmis kortelėmis, atskirais atvejais – grynais pinigais. Patikrinus UAB „Rideko“ pateiktus dokumentus, susijusius su dyzelinio kuro, įsigyto Baltarusijoje ir įvežto į Bendrijos muitų teritoriją krovininių automobilių kuro bakuose, panaudojimu, nustatyta, kad pareiškėjas 119860 l dyzelinio kuro nepanaudojo šių automobilių varikliuose ir nepateikė informacijos ar įrodymų dėl degalų perpylimo būtinumo, t. y. kad kuras iš transporto priemonės bako buvo perpiltas dėl avarijos, vagystės, būtinojo remonto ar kitų nuo mokėtojo valios nepriklausančių aplinkybių. Kadangi importo mokesčiais neapmokestintas minėtas dyzelinio kuro kiekis buvo panaudotas nesilaikant mokesčių įstatymų reikalavimų, Vilniaus teritorinė muitinė Patikrinimo ataskaitoje transporto priemonių stacionariuose kuro bakuose atgabentiems ir ne pagal paskirtį panaudotiems degalams įregistravo priklausančius mokėti importo mokesčius. UAB „Rideko“ Patikrinimo ataskaitą apskundė Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2012-12-06 sprendimu Nr. 1A-3 86 Patikrinimo ataskaitą patvirtino ir skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija 2013-03-12 sprendimu Nr. S-38 (7-21/2013) Muitinės departamento sprendimą patvirtino ir neatleido Bendrovės nuo delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skunde įžvelgia tam tikrų prieštaravimų: nors jis nurodo, kad mokesčių administratoriui pats apskaitė ir atskleidė kuro panaudojimo aplinkybes, tačiau nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius nepagrindė išvadų, kad nurodytas dyzelinio kuro kiekis yra panaudotas išimtinai kitose transporto priemonėse. Iš tikrųjų visi duomenys patikrinimo atskaitoje yra apskaičiuoti remiantis pareiškėjo pateikta informacija.

Vadovaujantis 1983-03-28 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (galiojusio iki 2009-12-31), 112, 115 straipsnio nuostatomis bei 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (galiojančio nuo 2010-01-01), 107 straipsnio ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, degalus, esančius privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose, leidžiama įvežti be importo muitų. Muitais neapmokestinami degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti ir negali būti iš tos transporto priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti už atlygi ar nemokamai asmuo, kuris juos įvežė be muitų. Tam, kad kuras būtų apmokestintas perpylimo iš stacionarių transporto priemonių talpyklų momentu, pareiškėjas privalėjo atlikti jam įstatymais numatytus įpareigojimus, nes mokesčių administratorius tik patikrinimo metu galėjo nustatyti ar įvežti be importo mokesčių degalai buvo panaudoti pagal paskirtį.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, UAB „Rideko“ transporto priemonių standartiniuose bakuose į Bendrijos muitų teritoriją be importo muitų įvežtą kurą perpylusi į kitas talpyklas, privalėjo nedelsiant prekes pateikti muitinei ir pristatyti jas į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą. Šios prievolės nevykdymas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu, sąlygoja importo skolos muitinei atsiradimą. Skolos dydis nustatomas atsižvelgiant į importuotas prekes atitinkančius apmokestinimo veiksnius, veikusius tą dieną, kai importuotos prekės turėjo būti deklaruotos muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Pareiškėjas iš Baltarusijos lengvatinėmis sąlygomis įvežtus degalus išpylęs iš stacionarių transporto priemonių talpyklų ir vėliau juos panaudojęs išimtinai kitose transporto priemonėse į muitinę nesikreipė ir jų nedeklaravo, nors tokiam kurui importo mokesčių lengvatos netaikytinos.

Patikrinimo ataskaitoje detaliai išdėstytos skolos atsiradimo aplinkybės, datos, bei Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) bendrosios aiškinimo taisyklės ir kiti teisės aktai, kurių pagrindu įvežtam dyzeliniam kurui buvo nustatytas TARIC kodas 2710 19 41 90 bei nacionalinis papildomas KN kodas X304, įgalinantys minėtam dyzelinio kuro kiekiui taikyti 0 procentų muito normą, akcizą ir importo PVM. Prekių klasifikavimo pareiškėjas neginčijo. Remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio ir šio įstatymo 1 priedo nuostatomis, energetiniai produktai, klasifikuojami KN 2710 pozicijoje, yra apmokestinami akcizais.

MGK skundžiamame sprendime nuosekliai išanalizavusi aktualių Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatas, teisingai konstatavo, kad iš teisinio reglamentavimo visumos matyti, jog importuotiems energetiniams produktams yra nustatytos specialios mokestinės lengvatos – šie produktai yra atleidžiami nuo importo muitų, PVM bei akcizų su privaloma vykdyti sąlyga – jeigu jie yra panaudojami pagal teisės normose apibrėžtą jų panaudojimo paskirtį, t. y. iš stacionarios gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytos kuro talpyklos tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas būtent toje pačioje transporto priemonėje, kurioje buvo įvežti. Už dyzelinį kurą apskaičiuotą akcizų ir PVM mokestinę prievolę bei už nepriemoką įregistruotą delspinigių prievolę ir skirtą baudą taip pat laikos atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus. Sutinka su ikiteisminių ginčą nagrinėjusių institucijų nuomone, kad nėra nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje bei 141 straipsnio 1 dalyje išdėstytų pagrindų, leidžiančių atleisti UAB „Rideko“ nuo baudos bei delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl UAB „Rideko“ 2009-02-01–2012-02-29 laikotarpiu Baltarusijoje pirkto ir krovininių automobilių bakuose įvežto 119860 l dyzelinio kuro apmokestinimo importo PVM bei akcizais teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi UAB „Rideko“ teminį 2009-02-01–2012-02-29 laikotarpio ūkinės komercinės veiklos, jo apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, nustatė, kad Bendrovės įvežto iš Baltarusijos Respublikos 119800 l dyzelinio kuro nepanaudojo pagal paskirtį automobilių, kurių bakuose jis buvo įvežtas, degimo sistemose ir 2012-06-13 surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320057M, kurioje apskaičiavo ir įregistravo Bendrovei 11890 Lt akcizų, 36681 Lt akcizų delspinigių, 71763 Lt importo PVM, 21686 Lt PVM delspinigių ir 19015 Lt baudą, iš viso – 267535 (b. l. 20–27).

Pareiškėjas 2012-07-12 pateikė skundą Muitinės departamentui (Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. 7-21/2013 (toliau – MGK byla), t. 1, l. 10–12), kuriame prašė panaikinti Patikrinimo ataskaitą ir atleisti Bendrovę nuo 36681 Lt akcizų delspinigių, 21686 Lt PVM delspinigių bei 19015 Lt baudos. Nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė netyrė, kokiems tikslams faktiškai panaudotas kuras ir sprendimą grindė vien prielaida, kad iš krovininių automobilių „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Volvo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išpiltas kuras buvo perpiltas į kitų automobilių bakus. Pažymėjo, kad UAB „Rideko“ kurą naudojo būtent tam tikslui, kuriuo jis ir importuotas – transporto priemonių vidaus degimo varikliuose, todėl nėra pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą Bendrovės įvežtam dyzeliniam kurui, kuris pagal Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo akcizų. Kadangi akcizų mokestis papildomai neregistruotinas, nėra pagrindo ir akcizų delspinigių registravimui. Muitinės departamentui nusprendus, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuotos teisėtai, prašė atleisti Bendrovę nuo skirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, kadangi ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo: muitinio įforminimo metu įvykdė visas savo pareigas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurių mokesčių administratoriui pakako muitinei vertei nustatyti ir mokesčiams apskaičiuoti. Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentavo ne degalų importo tikslą, bet jų įvežimo būdą, todėl toks reglamentavimas akivaizdžiai neatitiko apmokestinimo aiškumo principo ir sutrukdė Bendrovei suprasti ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles.

Muitinės departamentas 2012-12-06 sprendimu Nr. 1A-386 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2012-06-13 patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320057M (b. l. 17–19). Atsakovas konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą, teisingai nustatė, jog nurodytomis transporto priemonėmis „MAN“ ir „Volvo“ UAB „Rideko“ iš Baltarusijos Respublikos įvežtas dyzelinis kuras (119860 l) nebuvo panaudotas pagal paskirtį tų pačių transporto priemonių variklių degalų sistemose, o buvo perpiltas į kitas transporto priemones, todėl Patikrinimo ataskaita pagrįstai ir teisėtai už šiuos degalus Bendrovei apskaičiavo ir įregistravo importo mokesčių skolą muitinei: 118390 Lt akcizų ir 71763 Lt PVM, iš viso – 190153 Lt. Pareiškėjas Vilniaus teritorinės muitinės nustatytų faktų neginčija. Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalimi tvirtino, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio mokėjimo terminas įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. UAB „Rideko“ nepateikė Muitinės departamentui minėtų sąlygų atitikimą patvirtinančių įrodymų. Nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyti atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos pagrindai (mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl pažeidimo ir nepadaryta žala biudžetui). Negalima pripažinti nekaltu asmens, netinkamai vykdžiusio Akcizų įstatymo reikalavimus, o žala biudžetui taip pat buvo padaryta, kadangi už įvežtas importo mokesčiais apmokestinamas prekes nebuvo laiku sumokėti importo mokesčiai.

UAB „Rideko“ 2012-12-29 skunde Komisijai (MGK byla, t. 12, l. 2–5) prašė panaikinti Muitinės departamento 2012-12-06 sprendimą Nr. 1A-386, Vilniaus teritorinės muitinės 2012-06-13 patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320057M ir atleisti Bendrovę nuo 36681 Lt akcizų delspinigių, 21686 Lt PVM delspinigių bei 19015 Lt baudos. Pažymėjo, kad nepagrįstai konstatuota, jog Bendrovė neginčija Vilniaus teritorinės muitinės nustatytų faktų dėl kuro panaudojimo ne pagal paskirtį. Atsakovo sprendime nepagrįstai teigiama, kad UAB „Rideko“ nustatyta prievolė už įvežtus nesilaikant lengvatų taikymo sąlygų dyzelinius degalus sumokėti akcizų mokesčius. Skundžiamame sprendime ir Patikrinimo ataskaitoje nėra pateikta jokių motyvų, kad kuras įvežtas nesilaikant lengvatų taikymo sąlygų. Yra pagrindas atleisti Bendrovę nuo skirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, kadangi ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo: muitinio įforminimo metu įvykdė visas savo pareigas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurių mokesčių administratoriui pakako muitinei vertei nustatyti ir mokesčiams apskaičiuoti.

Komisija 2013-03-12 sprendimu Nr. S-38(7-21/2013) patvirtino Muitinės departamento 2012-12-06 sprendimą Nr. 1A-386 ir neatleido UAB „Rideko“ nuo 356681 Lt akcizų delspinigių, 21686 Lt PVM delspinigių bei 19015 Lt baudos (b. l. 9–16). MGK konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai Bendrovės importuotas ginčo prekes apmokestino importo PVM bei akcizais. Muitinės departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo papildomai apskaičiuotas importo PVM ir akcizų sumas ar šių mokesčių sumokėjimo terminas yra atidėtas arba išdėstytas, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl atleidimo nuo paskirtos baudos. MGK taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog mokesčių įstatymai buvo pažeisti nesant jo kaltės ar mokesčių mokėtojos veika, pažeidžiančia mokesčių įstatymų nuostatas, nebuvo padaryta žala biudžetui, todėl nėra pagrindo atleisti UAB „Rideko“ nuo apskaičiuotų akcizų bei PVM delspinigių.

Bendrovė su trečiojo suinteresuoto asmens, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais nesutinka. Mano, kad krovininių transporto priemonių stacionariuose bakuose įvežti degalai neturėtų būti apmokestinti importo mokesčiais, o atleidimas nuo akcizo turėtų būti siejamas ne su kuro panaudojimo tikslu, bet su aplinkybe, kad kuras buvo įvežtas autotransporto priemonių stacionariose talpyklose. Reikalavimai kuro įvežimo talpykloms (jų tiesioginis sujungimas su stacionariomis transporto priemonės degalų tiekimo sistemomis) nėra kuro paskirtis. Tvirtina, kad jeigu kuras būtų neatitikęs tokios paskirties, jis būtų buvęs apmokestintas nuo pat jo įvežimo, bet neatleistas, o vėliau apmokestintas jo perpylimo momentu. Nurodo, kad kurą panaudojo tam tikslui, kuriuo jis importuotas – transporto priemonių vidaus degimo varikliuose, todėl nėra pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismui nusprendus, kad lengvatai taikyti būtinas konkretus tikslas, prašė atleisti Bendrovę nuo baudų ir delspinigių, nes jis elgėsi sąžiningai ir pats apskaitė ir atskleidė mokesčių administratoriui kuro panaudojimo aplinkybes. Teigė, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo: muitinio įforminimo metu įvykdė visas savo pareigas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurių pakako muitinei vertei nustatyti ir mokesčiams apskaičiuoti. Be to, valstybei nėra padaryta žala.

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinio patikrinimo metu Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad į UAB „Rideko“ priklausančio krovininio automobilio „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro baką 2009-03-09-2010-06-28 Baltarusijos Respublikos degalinėse buvo įpilta 99815,28 l dyzelinio kuro, kurio 91570 l nebuvo panaudota šios transporto priemonės variklio degalų sistemoje, o išpilta į kitų pareiškėjo eksploatuojamų transporto priemonių kuro bakus (MGK byla, t. 1, l. 21–24). Taip pat nustatyta, kad į Bendrovei priklausančio krovininio automobilio „Volvo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kuro baką 2010-07-01-2010-10-30 Baltarusijos Respublikos degalinėse buvo įpilta 31039,44 l dyzelinio kuro, kurio 28290 l buvo išpilta į kitų UAB „Rideko“ eksploatuojamų transporto priemonių kuro bakus (MGK byla, t. 1. l. 25–26). Taigi, didžioji dalis į Lietuvos Respubliką įvežto kuro buvo panaudota ne minėtų dviejų transporto priemonių variklių degalų sistemose, o išpilta į kitų transporto priemonių kuro bakus, t. y. nebuvo tiesiogiai sunaudota minėtų automobilių „MAN“ ir „Volvo“. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kuro perpylimo priežastis. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir teismo posėdyje.

Nors UAB „Rideko“ nurodė, kad jis su šiuo faktu nesutinka, tačiau jokių platesnių paaiškinimų dėl mokesčių administratoriaus padarytų skaičiavimo ar pirminių dokumentų vertinimo klaidų nepateikė. Iš Patikrinimo ataskaitos matyti, kad mokesčių administratorius apskaičiuodamas Bendrovės Baltarusijoje nupirktą per sieną pergabentą ir į kitas transporto priemones supiltą kurą vadovavosi Bendrovės pateiktais buhalteriniais dokumentais. Kadangi pareiškėjas nenurodė teismui konkrečių tirtinų aplinkybių dėl kuro perpylimo fakto nustatymo, toliau sprendime dėl to plačiau nepasisakoma.

Byloje ginčas iš esmės keliamas dėl Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimo ir taikymo. UAB „Rideko“ nuomone, Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas atleidimą nuo akcizų sieja ne su kuro panaudojimo tikslu, bet su įvežimo būdu talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemones variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas. Tvirtina, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė leidžia apmokestinti prekes akcizais tik tuo atveju, jeigu to paties įstatymo 43 straipsnio atitinkamą lengvatą įtvirtinančioje normoje yra nurodytas panaudojimo tikslas, o Bendrovė kurą panaudojo tam tikslui, kuriam jis buvo importuotas – transporto priemonių vidaus degimo varikliuose, todėl nėra jokio pagrindo taikyti Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

Prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Akcizų įstatymas. Šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

Ši atleidimo taisyklė yra įtvirtinta realizuojant 1983-03-28 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 112 straipsnį (galiojo iki 2009-12-31) ir 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107 straipsnio 1 dalies a) punktą, pagal kurį leidžiama įvežti be importo muitų degalus, esančius privačių ar komercinių motorinių transporto priemonių ar motociklų, specialiųjų konteinerių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose. Šio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje (ankstesnės redakcijos 115 straipsnio 1 pastraipa) nustatyta, kad pagal 107, 108 ir 109 straipsnius muitais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, ir negali būti iš tos priemonės išpilti ir sandėliuojami, išskyrus tos transporto priemonės būtino remonto metu; jų taip pat negali perleisti, už atlygį ar nemokamai, asmuo, kuris juos įvežė be muitų; 2 dalyje nurodoma, jog jei 1 dalies nesilaikoma atitinkamiems produktams pritaikomi importo muitai tuo tarifu, kuris galiojo nuostatų pažeidimo dieną. Taigi, minėto reglamento 110 straipsnio 2 dalis įpareigoja apmokestinti importo muitais, jeigu nesilaikoma 1 dalies nuostatų.

Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų lengvatos taikymo sąlygos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos iki 2010-04-20 galiojusio Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 8 dalyje.

Įvertinęs šias teisės normas, teismas daro išvadą, kad jose nustatyta tokia apmokestinimo akcizais tvarka – prekes įvežantis asmuo, kuris siekia įgyti teisę į Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvatą, deklaruoja degalų panaudojimo tikslą ir išleidžia prekes vartojimui. Atlikdamas šį veiksmą, pareiškėjas turi pateikti mokesčių administratoriui pakankamus įrodymus, kad šis galėtų įsitikinti, jog pareiškėjas siekia prekes panaudoti nurodytam tikslui. Po muitinės procedūrų atlikimo mokesčių administratoriui nustačius, jog prekės buvo panaudotos ne pagal deklaruotą paskirtį, atsakingu už akcizų mokėjimą tampa asmuo, kuris panaudoja degalus ne pagal paskirtį.

Tiek aptartos reglamentų nuostatos, tiek Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina galimybę atleisti nuo importo muito ir akcizų įvežamus į Bendriją energetinius produktus standartiniuose transporto priemonių bakuose, iš kurių tie produktai tiesiogiai patenka į stacionarios transporto priemonės variklių degalų teikimo ir tepimo sistemas, t. y. jeigu energetiniai produktai įvežami stacionariuose transporto priemonių bakuose ir tose pačiose transporto priemonėse tiesiogiai sunaudojami. Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato ne tik įvežimo būdą, bet ir sąlygą, kad įvežamas kuras būtų stacionarioje gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose degalų talpyklose ir iš jų tiesiogiai patektų į tos transporto priemonės degalų tiekimo sistemas, o tai, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, neįmanoma perpylus kurą į kitų transporto priemonių bakus.

Iš viso UAB „Rideko“ automobilių „MAN“ ir „Volvo“ varikliuose nepanaudojo 119860 l dyzelinio kuro, įvežto į Bendrijos muitų teritoriją šių krovininių automobilių bakuose. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi (iki 2010-04-20 galiojusios Akcizų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis) gazoliams nuo 2009-01-01 iki 2009-08-01 taikomas 1140 Lt už 1000 l produkto tarifas, o nuo 2009-08-01 – 947 Lt už 1000 l produkto. Taigi, darytina išvada, kad Bendrovei pagrįstai apskaičiuota 118390 Lt akcizų (26788 Lt + 91602 Lt; MGK byla, t. 1, l. 27–30, 31).

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 21 punktą importo PVM neapmokestinami kuras ir tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių eksploatavimui. Kadangi UAB „Rideko“ pirktą trečiose šalyse dyzelinį kurą panaudojo eksploatuojant kitas transporto priemones, o ne tas, kuriomis kuras įvežtas į Bendrijos teritoriją, šis dyzelinis kuras laikytinas importuotu šalies teritorijoje. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, minėtas kuras turi būti apmokestinamas importo PVM. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 straipsnį bei 19 straipsnio 2 dalį importuotoms prekėms taikomas standartinis PVM tarifas. Nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31 standartinis PVM tarifas buvo 19 procentų, o nuo 2009-09-01 – 21 procentas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė UAB „Rideko“ pagrįstai apskaičiavo 71763 Lt PVM (53089 Lt + 18674 Lt; MGK byla, t. 1, l. 27–30, 31).

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pažeidęs Pridėtinės vertės mokesčių įstatyme bei Akcizų įstatyme importuotiems degalams nustatytas šių mokesčių lengvatų taikymo sąlygas, UAB „Rideko“ neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą jam priklausančių mokėti importo PVM ir akcizų. Mokesčių mokėtojui laiku nepervedant priklausančio mokesčio į valstybės biudžetą, atsirado nauja prievolė – sumokėti už uždelstą laikotarpį delspinigius. Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomai mokėtinus delspinigius: akcizų – 36 681, PVM – 21 686 Lt, iš viso – 58 367 (MGK byla, t. 1, l. 34–42).

Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį bei tai, kad mokesčių mokėtojas pripažino padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus ir geranoriškai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, daro išvadą, kad Bendrovei buvo pagrįstai paskirta minimali 10 procentų bauda.

UAB „Rideko“ taip pat prašo atleisti jį nuo baudų ir delspinigių, nes elgėsi sąžiningai ir pats apskaitė ir atskleidė mokesčių administratoriui kuro panaudojimo aplinkybes, nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo: muitinio įforminimo metu įvykdė visas savo pareigas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurių pakako muitinei vertei nustatyti ir mokesčiams apskaičiuoti. Be to, valstybei nėra padaryta žala.

Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims).

UAB „Rideko“ prašo jį atleisti nuo PVM delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Mano, kad turi būti atleistas nuo delspinigių, nes nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo – muitinio įforminimo metu įvykdė visas savo pareigas ir pateikė visus turimus dokumentus, kurių pakako muitinei vertei nustatyti ir mokesčiams apskaičiuoti.

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos, o tuo pačiu ir delspinigių, gali būti atleistas, jeigu įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui bei nustatančios šios teisės normos taikymo sąlygas, tik kurių buvimas ir gali suteikti teisę atleisti mokesčio mokėtoją nuo delspinigių. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata neapibrėžė degalų importo tikslo, ir tai sutrukdė suprasti ir tinkamai vykdyti mokestines prievoles, atmestina kaip nepagrįsta. Kilus neaiškumams dėl mokestinių prievolių vykdymo, Bendrovė turėjo teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl išaiškinimo, tačiau to nepadarė. UAB „Rideko“ neįrodė, kad egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nors siekiant pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe, įrodinėjimo našta tenka būtent mokesčių mokėtojui.

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad mokesčio mokėtojas nuo delspinigių gali būti atleistas, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Teismo nuomone, atleidimas nuo delspinigių šiuo pagrindu siejamas ne su turėta mokesčio nepriemoka, bet su faktu, kad nebuvo padaryta žala valstybės biudžetui. Žala valstybės biudžetui padaroma, kai mokesčių mokėtojas atitinkamų mokesčių nesumoka teisės aktų nustatytais terminais. UAB „Rideko“ nepagrįstai aiškina, kad žala biudžetui neatsiranda, kadangi ši suma gali būti įtraukta į importo PVM atskaitą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad importo PVM suma gali būti įtraukiama į PVM atskaitą, jeigu ji nurodyta nustatytos formos importo muitinės deklaracijoje arba kitame vietoj importo deklaracijos naudojamame dokumente. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėta importo PVM suma ir šiuo momentu yra įtraukta į importo PVM atskaitą. Kadangi UAB „Rideko“ įstatymų nustatyta tvarka nesumokėjo PVM bei akcizų, jis savo kaltais veiksmais padarė žalą biudžetui. Pareiškėjo argumentai, kad jis galėjo nesuprasti Akcizų įstatymo sąlygų dėl atleidimo nuo mokesčio pagal 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra visiškai nepagrįsti, nes tiek Akcizų įstatyme, tiek Tarybos reglamentuose Nr. 1186/2009 ir Nr. 918/83 šios sąlygos išdėstytos aiškiai. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjas nuo delspinigių mokėjimo taip pat negali būti atleistas.

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Bendrovė atitinka šias sąlygas, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl jos atleidimo nuo paskirtos 19015 Lt baudos.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo apskaičiuoti akcizai ir PVM bei su šiais mokesčiais susijusios sumos. UAB „Rideko“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčių įstatymai buvo pažeisti nesant jo kaltės ar mokesčių mokėtojo veika, pažeidžiančia mokesčių įstatymo nuostatas, nebuvo padaryta žala biudžetui, todėl nėra pagrindo ją atleisti nuo akcizų bei PVM delspinigių. Kadangi Bendrovė nėra sumokėjusi mokesčių, susijusių su paskirta bauda, mokesčių sumokėjimo terminas nėra atidėtas arba išdėstytas, ji negali būti atleista nuo paskirtos baudos. Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2013-03-12 sprendimas Nr. S-38(7-21/2013), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-12-06 sprendimas Nr. 1A-386 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012-06-13 patikrinimo ataskaita Nr. 2VM320057M yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. UAB „Rideko“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė