Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-21 · Byla Nr. ATP-943-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-08Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
ATP-943-530/2014
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00995-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Pažeidėjas
G. U.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-943-530/2014Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00546-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto G. U. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties G. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės G. Č. 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu G. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d., apie 17 val. 45 min. Jurbarko mieste, Nemuno gatvėje vairavo automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 202 punkto reikalavimus, t. y., vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo (b. l. 10).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. U. jį apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti neteisėtai, pareigūnui E. B. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi esant asmeniniam suinteresuotumui. Tačiau, apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. U. skundą, apklausęs teismo posėdyje liudytoju pareigūną E. B., 2014 m. liepos 3 d. nutartyje konstatavo, jog netikėti liudytojo E. B. parodymais teismui nėra jokio pagrindo, nes išsiaiškinta, kad pažeidimas padarytas dienos metu, kai matomumas buvo geras, o liudytojas G. U. matė vairuojant automobilį esant nedideliam atstumui tarp liudytojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio. Be to, apylinkės teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad G. U. anksčiau ne kartą baustas už padarytus įvairius administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais vairuojant automobilį nesegant saugos diržu, todėl padarė išvadą, kad 2014 m. gegužės 26 d. jam paskirtoji administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienam mėnesiui – yra teisėta ir jos naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

G. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais. Apelianto teigimu, E. B. suklaidino teismą nurodydamas, jog jį pažįsta tik pagal tarnybą ir jokių piktumų prieš jį neturi. Pažymėjo, jog 2012 m. E. B. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią grindė tuo, kad apeliantas, 2012 m. birželio 24 d. sulaikomas Jurbarko kavinėje (duomenys neskelbtini), prieš šį pareigūną naudojo fizinį smurtą, grasino bei įžeidė. Teismas E. B. ieškinį tenkino iš dalies ir iš G. U. priteisė 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi, šis pareigūnas, anot apelianto, savo asmeninį nepasitenkinimą ir neigiamas emocijas jo atžvilgiu išreiškia naudodamasis savo, kaip policijos pareigūno, tarnybinėmis pareigomis. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad trijų mėnesių bėgyje tas pats policijos pareigūnas E. B. už tos pačios rūšies pažeidimą apeliantą sustabdė tris kartus ir surašė tris protokolus. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis važiavo neužsisegęs saugos diržo, išskyrus pareigūno E. B. parodymus, kurie, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, yra tendencingi ir negali būti laikomi patikimais. Dėl G. U. nuomone, remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, jog jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

G. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad G. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d. 17.45 val. Jurbarko mieste, Nemuno gatvėje vairavo automobilį „BMW530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo (b. l. 7-8).

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie pažeidimą iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, tikrindamas G. U. skunde pateiktą versiją, juolab, kad duomenys teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, jog tarp G. U. ir E. B. 2011 m. buvo nagrinėjamas civilinis ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo (teisminio proceso Nr. 2-19-3-00995-2012-3), kas gali kelti tam tikrų abejonių dėl pareigūno šališkumo. Todėl šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas turėjo patikrinti ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno – E. B. – versiją, tačiau taip pat betarpiškai liudytoju apklausti kartu su juo patruliavusį A. L., kurio, be kita ko, tarnybinio pranešimo byloje taip pat nėra. Be to, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nėra nurodyti pažeidimo faktą liudijančių asmenų duomenys, apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo patikrinti G. U. skunde apylinkės teismui nurodytą aplinkybę, jog kartu su juo važiavo A. A. ir jį apklausti teismo posėdyje.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartis yra naikinama, G. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. U. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė